Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, M. Ž. (toliau – ir Institucija) teikimą dėl G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 281 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, ir, remiantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirtąsias bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, nuteistas mirties basume sušaudant, su turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartimi nuteistojo G. B. kasacinis skundas atmestas.

Pataisos įstaigos teikime nurodoma, kad nuteistasis G. B. anksčiau neteistas, interviu metu kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. G. B. į (duomenys neskelbtini) atvyko 2019 m. birželio 27 d. iš (duomenys neskelbtini). Atvykęs adaptavosi tinkamai. Bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi. G. B. reguliariai palaiko socialinius ryšius su dukra ir sesers vaikais. Iki įkalinimo yra įgijęs specialų vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę, dirbo. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, dirbo nuo 2003 m. birželio mėnesio iki Perkėlimo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini) išreiškė norą dirbti, buvo įdarbintas. Darbą suvokia kaip privalumą ir žino jo naudą. Bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuobaudomis nebaustas, dvidešimt vieną kartą paskatintas. Vykdomieji dokumentai negauti, nuteistasis priteistus civilinius ieškinius atlygino. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, 2021 m. gruodžio 12 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika. Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo sąlygos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija, dinaminiai veiksniai – buvo įtakojamas asocialios grupės.

Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) atstovė G. M. teikimą palaikė, paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 15 d. vertinimu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 37 balai, iš kurių 20 balų statiniai, nuteistasis yra atlyginęs civilinius ieškinius. Nuteistasis G. B. ir jo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė teikimą palaikė, prašė tenkinti, akcentavo nuteistojo gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų, palaikomus socialinius ryšius, teigiamą charakteristiką, elgesį bausmės atlikimo metu, civilinio ieškinio atlyginimą, žemą riziką, atliktos bausmės trukmę. Prokurorė teikimą prašė atmesti, pažymėjo, kad bausmės pakeitimas į terminuoto laisvės atėmimo bausmę yra išimtis iš bendrosios taisyklės, dėl to nuteistojo elgesys turi būti nepriekaištingas, atkreipė dėmesį į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą, jais sukeltas pasekmes, nuteistajam būdingą smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio, stiprių šeiminių ryšių neturėjimą, lengvą pasidavimą kriminalinių kompanijų įtakai. Taip pat pažymėjo, kad vertinti nuteistojo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, kaip nuoširdžius, nėra pagrindo, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, nors ir žema, yra artima vidutinei, o atliktos bausmės dalis šiuo metu neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką bus įgyvendinta bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (BVK 167¹ straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Aptartos normos suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis, įvertinus BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – šiuo metu atlikęs 27 metus10 mėnesių, t. y. atliko daugiau, nei dvidešimt metų, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1994 m. balandžio 29 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, taip pat tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką šiuo metu yra žema (asmens bylos 2 t., 2 dalis, b. l. 123–125) ir, kaip teismo posėdyje paaiškino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovė, nuteistajam nustatyta žema rizika atitinka 37 balus. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, kurių G. B. negali sumažinti. Likusią balų dalį (17 balų) yra dinaminiai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, jo elgesio pataisos įstaigoje. Vertinant nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad nors 2016 m. gruodžio 21 d. atlikto pirminio vertinimo metu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vėlesnių vertinimo metu padidėjo ir 2019 m. birželio 14 d., 2020 m. vasario 25 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d. Socialinio tyrimo išvadose buvo įvertinta kaip vidutinė, vis tik nuo 2019 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų 66 balų ši rizika vėlesnių vertinimų metu nuosekliai mažėjo ir šiuo metu, kaip minėta, rizika yra žema (asmens bylos 2 t., 2 dalis, b. l. 5–9, 68, 69, 78, 79, 123–125). Be to, nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų 58 balų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iki 2021 m. gruodžio 15 d. atlikto vertinimo sumažėjo iki 37 balų, t. y. nuteistasis kiek daugiau nei per vienerius metus sugebėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažinti pakankamai reikšmingai – 21 balu. Tai leidžia daryti išvadą, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dėjo pastangas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, stengėsi valdyti jam nustatytas problemines sritis (kriminogeninius veiksnius), ir tai tuo pačiu patvirtina, kad nuteistajam vykdomas pataisos procesas, jam laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai, turi teigiamą poveikį.

Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatytų 5 kriminogeninių veiksnių, 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje liko nustatyti 2, iš kurių tik 1 yra dinaminis (buvo įtakojamas asocialios grupės). Tačiau ir šis dinaminis kriminogeninis veiksnys, kaip ir su smurtiniu elgesiu susijęs kriminogeninis veiksnys, labiau susijęs su nuteistojo praeitimi, kurios nuteistasis, net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti, todėl jis negali būti suabsoliutinamas. Tuo labiau, kad duomenų apie tai, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis pripažįsta, kad praeityje nebuvo linkęs apgalvoti savo elgesio pasekmes, elgdavosi spontaniškai, tačiau šiuo metu pasekmes suvokia tiek sau, tiek plačiąja prasme, atsispindi stiprus kaltės jausmas, lydimas alternatyvų identifikavimu, analizuojant nusikaltimą ir gyvenimiškas situacijas, kurios nesietinos su nusikalstamumu. Bausmės atlikimo metu spontaniški, impulsyvūs, neapgalvoti poelgiai, savitvardos praradimo atvejai nefiksuoti, bausmės atlikimo metu agresyviu, kontroliuojančiu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo, šiuo metu problemų sprendimo būdai gyvenimiškose situacijose adekvatūs, smurto panaudojimo atvejai nefiksuoti.

