Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., N. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. 2016 m. vasario 27 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), Garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), netikėtai pribėgęs prie V. G. vieną kartą kumščiu trenkė V. G. į veidą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginės vidinėje dalyje, t.y. N. J. šiais veiksmais padarė V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisme kaltinamasis N. J. parodė, kad vasario 27 d. dirbo garaže ir tėvukas sako, eik nufilmuok skaitiklius, buvo tėvas, N., nuomininkas ir jis, N. J.. Kai jis, N. J. nufilmavo, grįžo į garažą ir dirbo. Po to, atėjo draugas B. ir dar toks B. Mano, kad kaltinimas absurdiškas, negali mėlynė iš karto atsirasti po sudavimo. Tą dieną, jis, N. J. nematė V. G., jis tik užėjo, nufilmavo ir grįžo į garažą dirbti. Pas jį, N. J. policija neužėjo, tik tėvas pasakė, kad buvo policija, pastarasis jam pasakė, kad jis, N. J. atseit sumušė V. G.. Pasak N. J., yra žmogiškas pyktis ant V. G., kai jis prieina prie V. G. garažo, pastarasis agresyviai elgiasi. Jis, N. J. buvo tamsiai mėlynos spalvos uniforma. Jis, N. J. nematė pareigūnų. Jie kartu išvažiavo namo automobiliu „Volvo“, tokia pačia važinėja ir V. G.. Tas įvykis buvo šeštadienį. Nežino su kuo galėjo konfliktuoti V. G.. Garažas priklauso tėvui. Žino, kad V. G. bylinėjasi. Jei reikėtų, jis, N. J. kitaip jau darytų. Tuo metu garaže daugiau nieko nebuvo. Jis, N. J. du kartus užeidinėjo pas nuomininką į garažą, nes pirmą kartą jam nepavyko nufilmuoti. V. G. sūnų ten nedažnai mato, pastarąjį teko matyti. Pasak N. J., atrodo tik vienas automobilis buvo garaže, labai daug buvo vietos. Pro kuriuos vartus jis, N. J. įėjo neprisimena. Prieš įvykį jis, N. J. privažiavo ir V. G. konfliktavo su jo tėvu, V. G. išsireiškinėjo negražiai. Įvykio dieną jam, N. J. tėvo neteko ginti.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. parodė, kad jis atvažiuoja į bendriją, tą dieną atvažiavo ir pamatė, kad yra praviras G. garažas ir išeidinėja nuomininkas. Jis, J. J. paėmė N., kaip liudytoją ir užėjo į garažus. Užėjęs jis, J. J. tikrino skaitliukus ir N. pakvietė ateiti pažiūrėti. Yra jų valdybos sustatytas patikrinimo aktas, jame viskas aprašyta. N. prisilietė pirštu prie stiklo ir skaitliukas sustojo. Yra aktas ir pasirašė po juo D., B., N., jis, J. J.. Jis, J. J. tada pasikvietė sūnų, kad pastarasis nufilmuotų, jog stabdomas skaitliukas. Sūnus nufilmavo ir nuėjo sau. Po kurio laiko pamatė, kad atvažiuoja policija. Jie susiformino įvykį ir išvažiavo. Pasak J. J., tikrinant skaitliukus pasirodė V. G., pastarasis trumpam buvo užsukęs, visas įniršęs, jau matėsi, jog V. G. buvo paraudęs. Jis, J. J. galvojo, kad gal V. G. purvinas. Po to, V. G. dingo ir jie išėjo į centrinę sankryžą, jiems besikalbant su B., B. pasirodė policijos automobilis. Pareigūnai jo, J. J. netikrino, net neprašė sūnaus kur pastarasis yra. Jis, J. J. klausė kas atsitiko, jis pasakė pareigūnams, kad jį tikrintų. Pareigūnai sakė, kad primuštas žmogus ir jie dalyvavo. Jo, J. J. neklausė kur sūnus. Po to, pareigūnai išvažiavo su V. G.. Dėl šito įvykio nekvietė jo, J. J. į policiją. Pasak J. J., U. nieko negalėjo matyti per du blokus garažo, visas masyvas garažų, kokį periskopą reikia turėti, jog pamatyti. O dėl V. G. sūnaus parodymų, tai jokių žmonių nebuvo garaže tuo metu, išskyrus nuomininką. Su U. vyksta byla, kur pastarasis jam, J. J. sulaužė koją. Toje byloje su U., G. su sūnumi nebuvo liudytojais. Pasak J. J., įvykio dieną garaže lankėsi tame procese, kvietė žmones, kiek kartų buvo du, tris ar keturis neskaičiuos. Jo, J. J. nedomina pro kurias duris jis, J. J. įėjo į garažą. Tikrinimo metu turbūt vienas automobilis stovėjo, neskaičiavo, buvo vienas didelis džipas. Pasak J. J., V. G. buvo priėjęs prie garažo, buvo įniršęs. N. matė ir B., ir B., kad V. G. turėjo mėlynę. Kad vasario 27 d. jo, J. J. sūnus praleido visą dieną jis gali paliudyti. Žibintuvėlių tokių pilni garažai, jis, J. J. turi ne vieną žibintuvėlį. Tą dieną N. du kartus buvo V. G. garaže. Matė ar tai V. G. buvo purvinas, ar tai su pamuštu antakiu, prie pastarojo arti nėjo. Purvinas tai patamsėjimas buvo, kokio dydžio nematė, kažkur prie akies, kurios nežino. J. J., pateikus schemą, paaiškino, kad nuo taško 2 matosi taškas 3, ten gal 80 m atstumas. Nuo taško 3 nusileisti laisvai iki taško 5 negalima. Ten dvi betoninės pertvaros, būnant alpinistu galima. Nėra praėjimo oficialaus. Yra pertvaros stačios. Taškas 3 yra aukščiau už tašką 5. Iš 8 taško negalima pamatyti tiesiogiai. Iš taško 1 matosi taškas 3, jei neužstatyti automobiliai. Iš taško 4 galima patekti į tašką 2, negalima laisvai patekti, reikia apeiti šiukšliadėžes. Apytikriai gali įsivaizduoti pagal schemą, schemoje nėra klaidų padaryta. Yra kameros, jos pasenusio tipo, laukia renovacijos. (duomenys neskelbtini) garažuose buvo išgriautos pertvaros. Kiekvienas garažas turi atskirus skaitiklius. Vienas skaitiklis paspaudus stikliuką neveikė. Buvo vagiama elektra. Patikrinimo metu įėjo pro (duomenys neskelbtini) garažą. Vartai buvo užblokuoti kitų garažų. (duomenys neskelbtini) garažas nepriklauso V. G.. (duomenys neskelbtini) garažas apkrautas detalėmis. Vasario 27 d. liudytojai buvo reikalingi, kad užfiksuoti aktą, juos kvietė po vieną. Jis, J. J. pats gal kokius 5 kartus užeidinėjo į garažą. Jis, J. J. įeina per (duomenys neskelbtini) garažą. Jis, J. J. įėjo į (duomenys neskelbtini) garažą, kai dirbo ten nuomininkas. Kai atėjo V. G., jis, J. J. buvo su N. garaže, V. G. kai atėjo, buvo su mėlyne, jam pasirodė, kad buvo purvinas. Dirbo nuomininkas ir garažas buvo atidarytas. Sūnų jis, J. J. pasikvietė, kad užfiksuotų skaitiklius, jis buvo pilkai melsva striuke. N. buvo kartu kai sūnus filmavo.

