Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kaltinamasis P. M. kaltinamas tuo, kad 2025 m. kovo 24 d., apie 13:48 val(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0087, patikros Nr. 2198983, 2025-03-24 14:05 val., nustatytas 2,32 prom. girtumas, o 14:23 val. nustatytas 2,47 prom. girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį „MB Valeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022).

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad P. M. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „MB Valeo“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. kovo 24 d., 14:05 val., nustatytas 2,32 prom. neblaivumo laipsnis, o 14:23 val. nustatytas 2,47 prom. neblaivumo laipsnis.

9. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 5.1. – 5.8. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo P. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025-03-24 vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „MB Valeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2025-03-24 14:05 val., nustatytas 2,32 prom. neblaivumo laipsnis, o 14:23 val. nustatytas 2,47 prom. neblaivumo laipsnis.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Teisme gautas A. M. prašymas atleisti kaltinamąjį P. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, P. M. perduodant jos atsakomybei, skiriant laidavimą be užstato. Prašyme A. M. nurodo, kad ji nėra teista, administracine tvarka nebausta. Mano, kad sugebės sutuoktiniui P. M. daryti teigiamą įtaką. Santuokoje išgyveno 43 metus, tarp jų yra susiklostę šilti ir nuoširdūs santykiai. Sutuoktinis dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo labai išgyvena, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kadangi jie nuolat artimai bendrauja, P. M. vertina jos nuomonę, todėl gali jam daryti teigiamą įtaką. Prašo taikyti laidavimą be užstato.

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju P. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirm kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi, žala nepadaryta. Laiduotoja A. M. nėra teista, taip pat nėra bausta administracine tvarka. Tiek pats kaltinamasis, tiek A. M., teisiamojo posėdžio metu nurodė manantys, kad A. M. sugebės daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui P. M., yra įsitikinę, kad P. M. suprato savo veiksmų neigiamą poveikį ir ateityje nebenusikals.

13. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. M. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja, o P. M., yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą P. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. M. atsakomybei, nustatant artimą minimaliam įstatymo numatytam laidavimo terminą – 1 metus 6 mėnesius (BK 40 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M., nedirbantis, senatvės pensininkas. A. M. teismui pateiktame prašyme taip pat nurodė, jog jos pajamos nėra didelės, todėl skirtas užstatas pablogintų jos materialinę padėtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

14. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis P. M. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl, nors jis ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

16. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad P. M. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimą vidurkiui – trijų metų terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę dienos, t. y. 2025 m. kovo 25 d.

Dėl turto konfiskavimo

17. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

18. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

19. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „MB Valeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „MB Valeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaltinamojo P. M. vardu. P. M. priklausanti transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „MB Valeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskuotinas.

20. 2025 m. balandžio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam P. M.. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo P. M. interesus atstovauti buvo paskirtas advokatas Valdas Kairys. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos P. M. sudaro 177,08 Eur.

21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

22. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

23. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), P. M. parinko gynėją advokatą Valdą Kairį. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš P. M. nepriteistinos.

24. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvasis automobilis „MB Valeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis bei registracijos liudijimas – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; P. M. vairuotojo pažymėjimas – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu

nusprendžia:

P. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, P. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, P. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „MB Valeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį „MB Valeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį bei registracijos liudijimą – nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti;

- P. M. vairuotojo pažymėjimą – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai institucijai AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.