- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- I-2488-505/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- S. I., A. I.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Elvyrai B
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. I., A. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Elvyrai B. R., dėl rašto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014-01-21 raštą Nr. 2SD-(14.2.78)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo“ (b.l. 6-8).
Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-01-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau –NŽT Alytaus skyrius) atstovai, vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą, atliko patikrinimą dėl 4 m pločio bendro naudojimo kelio, t.y. vietinės reikšmės vidaus kelio, įsiterpusio pareiškėjų žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , savavališko panaikinimo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sklypo šiaurinėje dalyje buvusio 4 m pločio bendro naudojimo kelio dalis (vietomis ~ 23 m, -50 m, -27,50 m ilgio ruožas) sunaikintas užimant pieva. Tame tarpe sklypo šiaurės vakarų dalyje, ties buvusio bendro naudojimo kelio važiuojamąja dalimi yra sudarytos kliūtys pravažiavimui ir važiuoti buvusio kelio dalimi nėra galimybių. 2014-01-14 nustačius pažeidimą ir vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais vietovėje buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-3. NŽT Alytaus skyrius konstatavo, kad pareiškėjai savavališkai užėmė ir naudoja valstybinės žemės dalį ir tokiais veiksmais nesilaiko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatų, kur pažymėta, jog savo naudojamame žemės sklype vykdant ūkinę ir kitą veiklą, negalima pažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Atsižvelgiant į tai, NŽT Alytaus skyriaus rašte 2014-01-21 Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 “Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo” pareiškėjų geranoriškai buvo prašoma iki 2014-02-28 atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės, kurioje suprojektuotas vietinės reikšmės vidaus kelias, dalį ir sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama pravažiuoti, t. y. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Pareiškėjai nesutinka su NŽT Alytaus skyriaus parengtu raštu 2014-01-21 Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 “Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo”. Pažymėjo, jog nėra padarę jokių minėtame rašte nurodytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, o žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-3 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, būtent, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.)(toliau-ABTĮ). Taip pat paaiškino, jog 2011-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 49/257 dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), likusi 51/257 dalis šiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. R.. 2012-01-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kelias nėra nurodytas, o minėto išrašo 6.1 punkte minimas tik kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pažymėtos pagal valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Alytaus žemės reformos skyriaus 1999 metais sudarytą planą, kuriame bendro naudojimo kelias žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sutartiniu žymėjimu nėra pažymėtas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodytą įstatyminį kelio apibrėžimą, pažymėjo, kad jokio kelio, taip, kaip jį apibrėžia įstatymas, nurodytame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai nebuvo, o skundą teikę asmenys į savo žemės sklypus gali patekti kitais keliais.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti (b.l. 89-93).
Atsiliepime bei teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, jog NŽT Alytaus skyriaus 2014-01-06 raštu Nr. 2SD-(14.2.78.)-55 pareiškėjai buvo kviečiami dalyvauti į 2014-01-14 numatytą jų bei E. B. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietovėje. Patikrinimo metu vietovėje dalyvavo pareiškėjų atstovas S. I.. Vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pavedimą, NŽT Alytaus skyriaus atstovai nustatė, kad sklypo šiaurinėje dalyje buvusio 4 m pločio bendro naudojimo kelio dalis yra sunaikinta užimant pieva, tuo tarpu sklypo šiaurės vakarų dalyje, ties buvusio bendro naudojimo kelio važiuojamąja dalimi, sudarytos kliūtys pravažiavimui, t.y. užtvertas pravažiavimas. Dalyvavusių teigimu, sklypo pastarąja dalimi naudojasi pareiškėjai, kuriems vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais 2014-01-14 vietovėje ir buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-3. Akte buvo konstatuota, kad pareiškėjai savavališkai užėmė ir naudojasi valstybinės žemės, kurioje suprojektuotas vietinės reikšmės vidaus kelias, dalį, sudarė kliūtis pravažiavimui ir važiuoti buvusio kelio dalimi