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2016-02-27 jie su sūnumis atvažiavo į garažus, ar tai 10 val. prie įvažiavimo į garažus sutiko J. V.. Jis, V. G. pasakė sūnui: „Tu važiuok toliau“. Jie pakalbėjo su J. 5 ar 10 min., turėjo tikslą sutvarkyti garažą. Jis, V. G. vaikštinėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į tuo garažus, tarp jų yra praėjimas. Apie pietus atvažiavo pas V. žmogus, atvežė pietus, garaže Nr. (duomenys neskelbtini) pavalgė. V. liko, jis, V. G. išėjo toliau tvarkytis. Jis, V. G. užėjo pas B. Išgėrė arbatos. Buvo užėjęs sūnus V., pastarajam reikėjo instrumento. Jis, V. G. pasakė: „Tu nueik pas nuomininką“. V. išėjo ir baigęs gerti arbatą jis, V. G. išėjo link 3 garažo. Rakindamas garažą Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo riksmus. Pasisuko į dešinę ir pamatė vaikiną su žydra striuke N. J.. Pastarasis pribėgo ir sudavė tiesiai jam, V. G. į veidą. N. J. jam, V. G. sudavė vietoje. Po tokio smūgio audinys ištinsta. Susikibo, parkrito ant žolės, jis, V. G. buvo beveik ranką N. J. užlaužęs, tuo metu atskubėjo J. J. ir R. N.. Tėvas jam, V. G. smogė, tik pamatė šešėlį ir spėjo nusisukti ir pamatė J. J. veidą išsigandusį. J. J. pradėjo šaukti ant sūnaus: „Ką tu padarei?“. Ir jie išsiskirstė. Jis, V. G. išėjo ir N. J. jį vėl pasivijo. Dar keletą kartų bandė pasivyti, pastarasis paslydo ir pargriuvo. Po to, pakilo ir žodžiais išvadino, kurių neprisimena. Atskubėjo vėl R. N. ir J. J. ir jie išskyrė, jie pasišalino į J. J. priklausantį garažą. Jis, V. G. paskambino į policiją. Policija atvažiavo labai greitai. M. R. atvažiavo į garažą atsitiktinai. Jis, V. G. perspėjo, kad J. ką tik išvažiavo su automoibliu iš bendrijos teritorijos. Kai buvo susikibę jautėsi, kad N. J. girtas. R. pareigūno porininkas jį, V. G. nufotografavo, jis parašė pareiškimą. Jie pasakė, kad jis, V. G. važiuotų į ligoninę. Jis, V. G. su pareigūnais važiavo į Dariaus ir Girėno gatvę. Kai jis, V. G. užrakinėjo garažą prieš važiuojant su pareigūnais rado žibintuvėlį. Pasak V. G., J. su komisija lankėsi pas juo du kartus. Tai buvo B., J., D. ir J. J.. Jie tikrai paliudys, kad jis, V. G. buvo su normalia akimi. Prašo priteisti gydymo išlaidas, nematerialinę žalą, bylinėjimo išlaidas. Apie 3 savaites laikėsi mėlynė. Pareigūnai atvažiavo ne pagal iškvietimą. Pareigūnas buvo iškviestas J. J.. Jis, V. G. skambino numeriu 112. Po smūgio jis, V. G. pagavo N. J. ranką, jo sūnus galėjo matyti vaizdą. V. G. paaiškino, kad pagl schemą taškas 2 tiesiogiai mato tašką 3. Vasario 27 d. buvo žolė ir joje jis, V. G. rado žibintuvėlį. Schemoje 3 taške buvo rastas žibintuvėlis. 1 taške buvo nukritę su N., jo, V. G. sūnus buvo 5 taške. Tai buvo šeštadienis. Jis, V. G. stovėjo prie trečio garažo, o N. J. nubėgo. Matė kaip tą dieną po įvykio N. J. atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pasak V. G., jo sūnus nebuvo kviestas į policiją, jis buvo kviestas po įvykio gal 3 d., praėjus į policiją, su R. gal kovo 10 d. susitiko. Jis, V. G. nesakė pareigūnams, kad gal matė U. Kai jis, V. G. apsilankė bendrijoje išsiaiškino kas ką matė. Šeštadienį jis, V. G. nematė U. Jei matė kas, tai N. matė, kad jam, V. G. sudavė. Taškas 9 - tai V. J. garažas, taškas 7 - J. J. garažas, taškas 8 - E. U. garažas. Pasak V. G., tą dieną jis važiavo į Lazdynų ligoninę. Akto 21 punkte parašyta, kad garažo pirmininko sūnus sumušė. J. J. nežino kaip atrodo (duomenys neskelbtini) garažas iš vidaus. (duomenys neskelbtini) garažas ne jo, V. G., jis ten nieko neveikė, jame jo nebuvo vasario 27 dieną.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas vertina, kad jų pakanka padaryti išvadai, kad N. J. 2016 m. vasario 27 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), Garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie V. G. vieną kartą kumščiu trenkė V. G. į veidą, padarydamas kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginės vidinėje dalyje, t.y. V. G. dėl N. J. suduoto smūgio į veidą padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisme kaltinamasis N. J. kalti neprisipažino, parodė, kad jis jokio smūgio V. G. nesudavė. Duodamas parodymus N. J. buvo nenuoseklus. N. J. parodė, kad tą dieną vasario 27 d. dirbo garaže ir tėvukas sako, eik nufilmuok skaitiklius, buvo tėvas, N., nuomininkas ir jis, N. J.. Kai jis, N. J. nufilmavo, grįžo į garažą ir dirbo. Po to, atėjo draugas B. ir dar toks B. Pas jį, N. J. į garažą policija neužėjo. Mano, kad kaltinimas absurdiškas, negali mėlynė iš karto atsirasti po sudavimo. Tą dieną, jis, N. J. nematė V. G., jis tik užėjo, nufilmavo ir grįžo į garažą dirbti. Vėliau N. J. paaiškino, kad prieš įvykį jis, N. J. privažiavo ir V. G. konfliktavo su jo tėvu, V. G. išsireiškinėjo negražiai. Įvykio dieną jam, N. J. tėvo neteko ginti. Apklaustas teisme J. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Dėl šio įvykio parodė, kad jis, J. J. tą dieną pamatė, kad praviras V. G. garažas, nusprendė patikrinti skaitliukus, pasikvietė N. ir nuėjo apžiūrėti skaitliuko. Dėl patikrinimo yra surašytas patikrinimo aktas, pasirašė D., B., N. ir jis, J. J.. Jis, J. J. pasikvietė sūnų, kad nufilmuotų skaitliuką. Sūnus nufilmavo ir nuėjo sau. Po kurio laiko atvažiavo policija. Pasak J. J., tikrinant skaitliukus pasirodė V. G., pastarasis trumpam buvo užsukęs, visas įniršęs, jau matėsi, jog V. G. buvo paraudęs. Jis, J. J. galvojo, kad gal V. G. purvinas. Po to, V. G. dingo ir jie išėjo į centrinę sankryžą, jiems besikalbant su B., B. pasirodė policijos automobilis. Pareigūnai jo, J. J. netikrino, net neprašė sūnaus kur pastarasis yra. Jis, J. J. klausė kas atsitiko, jis pasakė pareigūnams, kad jį tikrintų. Pareigūnai sakė, kad primuštas žmogus ir jie dalyvavo. Kai atėjo V. G., jis, J. J. buvo su N. garaže, V. G. kai atėjo, buvo su mėlyne, jam pasirodė, kad buvo purvinas. Dirbo nuomininkas ir garažas buvo atidarytas. Sūnų jis, J. J. pasikvietė, kad užfiksuotų skaitiklius, jis buvo pilkai melsva striuke. N. buvo kartu, kai sūnus filmavo. Teismas tokius kaltinamųjų N. J. ir J. J. parodymus dėl šioje byloje aktualaus įvykio, kad jokio įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. G. išviso nebuvo vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia kita, aptartina bylos medžiaga. Apklaustas teisme nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2016-02-27 jis su sūnumis atvažiavo į garažus, ar tai 10 val. prie įvažiavimo į garažus sutiko J. V.. Jis, V. G. pasakė sūnui: „Tu važiuok toliau“. Jie pakalbėjo su J. 5 ar 10 min., turėjo tikslą sutvarkyti garažą. Jis, V. G. vaikštinėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į tuo garažus, tarp jų yra praėjimas. Apie pietus atvažiavo pas V. žmogus, atvežė pietūs, garaže Nr. (duomenys neskelbtini) pavalgė. V. liko, jis, V. G. išėjo toliau tvarkytis. Jis, V. G. užėjo pas B. Išgėrė arbatos. Buvo užėjęs sūnus V., pastarajam reikėjo instrumento. Jis, V. G. pasakė: „Tu nueik pas nuomininką“. V. išėjo ir baigęs gerti arbatą jis, V. G. išėjo link 3 garažo. Rakindamas garažą Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo riksmus. Pasisuko į dešinę ir pamatė vaikiną su žydra striuke N. J.. Pastarasis pribėgo ir sudavė tiesiai jam, V. G. į veidą. N. J. jam, V. G. sudavė vietoje. Po tokio smūgio audinys ištinsta. Susikibo, parkrito ant žolės, jis, V. G. buvo beveik ranką N. J. užlaužęs, tuo metu atskubėjo J. J. ir R. N.. Tėvas jam, V. G. smogė, tik pamatė šešėlį ir spėjo nusisukti ir pamatė J. J. veidą išsigandusį. J. J. pradėjo šaukti ant sūnaus: „Ką tu padarei?“. Ir jie išsiskirstė. Jis, V. G. išėjo ir N. J. jį vėl pasivijo. Dar keletą kartų bandė pasivyti, pastarasis paslydo ir pargriuvo. Po to, pakilo ir žodžiais išvadino, kurių neprisimena. Atskubėjo vėl R. N. ir J. J. ir jie išskyrė, jie pasišalino į J. J. priklausantį garažą. Tai, kad V. G. minėtą dieną patyrė aukščiau aptartą sužalojimą akies srityje abejonių nekyla. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 16482 nurodyta, kad V. G. 2016-02-27 17,16 val. kreipėsi dėl traumos 2016-02-27, traumos laikas apie 14 val. Nusiskundimai: deš. akies, deš. voko patinimas, lūpa prakirsta. Traumos aplinkybės: sumušė narkomanas (duomenys neskelbtini) (garažo pirm. sūnus). Diagnozė: deš. akies sumušimas, voko patinimas, junginės kraujosruva. 2016-02-27 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrajame PK buvo registruotas BPC pranešimas dėl užpuolimo garažų bendrijos teritorijoje (medžiaga Nr. M-1-01-17180-16). 2016-02-27 Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės antros kuopos pirmojo būrio vyriausiasis patrulis M. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016-02-27, apie 15.15 vai. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu A. J., gavus Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - OVS budėtojų pranešimą dėl žmogaus sumušimo, atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur į juos kreipėsi pranešėjas V. G.. Pastarasis paaiškino, kad jį sumušė garažų masyvo pirmininko J. J. sūnus N. J., kuris šiuo metu vietos pasišalino. V. G. dešinioji akis buvo ištinusi. Matėsi kraujosruva. V. G. įvykio vietoje surašė pareiškimą. (medžiaga Nr. M-1-01-17180-16). Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. R. parodė, kad atvyko į garažus, kreipėsi sumuštas žmogus, ant veido buvo guzas. Pastarasis paaiškino, kad bendrijos pirmininko sūnus jį sumušė. Kaip išsiaiškino konfliktas vyko prie elektros. J. J. aiškino, kad V. G. J. J. užpuolė, bet sūnus pastarąjį apgynė. Matėsi šviežias V. G. sumušimas. Pirmininkas aiškino, kad pastarąjį užpuolė, tik sūnus jį apgynė. Tačiau sumuštas vienas žmogus. Jis, M. R. rašė tarnybinį pranešimą, taip viskas ir yra kaip buvo. V. G. parašė pareiškimą automobilyje. Kodėl nėra N. J., V. G. sakė gal dėl to, kad sumušė ir pabėgo, sakė, kad galbūt automobilis „Volvo“ pravažiavo su sūnumi pro jų automobilį jiems atvažiuojant. Jis, M. R. pats neatkreipė dėmesio ar matė automobilį „Volvo“ pravažiuojant pro juos, neatsimena šito fakto. Jis, M. R. bendravo ir su kitais bendrijos atstovais, sakė, kad konfliktas vyksta dėl sumušimo, niekas nenorėjo liudyti. Vieni sakė, kad nieko nematė, kiti sakė, kad nedalyvaus, niekas neliudijo. Pasak M. R., yra žodinis J. J. paaiškinimas, kad pastarąjį užpuolė V. G.. Jis, M. R. blaivumo netikrino, nebuvo tokių įtarimų. Kreiptinas dėmesys, kad liudytojas M. R. teisme patvirtino ne tik svarbias nurodytas aplinkybes dėl V. G. sumušimo aplinkybių kas jį sumušė, kaip atrodė V. G. sumušimas, bet ir nurodė kitas svarbias aplinkybes, kad pirmininkas, t.y. J. J. aiškino, kad pastarąjį užpuolė, tik sūnus jį apgynė. Nukentėjusysis V. G. teisme paaiškino, kad pareigūnai atvažiavo ne pagal iškvietimą. Pareigūnas buvo iškviestas J. J.. Jis, V. G. skambino numeriu 112. Taigi iš aptartų įrodymų akivaizdu, kad įvykis buvo, po įvykio buvo sumuštas V. G.. Kaip parodė liudytojas M. R., kad atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi V. G., nurodė, kad jį sumušė masyvo garažų bendrijos pirmininko J. J. sūnus, t.y. N. J.. V. G. akis buvo ištinusi, matėsi kraujosrūva, kaip teisme paaiškino M. R. buvo toks guzas. Be to akivaizdu, kad J. J. po įvykio aiškino policijos pareigūnui aplinkybes, kad jį, J. J. užpuolė V. G., bet sūnus jį apgynė. Teismo posėdyje J. J. apie tai, kad jį užpuolė V. G. nenurodė, O N. J. aiškino, išviso nedalyvavo jokiame konflikte tarp tėvo Ir V. G.. Teismas šioje situacijoje neturi pagrindo netikėti liudytojo M. R. parodymais, byloje nenustatyta, kad jis būtų kaip nors susijęs su kitais proceso dalyviais, siektų jiems pakenkti. Ta aplinkybė, kad pastarasis taip pat turi garažą tame pačiame garažų masyve nesudaro pagrindo jo parodymus vertinti kaip neobjektyvius. Teismo posėdyje buvo iškviesti ir apklausti tiek vienos, tiek kitos pusės liudytojai, kurie skirtingai aiškino kai kurias įvykio aplinkybes. Teisme apklaustas liudytojas V. J. vasario 27 dienos konflikto nematė, parodė aplinkybę, kad jis tą dieną iš ryto matė V. G., tačiau ant jo veido sužalojimų jis nematė. Tą dieną atsiminė dėl tos dienos vėlesnio įvykio. Apklaustas teisme liudytojas V. N. parodė, kad muštynių jis nematė. Šis liudytojas paaiškino, kad jo ir V. G. santykiai konfliktiški dėl kito įvykio ir dėl garažų. Apklaustas teisme liudytojas R. N. parodė, kad nematė jokio konflikto. Pažįsta J. J. ir N. J., vienas kitam padeda, draugauja. Matė, kad kažkada V. G. vaikščiojo su fanaru, iš miesto atėjo ir buvo su fanaru. Tai buvo vasarą. Jis, R. N. gyvena garaže. V. G. yra užgrobęs garažus. Buvo diena kai matė V. G. su mėlyne, gal buvo 11 val. ar 12 val., pastarasis tiesiai ėjo ir praėjo. Buvo tą dieną, tikrino elektros skaitliukus, V. G. garaže tikrino, buvo vagiama elektra, jis užsidarė savo garaže. Kai V. G. šnekėjo su J., jis, R. N. tuo metu buvo. V. G. atėjo, kai jau patikrino. Mėlynę tik paskui jis, R. N. pamatė. V. G. atėjo be mėlynės, po to atsirado, pastarasis su kaimynu užsidarė. V. G. turi tris garažus, juos nuomoja. Nereikia kalbėti nesąmonių, kad J. sumušė V. G.. Kai tikrino skaitliukus nebuvo su mėlyne, atsirado po to, kai parėjo iš miesto. Pamatė V. G. su paraudusiu veidu jau garaže. Nieko nematė kas V. G. davė. Nežino ar V. G. puolė bendrijos pirmininką. Iš pastarojo liudytojo akivaizdu, kad jo parodymai yra nenuoseklūs kada ir kokius sužalojimus ant V. G. matė, skirtingai nei kiti byloje surinkti įrodymai nurodo aplinkybę, kad N. J. nesudavė V. G.. 2016-03-17 R. N. tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-17180-16 patikslino, kad 2016-02-27 muštynių tarp J. J., N. J. ir V. G. nematė. Įvykio aplinkybių paaiškinti negali. Kreiptinas dėmesys, kad R. N. yra be pastovios gyvenamosios vietos, gyvena bendrijos garaže, yra įdarbintas J. J. garžų teritorijoe kaip pats nurodė kiemsargiu. Teismas vertina, kad R. N. pagal nustatytas aplinkybes yra socialiai priklausomas, todėl neatmestina, kad pastarasis siekdamas padėti J. ir N. J. išvengti atsakomybės gali duoti subjektyvius parodymus, juo labiau kai pastarieji yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitai bylos medžiagai, todėl R. N. parodymais teismas nesivadovauja. Apklaustas teisme liudytojas V. J. paaiškino tik tai, kad tą dieną matė policijos automobilį ir V. G. sėdėjo. Tą dieną konflikto nematė. Dalyvavo tik skaitliukų tikrinime. Pasak V. J., V. G. tą pačią dieną matė pareigūno automobilyje, nematė V. G., kad būtų užėjęs į garažą. Po patikrinimo gal 1 val. ar 2 val., ar 3 val. matė kaip V. G. sėdėjo pareigūnų automobilyje. Jis, V. J. nesidomėjo kodėl atvažiavo policija. Po to, išgirdo, kad kažkas sumušė V. G.. Pareigūno automobilis buvo prie kampo. Dešinę pusę matė V. G., nepastebėjo sužalojimų. Apklaustas teisme liudytojas V. G., V. G. sūnus parodė, kad iš ryto atvažiavo su tėvu į garažus, jis vairavo, tėvas išlipo bendrijos pradžioje, o jis nuvažiavo toliau. Jam, V. G. bedirbant garaže prireikė raktelio ir pradėjo vaikščioti pro garažus. Užėjo pas vieną žmogų paieškoti raktelio. Tuo metu užėjo žmonės tikrinti skaitliuko. Prasidėjo tuo metu kipišas. Tėvas buvo kitame garaže, gėrė arbatą su kitu žmogumi. Prasidėjo rėkavimai. Buvo pirmininkas, pastarojo sūnus ir žmogus, kuris ten gyvena garažuose. Jis, V. G. neradęs rakto išėjo ir pastebėjo kaip vyrukas su mėlyna striuke pribėgo prie žmogaus ir pirmininkas su benamiu bėgo iš paskos. Jis, V. G. pamatė kaip vyrukas su mėlyna striuke susivartė ant žemės su kažkokiu žmogumi. Įvyko kivirčas, bet jie greit išsiskirstė, ten nieko ir nebuvo, tai jis, V. G. išėjo. Pasirodo ten tėvas buvo, jis, V. G. nežinojo, kad ten pastarojo garažas ir jis ten gali būti, nesuprato, kad tėvas. Pirmas pribėgo pirmininkas, ten buvo daug veiksmų, su ranka sudavė, jie ten susiginčijo. Sudavė tas, kuris bėgo su mėlyna striuke, tam kuris stovėjo. Apklaustas teisme liudytojas R. R., V. G. garažo nuomininkas davė parodymus, kurie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Ir nors pastarasis paties įvykio nematė, tačiau jo parodymai atitinka kitas nustatytas aplinkybes kokie asmenys tikrino V. G. garaže skaitliuką, kad į garažą buvo užėjęs ieškoti įrankio V. G., t.y patvirtino tą aplinkybę, kad V. G. sūnus tą dieną buvo garažų masyve. Apklaustas teisme liudytojas E. U. parodė, kad buvo garaže ir išgirdo garsus. Išėjo į lauką ir pamatė V., kaip N. mojavo rankomis, po to, priėjo pastarojo tėvas ir bomžas, po to šitas nubėgo ir G. išėjo. Jis, E. U. išėjo už kampo. V. stovėjo ir N. pastarąjį laikė, V. rankomis bandė atstumti, šitas žmogus mojuoja ir keikiasi. Į V. pusę rėkė: „aš tau parodysiu“. Vyko mosikavimasis. Iš karto pribėgo J. ir kitas žmogus. Tarp jų buvo ginčas. Nelabai matė, viskas greit vyko. Ar jie bandė skirti nesuprato, viskas vyko 20-30 sekundžių. Niekas nebuvo nugriuvęs. N. buvo su mėlyna ar žydra striuke. Nuo jo, E. U. garažo iki įvykio vietos atstumas yra apie 30-50 m. Liudytojas E. U. teisme patvirtino, kad su J. ir bendrija jis, kaltinamasis J. J. neduoda jam, E. U. sąskaitų, kaip jis gali mokėti mokesčius, yra atsakovas šitoje byloje. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad J. J. ir E. U. tarpusavio bendravimas yra konfiktiškas, tačiau teismas ištyręs pastarojo liudytojo parodymų galimą subjektyvų pobūdį nenustatė aplinkybių, kad pastarojo duoti parodymai prieštarautų kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams. Juo labiau net teismui ir nesivadovaujant pastarojo liudytojo parodymais teismo išvados be šių parodymų nesikeistų. Kreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad pagal byloje pateiktas schemas ir nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad liudytojas E. U. galėjo matyti antrąją konflikto dalį, o konflikto pradžios jis nematė. Apklaustas teisme liudytojas A. B. parodė, kad jokių muštynių nematė. Po to, kai buvo atvažiavęs policijos automobilis matė. Tai buvo po 10 val., buvo iškviestas automobilis ir šitas žmogus G. jau buvo su mėlyne po akimis iš dešinės pusės. Tą dieną V. G. akis buvo pamėlynavusi. Apklausta teisme liudytoja Z. D. parodė, kad tą dieną ji atvažiavo į garažą. Garažai buvo atidaryti, matė J. J. ir V. J., ir R. Ji, Z. D. praėjo pro šalį į savo garažą. V. buvo kiek tolėliau. Jie pasisveikino. Po to, kai ji, Z. D. grįžinėjo, jos, Z. D. J. paprašė užeiti į (duomenys neskelbtini) garažą ir parodė, kad skaitiklis tai sukasi, tai ne. Ji, Z. D. po to išėjo, nieko daugiau nematė. Kai ji, Z. D. susitiko G., pastarasis atrodė normaliai, sužalojimų nebuvo. Apklaustas teisme liudytojas I. B. parodė, kad V. pas jį, I. B. buvo atėjęs, jie gėrė arbatą. Kažkuriuo momentu atėjo dar pastarojo sūnus, ieškojo instrumentų, neradęs išėjo. Po kurio laiko išėjo ir V. Jis, I. B. liko pas save, tvarkėsi, nešėsi šiukšles į konteinerį, išgirdo triukšmą, pamatė, kad kažkoks žmogus bėga link garažo. Tas garažas kiek toliau nuo jo, I. B. garažo. Tas žmogus bėgo ir paskui pastarąjį bėgo dar du. Pamatė, kad vyko grumtynės. Vienas žmogus, kuris ten dažnai būna, kitas buvo J. J. ir pastarojo sūnus. Po savaitės pamatė V. su mėlyne. Kai gėrė arbatą tą dieną prieš tai nebuvo mėlynės. V. G. buvo toje vietoje, tada kai jis, I. B. matė konfliktą. V. buvo gale, kur yra garažai, pastarasis ten remontu užsiiminėjo. Pasak I. B., N. J. bėgo į tą pusę, kur V. stovėjo. Matė, kad vyko grumtynės ant žemės. Ant žemės V. tikrai gulėjo ir antras žmogus taip pat, tikriausiai J. J. sūnus, jis buvo su mėlyna striuke. Po to, jis, I. B. nusileido į savo garažą. Gal apie 200 m buvo nuo jo, I. B. iki įvykio vietos. Kai žmonės gulėjo ant žemės ir dar girdėjo kai kuriuos garsus. Du žmonės gulėjo ant žemės. Po to, nematė kas vyko. Teismas neturi pagrindo netikėti pastarojo liudytojo parodymais, pagal byloje pateiktas įvykio schemas ir nurodytas liudytojo aplinkybes I. B. galėjo matyti įvykį, jo parodymai neprieštarauja kitiems objektyviems byloje surinktiems įrodymams. Apklaustas teisme liudytojas S. B. parodė, kad V. G. nenorėjo parodyti skaitiklių. Negirdėjo tiksliai ką sakė, nenorėjo įleisti į garažą. Po to, bėgo per garažus ir sakė, kad pirmininkas V. G. sumušė, nieko ten nebuvo. Jis, S. B. pats buvo garaže, pas draugą buvo užėjęs. Matė kaip V. G. ankščiau su mėlyne vaikščiojo po garažą. Pasak S. B., J. J. kvietė prieiti prie garažo, nes norėjo parodyti skaitliukus, matė, kad skaitiklis nedirbo. Automobiliai buvo garaže. Buvo dar ten žmogus, pastarasis dirbo. Buvo du žmonės. Iš vietinių jis, S. B. buvo, B. buvo. N. buvo paskui, vaikščiojo po garažą, fotografavo. Šitas žmogus buvo su mėlyne, kai priėjo prie garažo, prieš policijos atvažiavimą. Matė kai atvažiavo į garažų bendriją. Pasak S. B., prieš atvažiuojant V. G. buvo su mėlyne. Pareigūnai jį, S. B. apklausė, vietoje tai padarė. Jis, S. B. nesakė pareigūnams, kad V. G. prieš tai jau buvo su mėlyne. Buvo du patruliai. V. G. buvo prie pareigūnų, kai jis, S. B. buvo, po to išėjo į savo garažą. Pareigūnai matė V. G.. Mėlynė buvo paakyje pas V. G., tai buvo sena mėlynė. Buvo daug mėlyna, tamsiai mėlyna. Buvo normali mėlynė, porą centimetrų, kuriame paakyje buvo mėlynė neatsimena. S. B. paaiškino, kad tą dieną V. G. atidarė garažą ir juos įleido, V. G. buvo su mėlyne, iš kairės pusės atrodo buvo mėlynė. V. G. visur ten vaikščiojo. Garažas buvo atidarytas, V. G. stovėjote viduje. Nieko ten toliau nebuvo. Negirdėjo toliau jokio triukšmo. Teisme buvo tiriama byloje pateikta specialisto išvada dėl V. G. padaryto sužalojimo dėl jo atsiradimo laiko, būdo, požymių ir kitų aplinkybių. Teisme apklaustas specialistas E. B. paaiškino, kad sudavus į veidą mėlynės atsiranda, pirmą dieną pirmomis valandomis kraujosruvos gali ir nebūti, atsiranda paraudimas, po to išryškėja kraujosruva, būna ar mėlyna ar violetinė, priklauso nuo smūgio stiprumo. Praėjus 2 ar 3 dienoms kraujosruvos intensyvumas mažėja, atsiranda žalsva spalva, tas trunka kelias paras. Tada kraujosruvos mėlynumas pranyksta, jei nebuvo labai intensyvi. Po to po savaitės laiko žalsva spalva gali kisti į geltoną spalvą, ji blunka. Toliau mėlynumas išnyksta po savaitės. Pereina į geltoną spalvą ir palaipsniui išnyksta. Iki kelių savaičių gali išlikti žymė. Parašyta išvadoje, kad kraujosruva intensyvi. Smūgis stipresnis nei reikėtų atsirasti paprastai kraujosruvai. Akyje kraujosruva, paprastai kai kraujosruva vokuose, atsiranda po kelių valandų. Tai priklauso nuo smūgio. Sąlyginai tai stipresnis smūgis turėjo būti. Kraujosruva nėra šviežia, tai buvo daugiau nei kelių dienų laikotarpiu. Sena kraujosruva skirtingas dalykas, priklausoma nuo liudytojo laiko sąvokos. Akies obuolio kraujosruva vidinėje dalyje buvo, negali teigti kategoriškai, kad į išorinę dalį buvo duota. Kraujosruva buvo išplitusi. Ji plinta į aplinkinius audinius. Praėjus 4 ar 5 dienoms sunku įvertinti tikslią sudavimo vietą. Kraujosruva gali atsirasti ir momentaliai. Nukentėjusysis apžiūrėtas kelioms paroms po įvykio, atsakyti ar atsirado kraujosruva iš karto po smūgio negali atsakyti. Ištinusi akis nerodo, kad yra mėlynė. Po kiek laiko atsiranda mėlynė tai individualu. Yra minkštųjų audinių patinimas, gali atsirasti po minutės. Mėlynė gali atsirasto ir po kelių min. ir gali atsirasti tik kitą dieną. Teismas kreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad apklausti teismo posėdyje kaltinamojo gynybos prašomi apklausti liudytojai, o ir kaltinamasis J. J. nors nurodė, kad matė iki įvykio mėlynę ant V. G. veido, tačiau skirtingai apibūdino kaip atrodė sužalojimas ant V. G. veido, todėl jų parodymus vertina kaip neobjektyvius. J. J. parodė, kad buvo V. G. paraudęs, galvojo, kad V. G. purvinas, ar tai su pamuštu antakiu V. G., buvo patamsėjimas prie akies. Liudytojas A. B. parodė, kad V. G. akis tą dieną buvo pamėlynavusi, tačiau parodė, kad matė po to kai buvo atvažiavęs policijos automobilis, V. G. buvo su mėlyne po akimis iš dešinės pusės. S. B. parodė, kad matė mėlynę pas V. G. paakyje dar prieš atvažiuojant policijai, paaiškino, kad tai buvo sena mėlynė. Akivaizdu, kad pastarieji liudytojų parodymai kaip atrodė mėlynė yra prieštaringi ir nors šie minėti liudytojai nurodė aplinkybę, kad jie matė, jog V. G. turėjo veido sužalojimą jau iki įvykio, tačiau nurodė skirtingas aplinkybes kaip atrodė sužalojimas ir net kurioje vietoje jį matė. Be to šių asmenų parodymai prieštarauja specialisto paaiškinimams, liudytojo M. R. parodymams dėl kraujosruvos požymių. Byloje nukentėjusysis V. G. teismui pateikė įrodymus ir apie tai, kad po įvykio aplinkybių buvo pakeistas praėjimas iš schemoje nurodyto taško Nr. 3 į tašką Nr. 5, t.y. šioje vietoje atsirado tvora. Dėl išdėstyto teismas vertina, kad įvykio laiku patekimas iš taško Nr. 3 į tašką Nr. 5 (pateiktos schemos) buvo galimas. Teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), Garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), netikėtai pribėgęs N. J. vieną kartą kumščiu trenkė V. G. į veidą, padarydamas kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginės vidinėje dalyje. N. J. veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 140 str. 1 d. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

J. J. kaltinamas tuo, kad 2016 m. vasario 27 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), Garažų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), N. J. pribėgus prie V. G. ir vieną kartą kumščiu trenkus V. G. į veidą, padarant kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginės vidinėje dalyje, grumdynių metu bandydamas sulaikyti N. J. V. G. paslydo, kartu su juo nugriuvo, o V. G. bandant pakelti N. J. nuo žemės, pribėgęs J. J. vieną kartą kumščiu trenkė V. G. į veidą, pataikydamas į lūpas, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus vertina, kad jų nepakanka padaryti išvadai, jog nurodyto konflikto metu pribėgęs J. J. vieną kartą kumščiu trenkė V. G. į veidą, pataikydamas į lūpas, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. tokias aplinkybes neigė. Nukentėjusysis V. G. parodė, kad kai jis susikibo su N. J., parkrito ant žolės, jis, V. G. buvo beveik ranką N. J. užlaužęs, tuo metu atskubėjo J. J. ir R. N.. Tėvas jam, V. G. smogė, tik pamatė šešėlį ir spėjo nusisukti ir pamatė J. J. veidą išsigandusį. J. J. pradėjo šaukti ant sūnaus: „Ką tu padarei?“ Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 16482 nurodyta, kad V. G. 2016-02-27 17,16 val. kreipėsi dėl traumos 2016-02-27, traumos laikas apie 14 val. Nusiskundimai:deš. akies, deš. voko patinimas, lūpa prakirsta. Traumos aplinkybės: sumušė narkomanas (duomenys neskelbtini) (garažo pirm. sūnus). Diagnozė: deš. akies sumušimas, voko patinimas, junginės kraujosruva. T.y minėtame apžiūros lape lūpos sužalojimas nenustatytas. Specialisto išvadoje tiriamojo nurodytose įvykio aplinkybėse nurodyta, kad bendrijos pirmininkas vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, smūgio bandė išvengti, tačiau ranka nežymiai lietė burnos sritį. Nei pirminiame 2016-02-27 pareiškime, nei policijos pareigūno tarnybiniame pareiškime nefiksuotos aplinkybės, kad konflikto metu J. J. sudavė jam smūgį lūpą, kas sukėlė V. G. fizinį skausmą. Savo pirminiame pareiškime V. G. parodė, kad J. J. bandė suduoti, bet jam nepavyko. Vėliau apklaustas tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-17180-16 V. G. paaiškino, kad jis, V. G. pradėjo N. J. kelti nuo žemės, tuomet prie jų pribėgo N. J. tėvas J. J., ir benamis vyriškis vardu R. J. J. V. G. vieną kartą sudavė kumščiu į veidą ir pamatęs, kad V. G. veidas yra sumuštas, J. J. išsigando ir pradėjo sūnui N. J. šaukti „Ką tu padarei". Apklausti teisme liudytojai, kurie matė konfliktą nematė konkrečių aplinkybių ar V. G. smūgį sudavė J. J.. Jie tik patvirtino aplinkybes, kad J. J. įvykio vietoje buvo. Taigi nukentėjusiojo V. G. parodymai šiame epizode su kaltinamuoju J. J. esminėse aplinkybėse dėl suduoto smūgio nebuvo nuoseklūs, kiti asmenys ar objektyvūs rašytiniai įrodymai šių aplinkybių taip pat nepatvirtina. Iš nustatytų aplinkybių neatmestina ir aplinkybė, kad J. J. galėjo skirdamas konflikto dalyvius kliudyti V. G..

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Esant šioms aplinkybėms, priimamas išteisinamasis nuosprendis J. J. atžvilgiu, kadangi J. J. pagal nustatytus ir aptartus įrodymus nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę N. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant N. J. asmenybę nustatyta, kad jis buvo teistas, baustas administracine tvarka, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2001-02-05, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-08-07 iki 2013-08-12, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. J. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra N. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad N. J. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Byloje V. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš N. J. 24,25 eurų turtinės žalos atlyginimą. V. G. privataus kaltinimo skunde nurodė, kad užpuolimo metu jam buvo padaryta 24,25 eurų turtinė žala (dėl jam padaryto sužalojimo kreipėsi į Valtybinę teismo medicinos tarnybą, sumokėjo apžiūros mokestį 18,82 eurus, taip pat pirko vaistus Tobradex už 5,43 eurus, kuriuos jam išrašė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja). Žalos dydį pagrindžia pateikiamas 2016-03-02 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, receptas, kvitas, paciento apžiūros lapas. Šią sumą – 24,25 eurus prašo priteisti iš kaltinamojo N. J., nes pastarasis padarė veido sužalojimus. Iš 2016-03-02 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopijos matyti, kad V. G. Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėjo 18,82 eurus už nukentėjusiojo apžiūrą. Iš UAB „Eurovaistinė“ kvito matyti, kad už Tobradex gtt.opht.5ml (Alcon) sumokėta 5,43 eurai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad N. J. nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo N. J. nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas.

Byloje V. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš J. J. ir N. J. solidariai 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. V. G. privataus kaltinimo skunde nurodė, kad jį užpuolė du asmenys, išsigando netikėto užpuolimo, patyrė fizinį skausmą, labai susinervino dėl užpuolimo, patyrė stresą, patyrė veido sužalojimus, kraujosruvos laikėsi keletą savaičių, o kadangi yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, po užpuolimo pagal einamas pareigas nuolat bendravo su bedrijos nariais, kas jam sudarė daug psichologinių nepatogumų, nes jo veidas buvo sužalotas, žmonės klausė kas įvyko, o aiškinant aplinkybes jam buvo ypatingai nemalonu

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo N. J. nusikalstamos veikos V. G. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė skausmą, šoką, nepatogumų, teko patirti laiko sąnaudų – kreiptis į medikus, mano, kad nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsta. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, nevedęs, įvertinus aukščiau aptartas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus iki 300 eurų, šią sumą priteisiant iš N. J...

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Nukentėjusysis V. G. prašo priteisti iš J. J. ir N. J. lygiomis dalimis jo naudai advokato proceso išlaidas. Baudžiamojoje byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodyta, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą nukentėjusysis V. G. advokatei Laimai Latvėnienei sumokėjo 700 eurų.

Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nukentėjusiojo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir, esant pagrįstam prašymui, jas išieško iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo V. G. atstovės advokatės Laimos Latvėnienės darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos. Tačiau kaltinamojo J. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Kadangi nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo byloje nebuvo nustatyta kaltinamojo J. J. kaltė, todėl nukentėjusiojo V. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo mažintinas.

Baudžiamojoje byloje yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodyta, kad už N. ir J. J. gynybą teisme kaltinamasis J. J. advokatui Adolfui Remeikiui sumokėjo 400 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo J. J. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, teismas vertina, kad išlaidos 200 eurų priteistina iš privataus kaltintojo V. G. J. J. naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-18 nutartimi privataus kaltintojo V. G. civilinio ieškinio užtikrinimui skirtas šešių mėnesių nuo 2016-11-18 iki 2017-05-18 laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam kilnojamam turtui –automobiliui „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant J. J. disponuoti šiuo turtu. Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. J. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Byloje pateiktas daiktas -žibintuvėlis, grąžintinas V. G., kadangi nenustatyta, kad jis reikšmingas bylos nagrinėjimui ir priklausė kitam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš N. J. 300 eurų dydžio neturtinę žalą nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo N. J. atlyginti 24,25 eurų dydžio turtinę žalą nukentėjusiojo naudai.

J. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. J. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo N. J. 350 eurų nukentėjusiojo V. G. atstovės advokatės Laimos Latvėnienės paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš V. G. 200 eurų gynėjo Adolfo Remeikio paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.