Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ atstovui advokatui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Biodegalų asociacijai, E. D., R. D., dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Circle K Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – ir Tarnyba), kuriuo prašo panaikinti Tarnybos 2022-02-03 nutarimą Nr. 12R-1 (toliau – ir Nutarimas); netenkinus nurodyto prašymo, - sumažinti Tarnybos 2022-02-03 nutarimu Nr. 12R-1 paskirtą ekonominę sankciją; priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Nurodo, kad Nutarimu Pareiškėjai paskirta maksimali 100 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 5 straipsnio pažeidimą (klaidinančios reklamos naudojimas). Įvertinusi Reklamos teiginius Tarnyba konstatavo, kad Reklama nebuvo pakankamai teisinga, išsami ir pateikta tinkamai, todėl neatitiko Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. reikalavimų.

Vertindama pareiškėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo mastą, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja klaidinančią reklamą skleidė net 94-iose pareiškėjai priklausančiose tinklo degalinėse, socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje pareiškėjos paskyroje, interneto tinklapyje. Todėl, pareiškėjos padarytas pažeidimo mastas Tarnybos buvo vertinamas kaip didelis.

Tarnybos komisija, vertindama pareiškėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos skleista reklama apėmė laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-02-03, t. y. vadovaujantis Aprašo 7.2.3 punktu, laikoma, kad pažeidimas truko ilgą laiką, kadangi pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas, ar ilgiau nei keletą savaičių. Atsižvelgiant į tai, remiantis Aprašu, pažeidimo trukmė Tarnybos komisijos buvo vertinama kaip ilga. Todėl, buvo nuspręsta pareiškėjai nustatytą pradinį baudos dydį didinti 25 procentų.

Tarnyba atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja skunde laikosi nuomonės, jog Tarnybos komisija, priimdama nutarimą, siekė nubausti pareiškėją, atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju, buvo nuspręsta pareiškėjai nustatytą pradinį baudos dydį padidinti 20 ir 25 procentais, kai įstatyme numatyta galimybė pradinį baudos dydį didinti net iki 30 procentų. Tai patvirtina faktą, jog Tarnyba, skirdama pareiškėjai baudą, šį atvejį vertino individualiai, atsižvelgdama į visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne tik siekdama nubausti pareiškėją. Tai, kad pareiškėjai buvo pritaikyti maksimali Reklamos įstatyme numatyta sankcija, lėmė būtent didelės pareiškėjos pajamos. Todėl, Tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad skirdama pareiškėjai sankciją, Tarnybos komisija tik siekė nubausti pareiškėją.

Pažymi, kad nustačius bazinį baudos dydį (nagrinėjamu atveju, pradinį baudos dydį, įvertinus mastą, padidinus 20 procentų ir, įvertinus trukmę, padidinus 25 procentų), trečiuoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes (Aprašo 8 punktas). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Skirdama pareiškėjai sankciją, Tarnybos komisija taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėja Reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Biodegalų asociacija (toliau – ir Asociacija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su Tarnybos atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir mano, kad Nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjos reklama pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį.

Trečiojo asmens nuomone pareiškėjos skleista reklama atitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus klaidinančios reklamos kriterijus.

Atkreipia dėmesį, kad pagal LVAT praktiką, net ir pripažinus, kad ginčo reklama neatitinka vieno ar poros Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų (su kuo Asociacija kategoriškai nesutinka), nustačius bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą kriterijų, Reklama vis vien būtų pripažįstama klaidinančia, o Tarnybos nutarimas pagrįstu ir teisėtu.

Pažymi, kad jokių konkrečių įrodymų, kad dyzelinas su RRME biopriedais būtų nesaugus, sąlygotų automobilio neužsivedimą/variklio gedimus ir/ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis būtų prastesnis už dyzeliną su HVO biopriedais, pareiškėjas tiek reklamos skleidimo metu, tiek Tarnybos tyrimo metu, tiek ir kartu su šiuo skundu nepateikė. Tokie įrodymai elementariai neegzistuoja. Dyzelinas, parduodamas vartotojams (vairuotojams) tiek su RRME, tiek su HVO biopriedais, savo techninėmis ir kitomis savybėmis iš esmės yra analogiškas ir yra tinkamas vartotojų automobiliams, įskaitant ir žiemos metu. RRME ir HVO biopriedai įstatymų leidėjo yra laikomi lygiaverčiais produktais, skirtais maišymui su mineraliniu (iš naftos produktų pagamintu) dyzelinu. RRME ir HVO biopriedams yra taikomi tie patys privalomieji kokybiniai rodikliai.

Akcentuoja, kad Nutarimas buvo pagrįstas specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad tai, ar galutinis produktas dyzelinas yra su HVO biopriedu ar RRME biopriedu nedaro įtakos vartotojams, kadangi dyzelinas su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra iš esmės analogiškas dyzelinui su HVO biopriedu, kas patvirtina Reklamos neteisingumą.

Akcentuoja, kad priešingai negu nurodo pareiškėja, Nutarimas yra grindžiamas eile mokslinių/ekspertinių tyrimų (tiesiog šių tyrimų išvados ir turinys yra nepalankūs pareiškėjai).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos cituojama LVAT ir Konkurencijos tarybos praktika netaikytina šioje byloje. Priešingai negu nurodo pareiškėja, LVAT praktika patvirtina Pareiškėjo reklamos teiginių neteisingumą.

Teigia, kad pareiškėjos Reklama vidutinis vartotojas dėl reklamos neišsamumo buvo klaidinamas dėl galutinio produkto su RRME kokybės. Pareiškėjos Reklamos teiginių neišsamumą (neatitikimą Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.) patvirtina ir Tarnybos tyrimo medžiaga - doc. dr. A. S., reklamos eksperto V. M. bei vartotojų federacijos išvados, kurios atsakovės buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos priimant Nutarimą. Specialistai patvirtino, kad CircleK interneto svetainėje paskleisti teiginiai yra neišsamūs ir formuoja vartotojams vienareikšmę nuomonę apie biopriedo RRME netinkamumą naudoti žiemos laikotarpiu.

Pažymi, kad visoje pareiškėjos Reklamoje akcentuojami teiginiai yra apie RRME nesaugumą. Visi kiti teiginiai (tame tarpe apie HVO savybes) yra tik papildantys ir nukreipiantys vartotojų dėmesį, nes neabejotina, kad vartotojams žiemos laikotarpiu yra svarbiausia degalų saugumas, t. y. ar kuras neužšals, ar pavyks užvesti transporto priemonę, ar transporto priemonė pasieks kelionės tikslą. Akivaizdu, kad bet kuris vidutinis vartotojas, pamatęs aptariamą reklamą ir neatlikęs išsamaus preiškėjos teiginių patikrinimo internete ir mokslinėje literatūroje, šiais teiginiais patikėtų ir suprastų, kad dyzelis su RRME biopriedais yra nesaugus, o dyzelis su HVO biopriedais yra saugus ir tinkamas vartoti.

Nesutinka su skundo argumentais, kad Nutarime neteisingai nustatyta vidutinio vartotojo sąvoka ir jo supratimas apie dyzelinį kurą ir jo atskirus komponentus. Trečiojo asmens nuomone, ne visi vairuotojai (o kaip tik, tikėtina, mažoji vairuotojų dalis) domisi apie dyzelinio kuro sudėtį ir komponentus, tad sutiktina su atsakovo pozicija, kad vidutinis vartotojas neturi domėtis ir žinoti papildomos informacijos apie RRME ar HVO biopriedus.

Asociacijos nuomone, Tarnyba tinkamai nustatė sankcijos dydį bei pagrįstai paskyrė pareiškėjai 100 000 Eur baudą.

Pareiškėjos teiginius, kad vartotojai nepatyrė jokios žalos dėl skleistos Reklamos laiko visiškai nepagrįstais.

Nurodo, kad priešingai negu teigiama skunde, dėl pareiškėjos skleistos klaidinančios reklamos rinkos dalyviai patyrė žalą - RRME gamintojai patyrė realią žalą. Realią žalą dėl pareiškėjos skleistos reklamos patyrė ir tiesioginiai pareiškėjo konkurentai - kiti degalinių tinklai, kurie prekiavo dyzeliu su RRME biopriedu.

Teismo posėdžio metu trečio suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022-02-03 nutarimo Nr. 12R-1, kuriuo pareiškėjai paskirta maksimali 100 000 Eur bauda už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą (klaidinančios reklamos naudojimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba, gavo vartotojų E. D., R. D. ir Biodegalų asociacijos prašymus ištirti Bendrovės skleidžiamą galimai klaidinančią informaciją apie Bendrovės parduodamą biodyzeliną.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2021-01-28 raštu Nr. 4E-2375 ir 2021-02-09 rašto papildymu kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus su skleidžiama reklama susijusių aplinkybių.

2021-02-17 Bendrovė pateikė paaiškinimus dėl savo skleidžiamos Reklamos. Bendrovė nurodė, kad visi naudojami teiginiai yra pagrindžiami objektyviais, pamatuojamais vertinamų savybių parametrais, patvirtintais Europos Sąjungos ir nacionaliniais produktų standartais. Bendrovė teigė, kad vieno iš pareiškėjų - Biodegalų asociacijos - pateikti tyrimai yra pateikti be konteksto ir netinkami situacijos vertinimui. Bendrovė teiginių „Saugus arktinis dyzelinas“ ir „Stipresniam automobilio imunitetui‘ teisingumą grindė tuo, kad HVO biopriedo užšalimo parametras yra geresnis. Teiginių „Saugi bio dalis - 0% RRME“ ir „Jokios užšalimo rizikos“ teisingumą grindė geresniu HVO priedo užšalimo parametru, nurodydama, kad RRME priedas yra atsparus šalčiui iki -10 °C, tačiau drumstis pradeda jau prie -3 °C, o HVO biopriedo drumstimosi temperatūra sutampa su užšalimo temperatūra, kuri standartiškai siekia -32 °C. Teiginio „Lengvesnis užvedimas“ teisingumą Bendrovė grindė aplinkybe, jog dyzelino užsidegimo variklyje kokybę apibrėžiantis cetaninis skaičius yra aukštesnis HVO tipo biopriede, teiginio „Efektyvesnis variklio veikimas“ teisingumą - aplinkybe, kad RRME produktuose žemutinė šilumingumo vertė yra mažesnė nei HVO produktuose, t. y., kad sudegdamas toks pat kiekis HVO išskiria daugiau energijos nei RRME, o vidutiniam vartotojui suprantama kalba tai reiškia „Efektyvus variklio veikimas“. Teiginio „Šis dyzelinas yra draugiškesnis gamtai‘ teisingumą Circle K Lietuva, UAB grindė tuo, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų parametras, naudojant rapsų grūdus, yra geresnis, naudojant HVO, o ne RRME priedus, taip pat, šį teiginį Bendrovė grindė Europos, JAV ir Azijos automobilių gamintojų sudarytos Pasaulio degalų chartijos preambule bei kita viešojoje erdvėje prieinama informacija.

Pateikdama papildomus paaiškinimus tyrimo metu Bendrovė nurodė, kad nei viename reklaminiame teiginyje, pateiktuose pranešimuose bei papildomuose atsakymuose nebuvo nurodžiusi, kad RRME biopriedas yra prastesnės kokybės nei HVO biopriedas, tačiau laikosi savo nuomonės, kad HVO biopriedas bei galutinis parduodamas produktas su HVO yra kokybiškas ir pasižymi pranašesnėmis savybėmis nei RRME biopriedas ar galutinis parduodamas produktas su RRME. Teigė, kad vidutiniam vartotojui neturėjo kilti abejonių dėl RRME, kaip biopriedo, saugumo ar nesaugumo, nes RRME biopriedo naudojimas įprastinėje praktikoje tokiam vartotojui yra žinomas. Nurodė, jog nesutinka su tuo, kad naudojami biodegalai neturi jokios įtakos galutinio produkto savybėms ir kokybei (pažymint, jog priešingu atveju biodegalai apskritai nebūtų standartizuojami ir kitaip nebūtų reguliuojami jų kokybiniai parametrai): HVO neužšąla prie tris kartus žemesnės temperatūros nei RRME, be to, naudojant dyzeliną su HVO bus galima lengviau užvesti variklį dėl aukštesnio cetaninio skaičiaus, ką patvirtina ir VGTU specialistai. Bendrovė pažymėjo, kad esminis analizuojamos reklamos tikslas buvo būtent minėtų naujos sudėties žieminio dyzelino savybių pabrėžimas esant ypač šaltoms oro sąlygoms.

Tarnyba 2022-01-07 pranešime Nr. 3-24 „Dėl Circle K Lietuva, UAB Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau - ir Pranešimas) padarė išvadą, kad Circle K Lietuva, UAB pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį.

Tarnyba 2022-01-12 raštu Nr. 4E-935 išsiuntė Circle K Lietuva, UAB, o 2021-11-12 raštais Nr. 4E-937, Nr. 4E-938, Nr. 4E-939 - pareiškėjams Pranešimo nuorašą bei informavo apie 2022-02-03 vyksiantį bylos „Dėl Circle K Lietuva, UAB Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

2022-02-03 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriame pripažino, kad pareiškėjos skleidžiama Reklama nebuvo teisinga, išsami, dėl savo pateikimo būdo galėjo klaidinti vartotojus ir iškreipti jų ekonominį elgesį, todėl neatitiko Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punkto reikalavimų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nustatė, kad Bendrovė 2020 m. žieminiame dyzeline pradėjo naudoti HVO biopriedą, o naujo produkto (dyzelino su HVO) reklamoje pradėjo naudoti teiginius, referuojančius į tai, jog žiemos sąlygomis dyzelinis kuras su HVO yra saugesnis nei degalų rinkoje veikiančių pardavėjų naudojamas kuras su RRME biopriedu.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjos skleista informacija apie naujos rūšies dyzelinį kurą su HVO biodegalais, naudojant teiginius „Nauja žieminio dyzelino sudėtis. Saugi bio dalis - 0% RRME“; „Jokios užšalimo rizikos. HVO priedui, priešingai nei RRME, nėra būdingas vandens absorbavimas. Todėl, esant žemoms temperatūroms, nebus rizikos, kad vykstant kondensacijai degalų bake ar kitose talpose, vanduo sugadins produktą“; „Lengvesnis užvedimas. Dėl tobulesnės, alternatyvaus BIO priedo sudėties, aukštesnis tampa ir bendras dyzelino cetaninis skaičius, o tai leidžia degalams lengviau užsidegti“; „Efektyvesnis variklio veikimas. Palankesni produkto parametrai, leidžia varikliams degalus naudoti efektyviau ir išskirti daugiau energijos, vertinant tą patį tūrio vienetą“; „Paprastai tariant vietoj, vartotojų transportui pažįstamo dyzelino su RRME, šią žiemą, siekiant užtikrinti kokybę, dalis tiekėjų, kurių tarpe yra ir Circle K, parduos produktą su sintetine BIO degalų dalimi, dar vadinama HVO (Hydrotreated vegetable oil). Tai vartotojams leis ir toliau ramiai, be rūpesčių keliauti, net esant ypatingai žemoms temperatūroms“; „Saugus arktinis dyzelinas“ ir „Stipresniam automobilio imunitetui“, ne tik galėjo paskatinti, bet ir skatino reklamos vartotojus vietoj dyzelino su RRME rinktis dyzelinį kurą su HVO, todėl atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija atsižvelgė į tai, jog HVO ir RRME (abu būdami teisiškai pripažintais ir naudojamais biopriedais) skiriasi savo fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis ir neginčija objektyviai įrodytų HVO biopriedo savybių (tokių kaip: aukštesnis HVO degalų cetaninis skaičius, palyginus su RRME; HVO biopriedo įtaka mažesniam ŠESD išsiskyrimui; HVO, kaip atskiro biopriedo žemesnė drumstimosi ir užšalimo temperatūra, palyginus su RRME biopriedo drumstimosi ir užšalimo temperatūra). Tačiau, atsižvelgiant į byloje surinktą informaciją, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija vertino, kad HVO ir RRME fizikinių ir cheminių savybių skirtumai nėra žymūs buitinio dyzelino su atitinkamais priedais naudojimo kontekste.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, pasisakydama dėl Circle K Lietuva, UAB išsakytų argumentų, jog bendrovė skleidžiamoje reklamoje niekur neteigė, kad dyzelinas su RRME priedu yra nesaugus ar prastesnės kokybės, dėl ko ji, remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, neprivalo įrodyti ir šių teiginių pagrįstumo, pažymi, kad reklamos vertinimas yra siejamas su bendru vartotojams sukeliamu įspūdžiu apie jiems reklamoje pristatomą prekę (tame tarpe ir produktą, tam tikras produktų kategorijas ar konkrečią medžiagą, kuriai vienu ar kitu būdu (tiesiogiai ar netiesiogiai) yra priešpastatoma reklamuojama prekė).