nėra galimybių. Pažymėjo, jog 2014-01-21 rašte Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo" buvo nurodyta, kad tokiais veiksmais yra nesilaikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatų, savavališkai užimta ir naudojama valstybinės žemės dalis bei prašoma pareiškėjų geranoriškai iki 2014-02-28 pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės, kurioje suprojektuotas vietinės reikšmės vidaus kelias, dalį ir sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama pravažiuoti, o nevykdant pareigos geranoriškai pašalinti minėtą pažeidimą, bus imamasi priemonių pagal kompetenciją dėl administracinės atsakomybės taikymo. Taip pat paaiškino, kad 1999-08-06 Alytaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. 33-705 ir sprendimais Nr. 33-10760 bei Nr. 33-10761 atkūrė nuosavybės teises E. B. R. į 29,87 ha žemės ir J. V. į 24,00 ha žemės bendrame 53,87 ha plote dviejuose žemės sklypuose (51,30 ha ir 2,57 ha). Minėtų asmenų nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose -formoje Nr.12 2,57 ha žemės sklype nurodyta įsiterpusių kontūrų plotas - 4 m bendro naudojimo kelias 0,08 ha ir 8 m kaimo kelias 0,05 ha. Taigi, bendro naudojimo keliai į atkuriamą plotą nebuvo įskaičiuoti ir tai yra valstybinė žemė, todėl 2012-01-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kelias ir neturi būti nurodytas, kadangi tai valstybinė žemė, o išraše pateikiami duomenys apie 2,5700 ha nuosavybės teise valdomą žemės sklypą. Akcentavo, kad pareiškėjų savavališkai užimta valstybinė žemė yra vietinės reikšmės vidaus kelias (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014-01-21 raštas Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo" yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas netenkintinas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo E. B. R. ir jos atstovas A. L. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atstovas A. L. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) visada buvo kelias ir visi kaimo gyventojai juo naudojosi, o dabar naudotis negali dėl pareiškėjų neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad 2014-01-14 NŽT Alytaus skyriaus atstovai, vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-01-06 pavedimą Nr.1AAV-(1.8)-3, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, atliko patikrinimą dėl 4 m pločio bendro naudojimo kelio (vietinės reikšmės vidaus kelio), įsiterpusio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališko panaikinimo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad sklypo šiaurinėje dalyje buvusio 4 m pločio bendro naudojimo kelio dalis (vietomis ~23 m, -50 m, -27,50 m ilgio ruožas) sunaikinta užimant pieva, o sklypo šiaurės vakarų dalyje, ties buvusio bendro naudojimo kelio važiuojamąja dalimi sudarytos kliūtys pravažiavimui - užtvertas pravažiavimas, įrengta 6 m ilgio gelžbetoninė konstrukcija (blokas), o dalyvavusių asmenų teigimu ir S. I. patvirtinimu sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurine dalimi naudojasi pareiškėjai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr.1244 patvirtintais Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais 2014-01-14 buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-3 (b.l. 11-14). Esant šioms aplinkybėms NŽT Alytaus skyrius 2014-01-21 sprendimu Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo" pareiškėjų prašė geranoriškai iki 2014-02-28 pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės, kurioje suprojektuotas vietinės reikšmės vidaus kelias, dalį ir sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama pravažiuoti (b.l. 10).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Alytaus skyriaus 2014-01-21 sprendimo Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo", kuriuo pareiškėjai S. I. ir A. I. buvo prašomi geranoriškai pašalinti padarytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad nėra padarę jokių atsakovo NŽT Alytaus skyriaus rašte 2014-01-21 Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 nurodytų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, nes žemės sklype kelio, kaip jį apibūdina Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punktas, ir nebuvo, o 2014-01-14 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 2ŽN-(14.2.73.)-3 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, t. y. taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
