Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad vartojimo kreditus ėmė savo reikmėms. Atsakovas prieš ją vartojo fizinį smurtą. Ji jo nemyli, taikytis nenori. Sutiko su atsakovo parodymais, kad kartu su atsakovu vartodavo alkoholį, tik vėliau alkoholio nebevartojo.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškinio turinio, bylos medžiagos matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 200. Šalys santuokos metu registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovės vardu sudarytos vartojimo sutartys su kreditoriais „Swedbank“, AB, „Creditstar Lithuania“, UAB, UAB „Nordecum“, UAB „IPF Digital Lietuva“.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas nebuvo lojalus, nevykdė pareigų, smurtavo, yra priklausomas nuo alkoholio.

Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Ieškovė teigia, kad atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio. Atsakovas pripažino, kad alkoholį pradėjo vartoti netekęs darbo, kartu alkoholį vartodavo ir ieškovė. Ieškovė prisipažino kartu vartojusi alkoholį, teigė vėliau jo nebevartojusi.

Nors byloje nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiui, ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad būtent ši aplinkybė nulėmė santuokos iširimą. Įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad ieškovė rodė iniciatyvą, jog atsakovas gydytųsi nuo priklausomybės alkoholiui, byloje nėra, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas šeima nesirūpino. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti, kad atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu yra pagrindinė santuokos iširimo priežastis.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Teismo posėdyje ieškovė nurodė nebemylinti atsakovo. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie atsakovo vartotą fizinį smurtą, nors nurodė vieną kartą kreipusis dėl to į policiją. Byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus daro išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai lojalūs ir pagarbūs, santuokinis gyvenimas nesusiklostė, nes nebuvo atsižvelgiama į vienas kito poreikius, nebuvo ieškoma kompromisų šeimoje, o iškilusias problemas sutuoktiniai sprendė savarankiškai, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).

Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos ikisantuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalių vardu santuokoje įgyto registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įregistruotas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine jo nuosavybe ir su ieškove nedalintinas.

Ieškovė sudarė sutartis su kreditoriais: 2019 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19-028468-GV su „Swedbank“, AB, 2018 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 139881118880 su „Creditstar Lithuania“, UAB, 2019 m. kovo 2 d. vartojimo kredito sutartį su UAB „Nordecum“, 2019 m. sausio mėn. kredito linijos sutartį su UAB „IPF Digital Lietuva“. Kreditoriai apie bylą buvo informuoti. Kreditoriniai įsipareigojimai susidarė santuokos metu, ieškovė nurodė, kad kreditus ėmė asmeninėms reikmėms, todėl lieka asmenine ieškovės atsakomybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur už advokato pagalbą. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiama pusė jos patirtų ir rašytiniais įrodymai pagrįstų bylinėjimosi išlaidų – 187,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. P. (ikisantuokinė pavardė A.), a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 200, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – P., A.

Santuokos metu susidariusius L. P. kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB pagal 2019 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 19-028468-GV, „Creditstar Lithuania“, UAB pagal 2018 m. balandžio 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 139881118880, UAB „Nordecum“ pagal 2019 m. kovo 2 d. vartojimo kredito sutartį, UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2019 m. sausio mėn. kredito linijos sutartį po santuokos nutraukimo palikti asmenine L. P. atsakomybe.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. P. L. P. 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.