Nutarime pažymėta, kad nors skleistoje Reklamoje nebuvo tiesiogiai akcentuojamos RRME neigiamos savybės, tačiau Reklamoje (kuri vertinama kaip visuma) pateikiama informacija buvo kuriamas įspūdis, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės (lemia blogesnį automobilio užvedimą, didesnę taršą ir pan.), nei dyzelinas su HVO biopriedu, nors įrodymų, galinčių pilna apimtimi pagrįsti visų reklamoje naudotų teiginių teisingumą, bendrovė nepateikė.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, įvertinusi reklaminius teiginius „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui", „Saugi bio dalis - 0% RRME“, „Jokios užšalimo rizikos“, „Lengvesnis užvedimas“, „Efektyvus variklio veikimas“, „Šis dyzelinas yra draugiškesnis gamtai", atkreipė dėmesį, jog tyrimo metu nustatytas HVO priedo pranašumas RRME priedo, kaip sudėtinės dalies, atžvilgiu, tačiau pažymėjo, jog Bendrovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad galutinis vartotojams parduodamas produktas su RRME priedu sudėtyje yra nesaugus ar prastesnės kokybės nei produktas su HVO priedu (ar šis skirtumas turi esminę reikšmę automobilio veikimui nurodytomis sąlygomis, t. y. žiemą), todėl pripažino, kad Reklamos teiginiai nėra pagrįsti arba pagrįsti tik iš dalies (pvz., teiginys „Šis dyzelinas yra draugiškesnis gamtai", nors iš dalies ir teisingas, tačiau nepakankamai išsamus; teiginys „Jokios užšalimo rizikos“ būtų iš dalies pagrįstas tik išsamiai aiškinant degalų savybes, bet jis neatitinka profesinės terminijos specifikos vertinamos reklamos kontekste; teiginys „Lengvesnis užvedimas“ būtų iš dalies pagrįstas tik išsamiai aiškinant degalų savybes, tačiau nėra įrodyta, kad RRME degalai (kurių cetaninis skaičius nėra žemesnis už mineralinio dyzelino) faktiškai blogintų automobilio užvedimo savybes).

Nutarime nurodyta, kad komisija iš dalies sutinka su Circle K Lietuva, UAB išreikštu argumentu, kad teisės aktai nenustato draudimo verslo subjektams nurodyti, kokių sudedamųjų dalių vartotojams siūlomuose produktuose yra (ar nėra), tačiau pažymėjo, kad ši informacija negali sudaryti vartotojams klaidinančio įspūdžio, kad tam tikras produktas, sudėtyje turintis tam tikrą dalį atitinkamo komponento (šiuo atveju - HVO biopriedo), savo savybėmis yra ženkliai pranašesnis už produktą, sudėtyje turintį kito komponento (šiuo atveju - RRME biopriedo), ypač tuo atveju, kai lyginamų komponentų (be kitų tose produktuose esančių sudedamųjų dalių) dalys sudarytų tik nežymias galutinių produktų dalis ar komponentų savybės nelemtų galutinio produkto savybių.

Nutarime pažymėta, kad vartotojai, pamatę Reklamą, pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas - kuras su HVO yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui ar iš esmės draugiškesnis gamtai, nei kuras su RRME, nepaisant to, kad nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog kuras su RRME biopriedu yra prastesnių parametrų, faktiškai bloginančių automobilio veikimą šaltomis oro sąlygomis (priešingai, tyrimo metu nustatyta, jog, pvz., ir kuras su RRME, jei naudojamas tinkamos rūšies tinkamomis sąlygomis neužšąla). Atkreipė dėmesį, kad teiginiai, reklamuojantys cheminių, pavojingais kvalifikuotų produktų saugumą, naudą aplinkosaugos reikalavimams, nėra galimi pagal CLP reglamentą.

Įvertinus tai, kad degaluose su RRME naudojami specialūs priedai, kurie sumažina degalų drumstimosi ir šalto filtro kimšimosi temperatūrą, o dyzelino saugumas šaltuoju laikotarpiu yra iš esmės siejamas su tinkamai pasirinkta dyzelino klase (F, arktinis 1 ar arktinis 2), o ne konkrečių biopriedų (ne) buvimu dyzelino sudėtyje, Nutarime padaryta išvada, jog Bendrovės Reklama neatitinka reklamai keliamo teisingumo kriterijaus.

Nutarime vertinant Reklamos atitikimą išsamumo kriterijui pažymėta, kad Reklaminių teiginių turinys iš esmės parengtas lyginant kuro žaliavas (HVO ir RRME priedų savybes), o ne galutinius produktus, tačiau reklamoje tai nebuvo pakankamai išsamiai atskleidžiama, priešingai, nagrinėjamais teiginiais buvo sukuriamas įspūdis, jog lyginami būtent galutiniai produktai (dyzelinas), kurių sudėtyje yra HVO arba RRME priedai. Vertinant Reklamą kaip visumą, joje minėti teiginiai vidutiniam vartotojui yra nepakankamai aiškūs. Reklamos teiginiai, be atitinkamo konteksto, vidutinio vartotojo galėjo būti suprasti priešingai Bendrovės nurodomam reklamos tikslui.

Nutarime pažymėta, jog sudėtinės dalys - RRME ar HVO - nėra parduodamos atskirai, o būtent galutinių produktų savybės ir skirtumai yra informacija, svarbiausia vartotojams. Vidutinis vartotojas, kuris naudojasi degalinių paslaugomis (t. y. kelių eismo dalyvis, perkantis kurą), gali pagrįstai neturėti žinių apie dyzeliną, jo sudedamąsias dalis ir biopriedus, nėra šios srities specialistas, todėl gali pažodžiui vadovautis pateiktais reklaminiais teiginiais (kaip antai, degalinių teritorijoje patalpintuose plakatuose, stenduose, lipdukuose pateikta informacija). Nutarime atkreiptas dėmesys, jog Circle K Lietuva, UAB nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad vartotojai buvo informuoti apie tai, kad vertinami reklaminiai teiginiai yra parengti lyginant būtent kuro sudėtines žaliavas (RRME ir HVO), o ne galutinius produktus ir to, jog sudėtinių dalių lyginimas nebūtinai atspindi galutinių produktų skirtumus ir savybes (turint omeny ir kitus dyzelino sudėtyje galimus naudoti priedus).

Nutarime nurodyta, kad Reklaminiai teiginiai, ne tik nebuvo visiškai teisingi ar išsamūs, bet ir pasirinktas reklamos pateikimo būdas, nurodant, pvz., jog „Saugi bio dalis - 0% RRME“, pasirinktas netinkamai (saugumas pateikiama kaip priešprieša RRME buvimui; vietoje to, kad skleidžiama reklama būtų orientuojamasi vien į HVO biopriedo privalumus, HVO biopriedas (tame tarpe ir dyzelinas su HVO biopriedu) reklamoje buvo priešpastatomas RRME biopriedui, tokiu būdu sukuriant įspūdį, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės) reklamos pateikimo būdas, t. y. toks, kuris galėjo vidutiniam vartotojui sukurti įspūdį, jog HVO priedas yra saugus, o, RRME - ne.