Administraciniam teismui skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai yra numatyti ABTĮ 89 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. ABTĮ 89 straipsnyje 2 dalyje taip pat nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnį, žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę, t. y. ginčo teisinius santykius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 patvirtinti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – Nuostatai) (akto redakcija, galiojanti nuo 2010-07-25), kurių 1 punkte numatyta, jog žemės naudojimo valstybinės kontrolės tikslas – užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymą. Nuostatai reglamentuoja žemės naudojimo valstybinę kontrolę įgyvendinančių asmenų funkcijas, teises, atskaitomybę. Pagal Nuostatų 3 punktą, žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nuostatų 5 punkte nustatytos žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių asmenų teisės. Pagal šių Nuostatų 4.1–4.7 punktus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai: naudoja žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; vykdydami statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuota pažeista žemė; įgyvendina teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė; laikosi teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų; racionaliai naudoja ir tausoja žemę (nemažina žemės ūkio naudmenų, kurių dirvožemio našumas didesnis už nustatytą vidutinį, plotų), mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas, kitus gamtos ir rekreacinius išteklius; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų. Pagal Nuostatų 6 punktą žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys pagal kompetenciją nustatę šių nuostatų 4.1–4.7 punktuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus; informuoja apie pastebėtus galimus pažeidimus kitas institucijas, pagal jų kompetenciją vykdančias teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, gamtos išteklių, valstybinių miškų ir saugomų teritorijų, vandens telkinių ir kitą kontrolę.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad atsakovas buvo kompetentingas vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos 2014-01-06 pavedimą Nr.AAV-(1.8)-3 (dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo) pagal minėtų Nuostatų 4.7 punktą (valstybės tarnautojai tikrina, ar savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų, o analogiška norma yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje). Taigi, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančių asmenų funkcijas, NŽT Alytaus skyriaus tarnautojai 2014-01-14 atliko patikrinimą pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl 4 m pločio bendro naudojimo kelio, t.y. vietinės reikšmės vidaus kelio, įsiterpusio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališko panaikinimo. Patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjai savo naudojamame žemės sklype vykdydami ūkinę ar kitą veiklą, pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teises ir įstatymų saugomus interesus, savavališkai užimdami ir naudodami valstybinės žemės dalį, t. y. sklypo šiaurinėje dalyje buvusio 4 m pločio bendro naudojimo kelio dalį (vietomis ~23 m, -50 m, -27,50 m ilgio ruožas) sunaikinę, užimdami jį pieva, o to paties sklypo šiaurės vakarų dalyje, ties buvusio bendro naudojimo kelio važiuojamąja dalimi, sudarydami kliūtis pravažiavimui – užtverdami pravažiavimą įrengiant -6 m ilgio gelžbetoninę konstrukciją (blokas).
Esant šioms faktinės aplinkybėms, atsakovas privalėjo vykdyti Nuostatų 6.1 punkte numatytą pareigą, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (būtent administracinio teisės pažeidimo esmė būtų pažeidimo įvykis ir sudėtis (ATPK 260 str.)), o ne šios administracinės bylos dalykas), tačiau to nepadarė (minimo akto, kaip įrodymo, administracinėje byloje šalys nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.)), ir priėmė ginčijamą 2014-01-21 sprendimą Nr. 2SD-(14.2.78)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo“, kuriame numatė terminą pareiškėjams geranoriškai pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą bei jo neįvykdymo pasekmes, kurio Nuostatų 6 -6.2 punktai nenumato, nes kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą privalo vykdyti teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ ir jis yra suprantamas kaip viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1349/2012, 2014 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-293/2014 ir kt.).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog NŽT Alytaus skyriaus 2014-01-21 sprendimas Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo" buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, t.y. taisykles, kurios skirtos užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ir atsakovas NŽT Alytaus skyrius neveikė taip kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, ir taip pažeidė Nuostatų 6.1 punktą, todėl pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas NŽT Alytaus skyriaus 2014-01-21 sprendimas Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo" naikintinas, o pareiškėjų S. I., A. I. skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjų S. I., A. I. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2014-01-21 sprendimą Nr. 2SD-(14.2.78.)-239 „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.