Taigi stebimi teigiamai pokyčiai nuostatų srityje, nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimas, tokį elgesį sąlygojusių priežasčių identifikavimas ir analizė, kaltės ir atsakomybės pripažinimas, teigiama nuostata į priežiūrą bei pozityvus galimybės integruotis į visuomenę vertinimas, paremtas pakankamai konkrečiais planais atsiradus galimybei išeiti į laisvę, neabejotinai mažina nuteistojo pavojingumą ir tuo pačiu pakartotinio nusikaltimo galimybę.

Sprendžiant dėl galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, didelę reikšmę turi ir nuteistojo elgesys, jo gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 20 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus duomenimis, per visą bausmės atlikimo laiką G. B. drausmine tvarka nebaustas nei vieno karto, nuo 1999 m. kovo mėnesio skatintas 21 kartą už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, pavyzdingą elgesį pareiškiant padėkas, suteikiant papildomus trumpalaikius pasimatymus, padidinant didžiausią pinigų sumą, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (asmens bylos 2 t., 2 dalis, b. l. 127). Nors 2010 m. birželio 16 d. buvo užfiksuotas įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejis, tačiau nuobauda nuteistajam nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, todėl suabsoliutinti šį faktą ir vertinti jį, kaip teikiantį pagrindą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu vertinti nepalankiai, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad užfiksuotas įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejis yra susijęs su susirašinėjimo tvarkos tarp pataisos įstaigoje laikomų asmenų tvarkos pažeidimu, pažeidimas nebuvo inicijuotas nuteistojo, bet paties nuteistojo buvo nutrauktas, t. y. nėra susijęs su ypatingai neigimasis nuteistojo elgesio aspektais (asmens bylos 1 t., 2 dalis, b. l. 134–140). Metinėse nuteistojo G. B. charakteristikose 1996 m., 2000 m., 2001 m., 2002 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas ir neigiamai, ir teigiamai, ir patenkinamai, tačiau nuo 2003 m. nuteistojo elgesys vertinamas iš esmės tik teigiamai (asmens bylos 1 t., 2 dalis, b. l. 37, 61, 71, 75, 80, 89, 93, 107, 113, 116, 144, 184; 2 t., 2 dalis, b. l. 51, 58). Aptarti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiais yra stabilūs ir ilgalaikiai.

Teigiamai vertintinos ir 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. reguliariai lankosi individualiose konsultacijose pas psichologę, bausmės atlikimo metu pasižymėjo išskirtinai teigiama nuostata į darbą (nuteistasis dirba nuo 2003 metų birželio mėnesio, darbą suvokia kaip privalumą, žino jo naudą), laisvu nuo darbo metu dalyvauja ir pozityvaus užimtumo priemonėse, atlygino nusikaltimais padarytą žalą. Nuoseklus išimtinai teigiamas elgesys viso bausmės atlikimo metu, nuteistojo savęs realizavimas vykdant darbinę veiklą, aukšta darbinė motyvacija, didelių finansinių įsipareigojimų nebuvimas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką taip pat mažina. Šią riziką mažina ir nuteistojo turimi socialiniai ryšiai. Nors prokurorė teismo posėdyje nurodė, kad jokiais stipriais šeimyniniais ryšiais G. B. nėra saistomas, teismui pateiktos medžiagos duomenys tokius teiginius paneigia. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis yra išsiskyręs, jis reguliariai palaiko socialinius ryšius su dukra ir sesers vaikais, ryšius palaiko skambučių ir laiškų pagalba, šiuos ryšius vertina (apie artimuosius kalba su meile).

Svarstomo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistajam G. B. šis teistumas yra pirmas. Nors Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už septynių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus ir pasikėsinimą nužudyti, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, iš savanaudiškų paskatų, vienas dviejų žmonių nužudymas įvykdytas itin žiauriai, su padarytų nusikaltimų pavojingumu susijusios aplinkybės vis tik negali būti lemiamu veiksniu sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą. Šios aplinkybės neabejotinai yra svarbios ir svarstant BK 51 straipsnio nuostatų taikymo klausimą neturėtų būti sumenkinamos, tačiau jos privalo būti vertinamos ne atsietai, o kitų BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atskleidžiančių pozityvius nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčius bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką kontekste.

Šiuo atveju nuteistojo nuoseklus išimtinai teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, užsiėmimas prasminga veikla (nuteistasis dirba nuo 2003 metų), rezultatyvios pastangos atlyginti nusikaltimais padarytą žalą (civiliniai ieškiniai atlyginti, pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų nėra gavusi), teigiamas požiūris į priežiūrą, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu, dedamos pastangos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ją sumažinant iki minimalios, kaltės suvokimas, nusikalstamo elgesio pasekmių vertinimas ne tik asmenine, bet ir plačiąja prasme, stabilių socialinių ryšių išlaikymas leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos G. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Įvertinus nuteistojo atliktos laisvės atėmimo bausmės trukmę, šioje nutartyje aptartas su nuteistojo elgesiu, jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką susijusias aplinkybes, rodančias, kad nuteistajam laisvės atėmimo basume taikomi suvaržymai turi teigiamą poveikį, kartu atsižvelgus ir į nusikaltimų, už kuriuos nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, pavojingumą, nuteistajam G. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė keistina didesne, negu BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta vidurkis, 9 metų laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus tokios trukmės terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, M. Ž. (toliau – ir Institucija) teikimą tenkinti.

Pakeisti G. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.