Nutarime padaryta išvada, kad Bendrovė skleisdama reklamą, nenurodydama, jog lyginami ne galutiniai produktai (dyzelinas) ir, be kita ko, negalėdama visa apimtim pagrįsti šių teiginių teisingumo, pasirinkdama tokį reklamos pateikimo būdą, kuris vartotojui, vertinančiam reklamą kaip visumą ir neišskiriančiam atskirų reklamos detalių, galėjo sukurti įspūdį, jog degalai su HVO yra saugesni, tinkamesni automobiliui (turi žemesnę užsalimo tikimybę, daro ženklią įtaką lengvesniam automobilio užsivedimui šaltomis oro sąlygomis). Be to, pateikdama tik abstraktų teiginį, tačiau nepaaiškindama vartotojui, kokiu būdu degalai su HVO yra mažiau taršūs nei RRME, galėjo suklaidinti. Tokiu būdu pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį.

Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu pateikė skundą teismui, nurodydama, kad nėra pagrindo pripažinti, kad jos skleista Reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų, o paskirta maksimali sankcija neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų ir yra neproporcinga.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2020-12-17 iki 2021-02-04 skleidė naujos sudėties žieminio (arktinio) dyzelino Reklamą, kurios atitiktis Reklamos įstatymo reikalavimams yra šio ginčo dalykas.

Reklamos įstatymas nustato reklamos naudojimo reikalavimus, reklaminės veikos subjektų atsakomybę ir reklamos naudojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi klaidinančia reklama laikoma reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, yra įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Reklamos davėjas privalo būti rūpestingas ir užtikrinti skleidžiamų teiginių teisingumą, kadangi būtent jam tenka pareiga pagrįsti skleidžiamos reklamos teisingumą.

Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžta, kad reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais. 3 punkte apibrėžta, kad reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Pagal Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktiką, tam, kad vertinant, ar buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1230-624/2017; 2020-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2287-629/2020, 42 p.).

Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą privalu atsižvelgti į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Taigi ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-735-502/2017).

Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjos skleista Reklama pripažinta klaidinančia pagal visus Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies kriterijus, tai yra dėl Reklamos teisingumo, išsamumo ir pateikimo trūkumų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos skleista informacija, kurią Nutarime vertino Tarnyba yra reklama.

Pareiškėjas skleidė Rreklamą, kad dyzelinas (galutinis produktas, gaunamas sumaišius 7 proc. HVO biopriedo ir 93 proc. mineralinio kuro) su HVO biopriedu (o ne pats HVO biopriedas) savo savybėmis yra pranašesnis už dyzeliną su RRME biopriedu ir yra saugus. Priešpastatydamas, kad galutinis produktas, gaunamas sumaišius 7 proc. RRME biopriedo ir 93 proc. mineralinio kuro su RRME biopriedais (o ne pats RRME biopriedas) yra nesaugus, sukeliantis dyzelinių variklių gedimus, bloginantis automobilio užsivedimą esant minusinei temperatūrai.

Pareiškėja skunde remiasi 2009-04-23 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB, 4 str. „Dyzelinas“, kurios 1 dalyje numatyta „<...> Valstybės narės užtikrina, kad vartotojams būtų teikiama tinkama informacija apie biodegalų, ypač RRME, dalį dyzeline“.

Nurodyta Direktyva suponuoja reikalavimą, kad vartotojams būtų teikiama informacija apie naudojamų biodegalų dalį dyzeline, todėl pareiškėja savo parduodamame dyzeline nenaudodama RRME priedo ir nenturėjo pagrindo jo nurodyti, priešingai turėjo nurodyti savo naudojamų biodegalų kiekį. Ką atitinkamai ir padarė nuo 2021-02-04 skleistoje Reklamoje.

Teismas pažymi, kad Nutarimas yra pagrįstas specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad tai, ar galutinis produktas dyzelinas yra su HVO biopriedu ar RRME biopriedu nedaro įtakos vartotojams, kadangi dyzelinas su RRME biopriedu savo techninėmis savybėmis yra iš esmės analogiškas dyzelinui su HVO biopriedu, kas patvirtina pareiškėjos skleistos reklamos neteisingumą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnyba tyrimo metu kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) Mechanikos fakultetą ir Transporto inžinerijos fakultetą su prašymu pateikti atsakymus, ar Reklamoje vartojami teiginiai yra atitinkantys tikrovę ir profesinės terminijos, susijusios su biodegalų sritimi, specifiką. Buvo paprašyta nurodyti ir ar dyzelino biodalys (HVO ir RRME) turi esminių savybių skirtumų, dėl kurių RRME galėtų būti laikoma a) saugesnė, b) tinkamesnė automobiliui, c) lemianti lengvesnį užšalimą, d) lemiantį užšalimo išvengimą, e) palankesnė aplinkosaugai („draugiškesnė aplinkai“) bei paaiškinti, ar degalai su RRME yra laikytini „žemesnės (ne arktinės) klasės“ ir galėtų būti laikomi pavojingais gamtai ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

2021-03-18 paaiškinimais VGTU nurodė, kad: 1) nagrinėjami teiginiai „Saugus arktinis dyzelinas“, „Stipresniam automobilio imunitetui“ nėra aiškiai apibrėžti, neatitinka profesinės terminijos specifikos, teiginiai „Jokios užšalimo rizikos“, „Saugi bio dalis - 0% RRME“ - neatitinka profesinės terminijos specifikos, o terminas „Saugi bio dalis - 0% RRME“ nėra aiškus; 2) degaluose su RRME yra naudojami specialūs priedai, kurie sumažina degalų drumstimosi ir šalto filtro kimšimosi temperatūrą, kaip ir grynas dyzelinas be jokių priedų, nebūtų itin tinkamas šiuolaikiniams automobilių varikliams, taip ir kiekviename dyzeline yra gausybė įvairių priedų, pagerinančių jo eksploatacines savybes; 3) teiginys „Lengvesnis užvedimas“, yra parengtas vadovaujantis tuo, kad HVO degalų cetaninis skaičius yra aukštesnis, palyginus su RRME priedu, tačiau RRME degalų cetaninis skaičius nėra žemesnis už mineralinio dyzelino, todėl RRME variklio užvedimo savybių neblogina; 4) teiginys „Efektyvus variklio veikimas“ nėra tikslus, kadangi, nors HVO degalų masės vieneto šilumingumas yra didesnis nei RRME priedo, tačiau vartotojams degalinėse degalai parduodami ne svorio (kilogramais), bet tūrio (litrais) vienetais, o HVO tankis yra ženkliai mažesnis už RRME tankį, todėl ir vienų, ir kitų degalų tūrio vieneto šilumingumai (MJ/l) yra panašūs.

Teismas vertindamas pareiškėjos Reklamos teisingumą, akcentuoja, kad pareiškėja konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad dyzelinas su RRME biopriedais būtų nesaugus, sąlygotų automobilio neužsivedimą/variklio gedimus ir/ar savo techninėmis ar kitomis savybėmis būtų prastesnis už dyzeliną su HVO biopriedais, tiek reklamos skleidimo metu, tiek Tarnybos tyrimo metu, tiek su skundu nepateikė.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad tyrimo metu nebuvo vertinami pareiškėjos įrodymai. Teismas pažymi, kad buvo įvertinta tyrimo metu surinkta duomenų bei informacijos visuma, bei vadovujantis Tarnybos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais buvo įvertintas pareiškėjos skleistos Reklamos atitiktis įstatymo keliamiems reikalavimams.

Pareiškėja pažymi, kad priimdama Nutarimą Tarnyba nesivadovavo Konkurencijos tarnybos nutarimu bei teismų praktika, kuri patvirtina jos skleistos Reklamos atitiktš Reklamos įstatymo reikalavimams.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytų Konkurencijos tarybos 2018-07-24 nutarimo Nr. 1S-105(2018) ir teismų sprendimų (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-09-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-563-426/2019 ir LVAT 2021-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-347-502/2021) turinį, pažymi, kad jie nėra aktualūs ginčo atveju ir jais nėra pagrindo remtis. Nurodytu atveju buvo nagrinėjama reklama dėl NEXBTL ir RRME biopriedų. Pažymėtina, kad reklamos turinys ir pobūdis yra skirtingi. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tie sprendimai galėtų turėti įtaką nagrinėjant ginčo Reklamos teisėtumą.

Teismas akcentuoja, kad vertinant skleistos Reklamos atitiktį Reklamos įstatymo nuostatoms, esminę reikšmę turi, kaip šią reklamą supranta vartotojas bei šios reklamos poveikis vartotojui.

Byloje pateikta kalbininko doc. dr. A. S. išvada, įvertinanti Reklamos teiginių semantinę prasmę ir kaip juos supranta vartotojas. Joje nurodyta, kad Reklaminiai tekstai ragina adresatus (vartotojus) pirkti ir vartoti dyzelinį kurą su priedu HVO. Šis priedas lyginamas su priedu RRME taip, kad vartotojas suprastų, jog degalai su HVO (kitaip nei su RRME) leis ramiai ir be rūpesčių keliauti: a) HVO saugus priedas, o RRME nesaugus; b) su HVO degalai neužšąla, o su RRME greičiau užšals; c) su HVO lengviau užsiveda variklis, o su RRME sunkiau; d) su HVO efektyviau (kartu ir taupiau) veikia variklis, o su RRME veiks ne taip efektyviai (ir taupiai).

Teismo vertinimu Nutarime pagrįstai konstatuota, jog vartotojai, pamatę pareiškėjos skleistą reklamą, pagrįstai galėjo tikėtis, kad reklamuojamas produktas - kuras su HVO yra geresnės kokybės, saugesnis, sudarantis prielaidas geresniam variklio veikimui ir lengvesniam automobilio užvedimui, ar iš esmės draugiškesnis gamtai, nei kuras su RRME. Nepateikiant objektyvių įrodymų, jog kuras su RRME yra prastesnių parametrų, faktiškai bloginančių automobilio veikimą šaltomis oro sąlygomis. Todėl pagrįstai pripažinta, kad Reklama neatitinka išsamumo kriterijaus.

Teismas ginčo atveju, vertindamas Reklamos pateikimo būdą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos Reklama neklaidintų vartotojų, jeigu joje nebūtų supriešinamas RRME biopriedas („Saugi bio dalis - 0% RRME“). Toks Reklamos pateikimo būdas nėra tinkamas, kadangi šiuo atveju saugumas pateikiamas kaip priešprieša RRME buvimui. Pareiškėja siekdama pabrėžti HVO biopriedo privalumus (dyzeliną su HVO biopriedu) priešpastatė RRME biopriedui, tokiu būdu sukurdama įspūdį, jog dyzelinas su RRME biopriedu yra prastesnės kokybės. Nors kaip jau nurodyta aukščiau, tokių įrodymų nebuvo pateikta bei šios prielaidos nepatvirtino ekspertinis specialistų vertinimas.

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, Reklamos turinį, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad ginčo atveju nepakako įrodymų Tarnybai padaryti išvadą, jog pareiškėjos skleista Reklama pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Reklama klaidino klaidino vartotojus.

Tiek teismas, tiek Tarnyba neginčija pareiškėjos pateiktų argumentų, kad RRME ir HVO biopriedai turi reikšmingų fizikinių ir cheminių skirtumų, tačiau dar kartą pažymėtina, kad pareiškėjos parduodamas produktas yra ne HVO biopriedas, o dyzelinas, atitinkamai su tam tikra dalimi HVO biopriedo.

