Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-1010-407/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2-1010-407/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00227-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1010-407/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00227-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 3.3.2.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos už nepilnamečio vaiko išlaikymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei J. V.. Nurodo, kad atsakovė, eidama Kauno apylinkės teismo teisėjos pareigas, neteisėtai atsisakė išduoti ieškovei teismo įsakymą dėl 31 660 Eur skolos už nepilnamečio vaiko A. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš vaiko tėvo A. P., todėl atsakovė pati turi sumokėti šią sumą ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad analogišką ieškinį (tai pačiai atsakovei, tuo pačiu pagrindu ir tuo pačiu ieškinio dalyku) ieškovė jau yra pareiškusi Vilniaus apygardos teisme, civilinės bylos Nr. e2-2569-560/2020 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00182-2020-0). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties ieškovė yra padavusi atskirąjį skundą, kuris teisėjo 2020 m. vasario 13 d. rezoliucija yra priimtas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties teisėtumas bus nagrinėjamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties.

5. Teismas konstatavo, kad atskirasis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta skundžiama nutartis, aiškiai nėra išdėstytos nesutikimo su teismo nutartimi aplinkybės. Iš skundo turinio teismas sprendė, kad atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Nors atskirasis skundas yra su trūkumais, teismas apeliantei nenustatė termino atskirojo skundo trūkumams šalinti, nes atskirasis skundas paduotas nesilaikant atskirojo skundo padavimo terminų.

6. Šiuo atveju buvo iškelta elektroninė byla, ieškovė yra EPP vartotoja, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis jai išsiųsta per EPP 2020 m. vasario 13 d. ir laikytina įteikta 2020 m. vasario 14 d. Atsižvelgiant į CPK 335 straipsnio 1 dalį, paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2020 m. vasario 21 d.

7. Ieškovė atskirąjį skundą padavė per EPP 2020 m. vasario 29 d., t. y. aštuoniomis dienomis praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą, neprašo jo atnaujinti, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą atsisakyti priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo nagrinėti jos atskirąjį skundą iš esmės aukštesnės instancijos teisme.

9. Nurodo, kad ieškovė atskirąjį skundą padavė per EPP 2020 m. vasario 29 d., t. y. aštuoniomis dienomis praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą, nes jai realiai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis buvo įteikta tik tą dieną, todėl ji ir neprašo jo atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, dėl teismo nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

12. Šiuo atveju pagal apeliantės pateiktą ieškinį buvo inicijuota elektroninė civilinė byla, apeliantė yra EPP vartotoja, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis, kaip matyti iš bylos medžiagos, tą pačią dieną buvo išsiųsta apeliantei per EPP. Tokiu atveju procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantei minėta nutartis laikoma įteikta 2020 m. vasario 14 d., todėl terminas atskirajam skundui paduoti pasibaigė 2020 m. vasario 21 d.

13. Byloje nustatyta, kad apeliantė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties padavė per EPP 2020 m. vasario 29 d., t. y. aštuoniomis dienomis praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas šį atskirąjį skundą pagrįstai atsisakė priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

14. Apeliantė teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis jai buvo įteikta tik 2020 m. vasario 29 d., todėl ji neprašė atnaujinti praleisto termino atskirajam skundui paduoti. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes bylos medžiaga, kaip minėta, patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis apeliantei buvo išsiųsta tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 13 d., todėl apeliantei minėta nutartis laikoma įteikta po šio procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną, t. y. 2020 m. vasario 14 d. (penktadienį). Pažymėtina, kad apeliantė, inicijavusi bylą per EPP, netinkamai vykdė savo procesinę pareigą domėtis jos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), laiku nesusipažino su jai per EPP išsiųsta teismo nutartimi ir nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių praleido apskundimo terminą.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, todėl skundžiama 2020 m. gegužės 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis