- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- eI-3717-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02244-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Mefodija Povilaitienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- UAB „Green Expert“
- Atsakovas
- Išlaidų
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Voltaik-Tau“
- Advokatai
- Pavelas Byčekas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Mefodijos Povilaitienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Green Expert“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Voltaik-Tau“), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjos UAB „Green Expert“ atstovas advokato padėjėjas Pavel Byček 2014-04-14 elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą (elektroninės b. l. 1–9), kuriame prašo: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-01-06 sprendimų Nr. 17R-2996 ir Nr. 17R-2997 dalis dėl pareiškėjos patirtų avansinių mokėjimų išlaidų nekompensavimo; 2) įpareigoti Komisiją priimti sprendimus kompensuoti pareiškėjos patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 24 169,60 Lt (7 000 Eur); 3) priteisti 1 500,00 Lt (434,43 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Paaiškino, kad su UAB „Voltaik-Tau“ sudarė rangos sutartis, pagal kurias rangovas įsipareigojo įrengti pareiškėjai 30 kW galios fotovoltines saulės elektrines ir gauti leidimus įrengimui bei eksploatavimui. Tačiau 2013-01-17 Lietuvos Respublikos Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-169 (toliau – ir Pakeitimo ir papildymo įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus bei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo nustatė asmenų, patyrusių išlaidų plėtojant saulės elektrinių projektus, teisę į išlaidų kompensavimą. Nurodė, kad atsižvelgusi į teisinio reglamentavimo pakeitimus, nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų. Paaiškino, kad, remdamasi rangos sutarčių nuostatomis, rangovui sumokėjo avansus (iš viso 24 169,60 Lt (7 000 Eur)), skirtus rangos sutartims dėl saulės elektrinių įrengimo vykdyti, todėl, pareiškėjos nuomone, sumokėti avansai laikytini su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusiomis išlaidomis ir turi būti kompensuoti. Atkreipė dėmesį, jog avansinių mokėjimų sąlyga buvo ne pareiškėjos teisė, o pareiga, t. y. avansinio mokėjimo neatlikimas būtų lėmęs pareiškėjos sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir atitinkamos rangos sutarties pažeidimą. Pabrėžė, jog avansiniai mokėjimai atlikti iki 2013-02-01, todėl nėra teisėto pagrindo jų nepripažinti kompensuotinomis išlaidomis.
Pabrėžė, kad 2013-07-25 pranešimu, žinodama apie priimtas Įgyvendinimo įstatymo pataisas bei nusprendusi ateityje nebeplėtoti saulės elektrinių projektų, kreipėsi į UAB „Voltaik-Tau“ siekdama informuoti apie vienašališką rangos sutarčių nutraukimą nuo 2013-07-31, be kita ko, prašydama grąžinti sumokėtus avansus. Tačiau rangovas nurodė, kad remiantis minėtų sutarčių 6.5 p. sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti ir yra įskaitomi minimaliems rangovo nuostoliams padengti. Paaiškino, kad sutiko su UAB „Voltaik-Tau“ sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga, taigi sumokėti avansiniai mokėjimai nėra ir nebus sugrąžinti. Pabrėžė, kad sumokėti avansai (pagal kiekvieną iš rangos sutarčių) neviršija 45 proc. sutarties kainos, taigi neviršija maksimalaus kompensuotino avansinio mokėjimo dydžio.
Šalies argumentai
Pasak pareiškėjos, tiek pateikdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, tiek pateikdama šį skundą, pateikė visus jos žinioje esančius ir jos patirtų išlaidų pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus, todėl Komisijos argumentas, kad ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidų pagrįstumą, neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymėjo, jog sutarčių šalys sudarė ilgalaikes sutartis, kurias vykdė iki tol, kol paaiškėjo Įgyvendinimo įstatymo priėmimo aplinkybė, lėmusi pareiškėjos apsisprendimą nebeplėtoti saulės elektrinių projektų. Avansinių mokėjimų dydis buvo nustatytas rangos sutartimis, jų šalims turinčiomis įstatymo galią, avansinių mokėjimų grąžinimas iš esmės priklausė nuo UAB „Voltaik-Tau“ geranoriškumo, kurio ši neišreiškė, todėl pareiškėjai neliko kito kelio, kaip tik kreiptis dėl sumokėtų avansinių mokėjimų kompensavimo. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenustato pareigos ginčus su ūkio subjektais, kuriems sumokėtos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusios išlaidos, spręsti teisminiu keliu, be to, nenustatyta pareiga ginčus išspręsti vienokiu ar kitokiu būdu, todėl Komisijos motyvas nekompensuoti pareiškėjos patirtų avansinių mokėjimų dėl to, kad pareiškėja neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovės Komisijos atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime (elektroninės b. l. 49–54) nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintame Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Mano, kad Aprašo nuostatos Komisijai nustato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Pažymėjo, kad, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.
Komisijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjos nesiėmimas realių veiksmų siekiant susigrąžinti sumokėtus 24 169,60 Lt dydžio avansus galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus, tuo atveju, jeigu UAB „Voltaik-Tau“ pareiškėjai būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str.1 ir 2 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o tais atvejais kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovės nuomone, jos sprendimai nekompensuoti pareiškėjai bendros 24 169,60 Lt dydžio prašomos kompensuoti sumos yra teisingi ir pagrįsti, nes UAB „Voltaik-Tau“ avansų negrąžinimas pareiškėjai, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 str. 1 ir 2 d. numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
UAB „Voltaik-Tau“ 2012-10-12 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 215 (elektroninės b. l. 29) patvirtina, kad pareiškėja pagal Rangos sutartį Nr. VT-201210-49 UAB „Voltaik-Tau“ atliko 3 500 Eur (12 084,80 Lt) avansinį mokėjimą. 2012-10-25 pareiškėja ir UAB „Votaik-Tau“ sudarė rangos sutartį Nr. VT-201210-49 (elektroninės b. l. 23–27), pagal kurią UAB „Voltaik-Tau“ (rangovas), be kita ko, įsipareigojo: per 60 kalendorinių dienų nuo avansinio mokėjimo bei reikiamų dokumentų iš pareiškėjos gavimo dienos gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus; per 90 kalendorinių dienų nuo leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo bei reikiamų dokumentų (įskaitant technines sąlygas) iš pareiškėjos gavimo dienos atlikti elektrinės projektavimo darbus (parengti ir suderinti techninį projektą); per 90 kalendorinių dienų nuo tarpinio atsiskaitymo pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras už visą saulės elektrinės įrengimui būtiną įrangą pristatyti visą sutartyje numatytą įrangą ir medžiagas bei pastatyti tinkamą eksploatuoti ir atitinkančią visas AB „Lesto“ ir Inspekcijos sąlygas saulės elektrinę, taip pat gauti Inspekcijos pažymą, Energetikos ministerijos leidimą gaminti elektros energiją ir užtikrinti sutarties dėl elektros energijos pardavimo AB „Lesto“ pasirašymą (Rangos sutarties 2.1 punkto a–c papunkčiai). Rangos sutarties 4.1 p. nustatyta, kad atliktų darbų priėmimas-perdavimas įforminamas abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu. Pareiškėja įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pavedimu į rangovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą arba grynais be išankstinės sąskaitos-faktūros sumokėti UAB „Voltaik-Tau“ 12 084,80 Lt (3 500 Eur) avansinį mokėjimą (Rangos sutarties 3.2, 3.3 punktai). Pagal rangos sutarties 6.5 p., pareiškėjai vienašališkai nutraukus sutartį, ji privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais šiuo atveju laikoma užsakovo sumokėto avansinio mokėjimo suma. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012-11-12 išdavė pareiškėjai leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3577 (elektroninės b. l. 22).
Pareiškėja 2013-07-25 pranešimu kreipėsi į UAB „Voltaik-Tau“ ir informavo, kad nuo 2013-07-31 vienašališkai nutraukia sudarytas rangos sutartis Nr. VT-2012-08-118 ir Nr. VT-201210-49 bei paprašė grąžinti sumokėtą avansą (elektroninės b. l. 30). UAB „Voltaik-Tau“, vadovaudamasi minėtomis rangos sutartimis, 2013-08-05 raštu atsisakė grąžinti avansinį mokėjimą, nurodydama, kad jis įskaitomas minimaliems rangovo nuostoliams padengti (elektroninės b. l. 31). Pareiškėja 2013-08-28 užpildė prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Abiejuose minėtuose prašymuose pareiškėja, be kita ko, prašė kompensuoti po 12 084,80 Lt (3 500 Eur) sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (elektroninės b. l. 11–12). Pareiškėja avansinių mokėjimų išlaidas grindė kasos pajamų orderio kvitų patvirtintomis kopijomis, rangos sutartimis ir pranešimu apie avanso negrąžinimą.
Pagal Aprašo 6 p. maksimalūs 5 p. nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo maksimalus kompensuotinas dydis yra 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas (Aprašo 5.7, 6 ir 21 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015 padarė išvadą, kad Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta Aprašo 5.7 ir 6 p. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, jog Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą ir minėtą LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo, be kita ko, įvertinti, ar pareiškėjos prašymuose nurodytos 24 169,60 Lt (7 000 Eur) išlaidos yra susijusios su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartis dėl saulės elektrinės įrengimo ir ar šios išlaidos neviršija 45 procentų visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir yra kompensuotinos (t. y. patirtos iki 2013-02-01, gali būti nustatytos, yra pagrįstos, yra patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais). Nors avansas civiline prasme yra tik prievolių užtikrinimo priemonė, tačiau, norint gauti už jo sumokėjimą kompensaciją, avansas privalo būti pagrįstas išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentais (LVAT 2015-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1118-525/2015).
Teisėjų kolegija sutinka su aplinkybe, jog nurodytos išlaidos apmokėtos iki 2013-02-01, taigi atitinka kompensuotinų išlaidų patyrimo momento kriterijų. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, Komisija pagrįstai ginčijamuose sprendimuose įvertino su avanso sumokėjimu ir negrąžinimu susijusių aplinkybių visumą (pareiškėjos elgesį nesiimant veiksmų susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus ir duomenų apie realias rangovo išlaidas (nuostolius) nepateikimą).
Rangos sutarčių 6.5 p. nustatyta sąlyga, kad, pareiškėjai vienašališkai nutraukus sutartį, ji privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais šiuo atveju laikoma užsakovo sumokėto avansinio mokėjimo suma. Taigi sutartyse avanso negrąžinimas siejamas su rangovo turėtais nuostoliais.
CK 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
Pažymėtina, kad pareiškėja yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriai taikomi aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasi šių principų, o ypač vykdydama prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdama rūpestingai, pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl, veikdama apdairiai, galėjo nesutikti su rangos sutarčių sąlyga minimaliais rangovo nuostoliais laikyti sumokėto avanso sumą. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, tačiau pareiškėja, gavusi rangovo atsisakymą grąžinti avansinius mokėjimus, šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažiau nuostolių, t. y. neveikė kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis maksimaliai sumažinti patiriamas išlaidas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja, sumokėjusi avansus, jokios įrangos ar paslaugų už jį neįgijo, nes pagal rangos sutarčių 4.1 p. visi darbai turėjo būti įforminami abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau tokių aktų pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė. Komisija patirtų išlaidų pagrįstumą vertino pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus, tarp kurių nebuvo jokių įrodymų, kad rangovas turėjo kokių nors realių sutarties vykdymo sąnaudų.
Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia rangos sutartyse numatyta rangovo įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta iki sutarčių nutraukimo ir ar atliktų darbų kaina yra proporcinga pareiškėjos sumokėtiems avansams. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama apginti savo teises, ginčijo sutarčių sąlygas dėl avansinių mokėjimų įskaitymo į nuostolius ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokią įrangą rangovas pirko ir kokia jų kaina, ar domėjosi kitomis UAB „Voltaik-Tau“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu. Pažymėtina, kad UAB „Green Expert“ net nebandė gauti iš rangovo informacijos apie jo turėtas sutarčių vykdymo išlaidas, nors juos siejo sutartiniai santykiai, o teisės aktai (CK 6.200 str. 2 d.) nustato sutarties šalių pareigą vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su rangos sutarčių nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai atsisakė kompensuoti avansiniais mokėjimais patirtas išlaidas.
LVAT tokio pobūdžio byloje (2015-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015) yra nurodęs, kad ūkio subjektas, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, visų pirma pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ėmusis visų įmanomų priemonių, kad sumažintų išlaidas, patiriamas dėl sutarčių nutraukimo – derėjusis su rangovu dėl negrąžintinos avanso sumos dydžio ar dėl jos (jos dalies) grąžinimo darbais ar įranga. Taigi yra pagrindas teigti, kad pareiškėja nesielgė taip, kaip būtų elgusis tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjusis, kad šios išlaidos pagal Įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, Komisija pagrįstai sprendė, jog išlaidos, patirtos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, nagrinėjamu atveju nekompensuotinos kaip nepagrįstos.
Be to, iš UAB „Voltaik-Tau“ kasos pajamų orderio kvito Nr. 215 matyti, kad avansas buvo sumokėtas 2012-10-12, jame kaip mokėjimo pagrindą nurodant vėliau (2012-10-25) sudarytą rangos sutartį Nr. VT-201210-49, t. y. avansas sumokėtas prieš sudarant rangos sutartį, kurioje numatytos tokio avanso mokėjimo sąlygos. Nors Komisija šiuo neatitikimu nesirėmė, o pareiškėja dėl jo paaiškinimų nepateikė, tačiau šios aplinkybės taip pat kelia abejonių pareiškėjos prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumu.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisinį reglamentavimą ir įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisijos sprendimų ginčijamos dalys, susijusios su avansinių mokėjimų nekompensavimu, yra teisėtos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Be to, pareiškėja skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Komisiją priimti sprendimus kompensuoti pareiškėjos patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 24 169,60 Lt (7 000 Eur). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas pareiškėjos patirtoms išlaidoms kompensuoti nustatė specialų mechanizmą (procedūrą), pagal kurį dėl tokių išlaidų kompensavimo sprendžia Komisija. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja yra pasinaudojusi minėta teise kreiptis į Komisiją dėl išlaidų kompensavimo. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad Komisija pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymų kompensuoti patirtas 24 169,60 Lt (7 000 Eur) išlaidas. Taigi, nors pareiškėjos netenkina šis rezultatas, tačiau nėra pagrindo įpareigoti Komisiją priimti sprendimus kompensuoti pareiškėjos patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 24 169,60 Lt (7 000 Eur). Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Atmetus skundą, netenkintinas pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Green Expert“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.