- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-685-92-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00978-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- K. D.
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-685-92/2013
Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00978-2012-0
2013 m. spalio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 187 str. 3 d. nubaustas areštu 40 parų, pagal BK 178 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 178 str. 2 d. nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. D. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
2012-05-02, apie 11.30 val., namo kieme, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo nukentėjusiajam A. N. priklausančio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusuko keturis lengvojo lydinio ratlankius su padangomis, vieno vieneto vertė, 100 Lt, viso 400 Lt vertės, nusukęs ratus automobilio rėmą įrėmė į žemę, tuo įlenkdamas kairės pusės priekinį sparną, 150 Lt vertės, po ko paėmęs du lengvojo lydinio ratlankius su padangomis bandė pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas aplinkinių, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, A. N. priklausantį 400 Lt vertės turtą, ir sugadino nedidelės vertės A. N. priklausantį 150 Lt vertės turtą.
Taip pat K. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent:
2012-06-01, apie 17.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš anksto pagrobtu raktu atrakinęs kabineto Nr. 107 durų spyną, įsibrovė į minėtą kabinetą, kur nuo stalo pagrobė kompiuterio monitorių HP COMPAQ (duomenys neskelbtini), 992,20 Lt vertės, klaviatūrą, 20 Lt vertės, kompiuterio pelę, 30 Lt vertės, matavimo ruletę, 5 Lt vertės, kraujospūdžio matavimo aparatą „AND“, 60 Lt vertės, reples, 50 Lt vertės, bendros 1157,20 Lt vertės, tuo padarydamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1157,20 Lt turtinę žalą.
Be to, K. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent:
2012-06-03, apie 17.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su savimi turėtu įrankiu prasuko nukentėjusiajam M. P. priklausančio automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių spynelę ir įsibrovęs į automobilį iš salono pagrobė saugiklių komplektą, 15 Lt vertės, tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą, M. P. priklausantį 15 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino dėl dviejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos padarymo M. P..
Apeliaciniame skunde nurodo, kad epizode su A. N. vykstant teisminiam nagrinėjimui jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad jis prisipažino tik iš dalies. Taip pat šiame epizode jo lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis atlygino padarytą žalą, nes nukentėjusysis atsisakė civilinio ieškinio, neturėjo jam pretenzijų ir tai yra užfiksuota teismo posėdžio metu. Epizode dėl turto pagrobimo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis, suvokęs, kad padarė nusikaltimą, savo noru niekieno neverčiamas grąžino paimtus daiktus, kas turėjo būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. Dėl saugiklių vagystės pažymi, jog nė vienas liudytojas, taip pat ir nukentėjusysis nematė, kad būtent jis paėmė saugiklius iš automobilio, todėl jų parodymai negalėjo būti vertinami kaip jo kaltę patvirtinantys įrodymai, tokiu būdu apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas prielaidomis. Liudytojas O. B. painiojosi, negalėjo nurodyti net teisingo metų laiko ar kaip jis buvo apsirengęs, apklausiamas policijos pareigūnas parodė, kad daiktai mašinoje buvo išversti, tuo tarpu nukentėjusysis teigė, kad daiktų mašinoje iš viso nebuvo. Liudytojų S. L., O. B., D. M., G. V., M. S. parodymai nesutampa, tarp jų yra prieštaravimų, o tai kelia pagrįstų abejonių, kurios vertinamos kaltinamojo naudai. Kaltinime nurodyta, kad jis su savimi turėtu įrankiu prasuko automobilio durelių spynelę, tačiau niekas nematė, kad jis turėtų kokį nors įrankį savo rankose, sulaikymo metu pas jį taip pat nebuvo rasta jokių daiktų, be to, automobilio durelių spynelė net nebuvo prasukta, nors nukentėjusysis M. P. melagingai nurodo, kad jis nebe pirmą kartą bandė apvogti automobilį, nes jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta. Teismas nesiaiškino, kodėl nukentėjusysis M. P. atsisakė civilinio ieškinio, tokio jo poelgio priežastis galėjo būti tai, kad jokio vagystės fakto net nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo A. N. ir neteisėto svetimo turto pagrobimo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neginčija, šiuose epizoduose prašo sumažinti jam paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 3 d. (A. N. automobilio sugadinimo) ir BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) bei neigia savo kaltę epizode dėl 15 Lt vertės saugiklių vagystės iš M. P. automobilio.
BK 178 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje redakcijoje) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šioje teisės normoje įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai, kai nepaisant pagrobto svetimo turto vertės nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
K. D. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal aukščiau nurodytą baudžiamąjį įstatymą dėl M. P. priklausančių 15 Lt vertės saugiklių pagrobimo įsibrovus į automobilį. Tokia nuteistojo veikos kvalifikacija visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką, pagal kurią laikoma, kad įsibrovimas yra slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių. Teismo praktikoje pripažįstama, jog įsibrovimu į saugyklą yra laikomi ir tokie atvejai, kai iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.).