Teismas įvertinęs Bendrovės skleistos Reklamos visumos turinį neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad iš Reklamos pakankamai aišku, jog yra lyginamos sudedamųjų dalių RRME ir HVO savybės.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su kalbininko doc. dr. A. S. išvada, įvertinančia Reklamos teiginių semantinę prasmę ir kaip juos supranta vartotojas.

Pareiškėja vertina, kad Tarnyba nepagrįstai nesivadovavo specialiųjų žinių turinčio vidutinio vartotojo kriterijais, o rėmėsi bendro, jokių žinių apie dyzeliną neturinčio vidutinio vartotojo samprata. Pareiškėjos vertinimu vidutinis vartotojas turėtų būti suprantamas kaip dyzelinį automobilį vairuojantis asmuo, turintis pakankamai specialiųjų žinių apie dyzeliną, jo savybes bei sudėtines dalis, kadangi skleidžiama reklama pati savaime reikalauja atitinkamų žinių konkrečioje srityje (pvz., minimalių žinių, kas yra arktinis dyzelinas, biodalis, RRME, HVO, šių bio dalių naudojimas dyzeliniame kure ir pan.).

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalis nustato, kad, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, kai reklama yra skirta tam tikrai reklamos vartotojų grupei, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, vertinamas jos poveikis vidutiniam tos grupės nariui.

Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis numato, kad vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Tokia vidutinio vartotojo samprata formuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje vidutinis vartotojas laikomas pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1000-492/2017).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-11-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-931-05 yra pasisakęs, kad vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę, neanalizuojant kiekvienos detalės, šis principas taikytinas ir prekės reklamai. Todėl jei vartotojui pateikta reklama yra teisinga, gerai informuotas ir pakankamai apdairus bei pastabus vartotojas gali susiformuoti nuomonę apie siūlomus produktus nepakenkdamas savo ekonominiams interesams, tuo tarpu priešingai – jei atitinkama informacija klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Pažymėtina ir tai, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju, ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad jo reklama skirta specifiniam asmenų ratui, tai yra asmenims, vairuojantiems automobilius su dyzeliniu varikliu, tačiau nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ši grupė turi turėti specialių žinių apie dyzelino sudėtį, apie naudojamus biopriedus. Teismas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad Reklama negalėjo padaryti jokios įtakos vartotojui, kuris nežino, kas yra RRME ir nežino, kurie pardavėjai parduoda dyzeliną su RRME bei, kad šio pavadinimo vartojimas Reklamoje negali turėti įtakos vartotojo apsisprendimui nepirkti dyzelino su RRME, nei pakenkti kitų verslo subjektų dyzelino su įvairiais RRME priedo kiekiais pardavimams.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nors dalis vartotojų, naudojančių dyzelinį kurą, ir gali domėtis informacija apie dyzelinio kuro sudėtį, biopriedus ir jų savybes, tačiau nemaža dalis vartotojų gali pagrįstai neturėti žinių, ar turėti labai ribotas žinias minėtoje srityje laikant tokio pobūdžio informaciją neaktualia ir nebūtina automobilio eksploatavimui. Todėl vidutinis vartotojas neturėtų būti tapatinamas su vartotoju, turinčiu tam tikrų specifinių žinių vienoje ar kitoje sferoje. Pareiškėjos skleistą Reklamą būtina vertinti kaip visumą atsižvelgiant ir į jos pateikimo būdą (formą) bei galimai daromą įtaką vidutiniam, specialiųjų žinių apie degalų priedus neturinčiam, vartotojui.

Protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-997/2008).

Teisėjų kolegijos vertinimu nutarime Nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja skleisdama Reklamą naudodama teiginius: „Nauja žieminio dyzelino sudėtis. Saugi bio dalis – 0% RRME“; „Jokios užšalimo rizikos. HVO priedui, priešingai nei RRME, nėra būdingas vandens absorbavimas. Todėl, esant žemoms temperatūroms, nebus rizikos, kad vykstant kondensacijai degalų bake ar kitose talpose, vanduo sugadins produktą“; „Lengvesnis užvedimas. Dėl tobulesnės, alternatyvaus BIO priedo sudėties, aukštesnis tampa ir bendras dyzelino cetaninis skaičius, o tai leidžia degalams lengviau užsidegti“; „Efektyvesnis variklio veikimas. Palankesni produkto parametrai, leidžia varikliams degalus naudoti efektyviau ir išskirti daugiau energijos, vertinant tą patį tūrio vienetą.“; „Paprastai tariant vietoj, vartotojų transportui pažįstamo dyzelino su RRME, šią žiemą, siekiant užtikrinti kokybę, dalis tiekėjų, kurių tarpe yra ir Circle K, parduos produktą su sintetine BIO degalų dalimi, dar vadinama HVO (Hydrotreated vegetable oil). Tai vartotojams leis ir toliau ramiai, be rūpesčių keliauti, net esant ypatingai žemoms temperatūroms“; „Saugus arktinis dyzelinas“ ir „Stipresniam automobilio imunitetui“, ir nenurodydama, jog lyginami ne galutiniai produktai (dyzelinas) ir negalėdama visa apimtini pagrįsti šių teiginių teisingumo, pasirinkdama tokį reklamos pateikimo būdą, kuris vartotojui, vertinančiam reklamą kaip visumą ir neišskiriančiam atskirų reklamos detalių, vartotojams galėjo sukurti įspūdį, jog degalai su HVO yra saugesni, tinkamesni automobiliui (turi žemesnę užsalimo tikimybę, daro ženklią įtaką lengvesniam automobilio užsivedimui šaltomis oro sąlygomis) ir tokiu būdu vartotojus suklaidinti, taip iškreipiant vartotojų ekonominį elgesį.

Teismui pripažinus, kad pareiškėjos Reklama neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų, teisėjų kolegija pasisakys dėl paskirtos sankcijos pagrįstumo.

Pagal Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, už klaidinančios reklamos pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.

Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą (Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis).

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, arba jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala (Reklamos įstatymo 7 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-09-25 nutarimu Nr. 983 patvirtino Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 5 punkte numatyta, kad už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pažeidimą reklaminės veiklos subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas trimis etapais: 1) pirmuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 6 punktu, apskaičiuojamas pradinis baudos dydis; 2) antruoju etapu, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis; 3) trečiuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 8, 9 ir 10 punktais, apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, pirmuoju etapu apskaičiuojamas pradinis baudos dydis, lygus 1,5 procento reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos, o jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad parinkdama sankcijos dydį, Tarnyba neįrodė, kad skleidžiama Reklama buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams.

Reklamos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas klaidinti vartotojus. Nutarime nustatyta, jog Reklama klaidino vartotojus bei skatino įsigyti pareiškėjos parduodamus degalus, kurie buvo vieni brangiausių. Tokiu būdu ir buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams.

Ginčo atveju pažymėtina, kad skirdama pareiškėjai baudą, Tarnybos komisija vertino pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja skleidė dyzelino, t. y. itin dažnai vartotojų naudojamos prekės, su HVO biopriedu reklamą, kurią pamatęs vidutinis vartotojas, įvertinęs reklamoje naudotus teiginius ir reklamos pateikimo būdą, HVO priedo pranašumus, pristatant būtent kaip priešpriešą RRME priedui, atsižvelgiant į tai, jog minėti teiginiai neatitiko reklamai taikomų teisingumo, išsamumo ir tinkamo pateikimo būdo kriterijų, galėjo būti paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (pavyzdžiui, nuspręsti vietoje dyzelino su RRME biopriedu, piltis brangesnį dyzeliną su HVO biopriedu). Vertinant pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėja 2021-02-04 pašalino degalinėse pateiktą reklamą. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos komisija nusprendė už pažeidimo pobūdį nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti.

Vertinant pareiškėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo mastą, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja klaidinančią reklamą skleidė net 94-iose pareiškėjai priklausančiose tinklo degalinėse, socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje pareiškėjos paskyroje, interneto tinklapyje www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas. Todėl pareiškėjos padarytas pažeidimo mastas Tarnybos buvo pagrįstai įvertinamas kaip didelis.

Tarnybos komisija, vertindama pareiškėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos skleista reklama apėmė laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-02-03, t. y. vadovaujantis Aprašo 7.2.3 punktu, laikoma, kad pažeidimas truko ilgą laiką, kadangi pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas, ar ilgiau nei keletą savaičių. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja skleidžiamą reklamą interneto tinklapyje www.circlek.lt/zieminis-dyzelinas pakoregavo. Atsižvelgiant į tai, remiantis Aprašu, pažeidimo trukmė Tarnybos komisijos buvo vertinama kaip ilga. Todėl, buvo nuspręsta pareiškėjai nustatytą pradinį baudos dydį didinti 25 procentų.

Pažymėtina, kad nustačius bazinį baudos dydį (nagrinėjamu atveju, pradinį baudos dydį, įvertinus mastą, padidinus 20 procentų ir, įvertinus trukmę, padidinus 25 procentų), trečiuoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes (Aprašo 8 punktas). Ginčo atveju pareiškėjos lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, jog pareiškėja bendradarbiavimo su Tarnyba tyrimo metu ir tai turi būti laikoma lengvinančia aplinkybe, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

Pabrėžtina, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priežiūros institucijos, atlikdamos šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, turi teisę gauti iš reklaminės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti. Už šios pareigos nevykdymą reklaminės veiklos subjektams gali būti taikoma sankcija, numatyta Reklamos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Todėl, informacijos, paaiškinimų ir kitų Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingų dokumentų teikimas Tarnybos prašymu, nėra laikomas bendradarbiavimu, tai yra verslo subjekto pareiga. Tokiu būdu, pareiškėjos argumentas, kad pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su Tarnyba ir teikė Tarnybos prašomą pateikti informaciją, o tai laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, laikytinas nepagrįstu.

Skirdama pareiškėjai sankciją, Tarnybos komisija taip pat įvertino ir tai, kad pareiškėja Reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

Teismas pripažįsta, kad skiriant nuobaudą pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, bauda paskirta vadovaujantis Reklamos įstatymo bei Aprašo nuostatomis. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiškėjai buvo pritaikyti maksimali Reklamos įstatyme numatyta sankcija, lėmė didelės pareiškėjos pajamos, o ne tai, kad Tarnyba, bet kokiu atveju siekė pareiškėją nubausti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad poveikio priemonės paskirtis nėra tik nubausti teisės pažeidėją, tačiau ir pasiekti realų (veiksmingą) ir atgrasomajį poveikį, be kita ko, vykdyti prevenciją, kad teisės pažeidėjas daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms (pvz., LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje A525-643/2013; 2009 m. balandžio 29 d. d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-572/2009).

Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į proporcingumo principą, į tai, kad pareiškėja dar iki Tarnybos 2021-02-24 priimto nutarimo pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo pažeidimo, tai yra 2021-02-04 pakeitė reklamą, kuri iš esmės jau atitiko Reklamos įstatymo reikalavimus, tai yra savo iniciatyva pašalino pažeidimą, pažeidimą padarė pirmą kartą, yra pagrindas pareiškėjai paskirtą baudą sumažinti iki 50 000 Eur, kadangi, teismo manymu, tokia bauda užtikrins atgrasomojo poveikio reikalavimą ir atitiks veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus. Teismas atmeta pareiškėjos reikalavimą panaikinti paskirtą poveikio priemonę ir paskirti švelnesnę poveikio priemonę – įspėjimą, kadangi, atsižvelgus į pažeidimų kiekį, tęstinumą ir pobūdį, pareiškėjai negali būti skiriama švelniausia poveikio priemonė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais pareiškėjai Nutarimu paskirtą baudą sumažina iki 50 000 Eur. Tokio dydžio bauda visiškai atitinka padarytų teisės pažeidimų proporcingumo principą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos Circle K Lietuva, UAB skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022-02-03 nutarimu Nr. 12R-1 pareiškėjai Circle K Lietuva, UAB skirtą baudą iki 50 000 Eur.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.