Telšių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

asmens, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, atstovei advokatei Jovytai Piekienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ teikimą dėl teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ atstovas Gintaras Naujokas nurodė, kad D. S. gyvena Dūseikių socialinės globos namuose. Su kitais Dūseikių socialinės globos namų gyventojais, dalyvauja užimtume, tačiau kartais pasitaiko piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų, kuomet asmuo tampa impulsyvus, pretenzingas, sunkiai kontroliuojantis savo emocijas. Gydytojų konsultacinė komisija pateikė išvadą, kurioje rekomenduoja pratęsti D. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Prokurorė Laisvida Sabaliauskienė prašė teikimą patenkinti ir pratęsti D. S. priverstinį ambulatorinį stebėjimą, nes asmuo nėra pasveikęs ir jam toliau taikytinas priverstinis gydymas.

Advokatė Jovyta Piekienė sutiko, kad teikimas būtų patenkintas, nes jo atstovaujamasis D. S. nėra pasveikęs, jo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pirma, asmens psichinė sveikata, antra, su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. M1-149-304/2010, D. S. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 d., padaręs būdamas riboto pakaltinamumo, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nenustatant konkretaus termino.

2014 m. Rokiškio rajono apylinkės teismas nutarė stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Priverčiamoji medicinos priemonė keletą kartų buvo pratęsta, paskutinį kartą jos terminas pratęstas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. sausio 5 d. nutartimi.

D. S. gyvena Dūseikių socialinės globos namuose.

2022 m. liepos 19 d. D. S. psichikos būklę vertino UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ Gydytojų konsultacinė komisija, kuri rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, todėl UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ teikimu kreipėsi dėl jos pratęsimo.

Susipažinęs su D. S. Asmens sveikatos istorijoje esančiais įrašais, Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ atstovo Gintaro Naujoko paaiškinimai, teismas sprendžia, kad D. S. nėra pasveikęs.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nutartimi pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, nepagerėjo, gydytojų komisijos išvadoje išdėstyti teiginiai leidžia daryti išvadą, kad jam reikalinga tęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais,

nutaria:

UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ teikimą tenkinti.

Pratęsti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. M1-149-304/2010, D. S., pripažintam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 d., padarius būnant riboto pakaltinamumo būsenoje, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio gydytojo psichiatro stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.