Šiuo atveju pats K. D. neneigia, jog jis buvo patekęs į M. P. priklausančio automobilio vidų, tačiau teigia, kad iš automobilio nieko neėmė. Tokie nuteistojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės pasirinkta gynybinė versija. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo išankstinį nusistatymą prieš K. D., pats nukentėjusysis nurodė iki įvykio K. D. nepažinojęs, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. P. parodymais, kad iš jam priklausančio automobilio dingo 15 Lt kainuojantis saugiklių komplektas. Pažymėtina, kad K. D. parodymai dėl šio epizodo yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis pateikė skirtingas įvykio versijas. Sulaikytas iš karto po įvykio K. D. paaiškino, jog draugas jam pasiūlė apžiūrėti nusipirktą automobilį, į kurį įlipus, priėjo vyriškis ir prisistatė automobilio savininku. Vėliau surašytame prisipažinime nurodė, kad į automobilį pateko atrakinęs jo dureles su „geležiuku“, kas iš esmės paneigia nuteistojo pirminę versiją apie tai, kad automobilį apžiūrėti jam leido draugas. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus K. D. pateikė naują versiją ir jau teigė, kad rado ant šaligatvio besisvaidantį „geležiuką“ ir norėjo išbandyti, ar su juo galima atidaryti automobilio dureles. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme K. D. jau teigė, kad automobilio durelių spynelės neprasuko, nes neturėjo su kuo, automobilis buvo atrakintas. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojų M. S. ir O. B. parodymai. Minėti liudytojai nurodė matę kaip apie M. P. automobilį vaikšto K. D. ir kažką daro prie automobilio durelių spynelės, K. D. atidarius automobilio dureles ir patekus į automobilio vidų suveikė signalizacija, pastarąją aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis M. P., kuris taip pat nurodė, jog automobilį paliko užrakintą. Taigi, akivaizdu, jog M. P. priklausantis automobilis buvo užrakintas, kitaip nebūtų suveikusi ir automobilio signalizacija. K. D., nurodydamas, jog nukentėjusysis buvo girtas, nepagrįstai bando sumenkinti M. P. parodymų patikimumą. Pats nukentėjusysis nurodė, kad buvo blaivus, be to, M. P. neblaivumo nepatvirtino su nukentėjusiuoju bendravę liudytojai M. S., O. B. bei pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas. Nors nuteistasis akcentuoja tai, kad pas jį nebuvo rasta nei įrankio su kuriuo buvo atrakintas automobilis, nei pagrobtų saugiklių, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. D. iš pradžių pabėgo nuo nukentėjusiojo M. P. bei liudytojų M. S. ir O. B. ir tik vėliau grįžo į įvykio vietą, kur buvo apieškotas. Nukentėjusysis ir liudytojai nurodė, kad iki K. D. pasišalinimo iš įvykio vietos jie nematė pas jį rankose kokių nors daiktų, tačiau jo drabužių neapieškojo, nes K. D. pabėgo. Vien tai, kad M. P. bylą nagrinėjant teisme atsisakė civilinio ieškinio, nepašalina K. D. baudžiamosios atsakomybės, tuo labiau, kad nukentėjusysis, atsisakydamas civilinio ieškinio, pažymėjo, jog svarbiausia, kad K. D. daugiau nebevogtų, o ne gauti iš jo žalos atlyginimą. Į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno G. V. parodymai, kad automobilyje daiktai buvo išversti, nors nukentėjusysis nurodė priešingai, nesudaro pagrindo išteisinti K. D. dėl kaltinimo pavogus 15 Lt vertės saugiklių komplektą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog K. D. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl 15 Lt vertės saugiklių komplekto vagystės iš M. P. automobilio.
Skirdamas bausmę dėl vagystės iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apylinkės teismas K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), skirdamas bausmes dėl kitų epizodų teismas nenustatė K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliaciniu skundu prašoma papildomai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), motyvuojant tuo, jog iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pavogtus daiktus grąžino ir kad A. N. buvo atlyginta žala dėl automobilio sugadinimo, taip pat pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų padarymo A. N.. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai šių aplinkybių nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis. K. D. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė savo kaltę dėl A. N. priklausančio automobilio apgadinimo ir tik baigiant bylą nagrinėti teisme A. N. buvo atlyginta padaryta žala, dėl ko manytina, jog žala A. N. buvo atlyginta supratus, jog nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir taip norint ją sušvelninti, t.y. žala buvo atlyginta ne savo noru, o verčiant bylos aplinkybėms. Tas pats pasisakytina ir dėl iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pavogtų daiktų grąžinimo. Nuteistasis nepagrįstai teigia, jog pareiškimas buvo parašytas po to, kai jis jau grąžino pavogtus daiktus. Policijoje pranešimas apie nusikalstamą veiką buvo užregistruotas 2012 m. birželio 1 d. 17 val. 12 min., nuo 17.30 val. iki 17.50 val. kaip liudytoja buvo apklausta registratūros darbuotoja D. M., nuo 17.50 val. iki 18.05 val. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog pavogti daiktai buvo grąžinti apie 19.30 val., t.y. jau po ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir D. M. paskambinus nuteistajam ir paprašius daiktus grąžinti. Iš šių aplinkybių galima spręsti, jog K. D. pavogtus daiktus grąžino verčiamas aplinkybių, supratęs, jog baudžiamosios atsakomybės nepavyks išvengti ir taip tik siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Kadangi K. D. teisme parodė, jog nuo A. N. priklausančio automobilio ratus nuėmė norėdamas juos pakeisti ir iš anksto dėl to susitaręs, o automobilio apgadinimo nepripažino, ginčijo jį, todėl laikytina, kad nuteistasis, bandydamas pateikti savo poelgį pateisinančias įvairias versijas, kaltės iš esmės nepripažino, dėl to nėra pagrindo šiame epizode nustatyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Apylinkės teismas, įvertinęs K. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, baigtumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę – teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka, įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, nusikalto neišnykus teistumui, už BK 178 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o už BK 187 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką arešto bausmę, parinktų bausmių dydžiai yra ženkliai mažesni už sankcijose numatytų bausmių vidurkius, todėl paskirtų bausmių dydis yra teisingas ir pagrįstas, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, nuteistajam nėra pagrindo paskirti dar švelnesnių bausmių.
Kadangi nuteistajam, įvertinus visas bylos aplinkybes, paskirtos teisingos ir pagrįstos bausmės, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas ir paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmę.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. D. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės yra ne per griežtos, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmesti.