Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-239-449/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-22
Bylos Nr.
1S-239-449/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
A. K.
Byla Nr. 1S-239-449/2021Proceso sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,gynėjui Simonui Slapšinskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 8 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1121/2020 A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime) ir BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, kuris vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas iki 2020 m. lapkričio 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis: 1) intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo jos vykdymo pradžios, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose; 2) 50 000 Eur užstatu, kurį 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu už A. K. sumokėjo L. D.; 3) dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota Migracijos departamento Kauno skyriaus 2012 m. sausio 30 d., galioja iki 2022 m. sausio 30 d., paėmimu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patikslino 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje numatytas intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, taip pat vykimu į gydymo įstaigas. Šia nutartimi teismas atmetė A. K. gynėjo prašymą laikinai grąžinti asmens dokumentą, kaip keliantį riziką BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui.

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, 50 000 Eur užstatą ir dokumento paėmimą) panaikino ir pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo A. K. sulaikymo momento. Tą pačią dieną A. K. buvo suimtas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 8 d.

5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvas kaltinamasis A. K. gali bandyti bėgti bei slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Švelnesnių kardomųjų priemonių už suėmimą, tarp jų ir užstato, ar jų komplekso taikymas kaltinamojo A. K. atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

6. Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį, suimtąjį iš suėmimo paleisti, paskirti kaltinamajam už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

Gynėjas nurodo, kad teismas nevertino, kiek iš tiesų šiurkštus ar formalus buvo A. K. pažeidimas bei ar pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pratęsimas tokiam laikotarpiui šiuo atveju atitiktų proporcingumo principą. A. K. intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė, kadangi, nuvykstant į kitą (ne teismą) valstybinę įstaigą (Migracijos departamento Kauno skyrių), siekiant realiai įgyvendinti būtent teismo jam duotą leidimą lankytis gydymo įstaigose bei ten gauti tinkamas medicinines paslaugas, nurodytų kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygų (elektroninio stebėjimo įtaiso dėvėjimo, nusiėmimo, gadinimo ar sunaikinimo sąlygų) A. K. nepažeidė, kas, taipogi, reiškia, kad A. K. visą laiką buvo stebimas ir negalėjo kilti grėsmė, kad A. K. gali pabėgti ar pasislėpti nuo teismo. Gynėjas pažymi, kad A. K. vykimo į Migracijos departamento Kauno skyrių tikslas buvo išsiimti asmens tapatybės kortelę, būtiną gydymo įstaigose, jog A. K. būtų suteiktos būtinosios medicininės paslaugos. Taigi, A. K. vykimas į Migracijos departamento Kauno skyrių atitiko kardomųjų priemonių taikymo sąlygas, nustatytas paties Vilniaus apygardos teismo, todėl dabar toks A. K. nuvykimas į valstybinę įstaigą, toliau dėvint elektroninį stebėjimo įtaisą ir jo nenusiimant ar kitaip negadinant, tikrai negali būti vertinamas kaip šiurkštaus nusižengimo kardomųjų priemonių taikymo sąlygoms padarymas.

Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. K. neva šiurkščiai pažeidė dokumentų paėmimo taikymo sąlygas. Kreipdamasis į Migracijos departamentą, A. K. nenurodė melagingos priežasties, o, kaip jis pats paaiškino 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, jis sąžiningai klydo, galvodamas, kad nors jam yra skirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas, tačiau faktiškai jis nėra taikomas, nes A. K. dokumentai policijos įstaigoje buvo pamesti, t. y. teismas neatskyrė A. K. sąžiningo klydimo nuo specialiai melagingų duomenų pateikimo, be to, teismas nei kiek neatsižvelgė į A. K. parodymus, kad tokius veiksmus jis atliko neinformavęs teismo tik dėl to, jog supanikavo dėl savo sveikatos. Atitinkamai, toks A. K. kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas, kad pastarajam būtų suteiktos medicininės paslaugos. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teismas visiškai deklaratyviai atmetė švelnesnių kardomųjų priemonių ar jų komplekso taikymą A. K.. Tokia teismo pozicija, atimanti net teorinę galimybę kaltinamajam būti paleistam iš suėmimo proceso metu, prieštarauja ne tik BPK, bet yra laikytina ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

7. Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.

9. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Siekiant įstatyme numatytų tikslų, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, užstatas ir dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimą. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

10. Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta pakankamai duomenų, davusių pagrindą pagrįstai manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamajame akte (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kt.). Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Kaip jau minėta, byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog toks pagrindas egzistuoja.

11. Kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Be kitų jam inkriminuotų nusikaltimų A. K. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Teismas pabrėžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi. Skundžiamoje nutartyje teismas tokį manymą motyvavo šiurkščiu teismo nustatytos kardomosios priemonės intensyvios priežiūros pažeidimu bei paties kaltinamojo melagingos informacijos pateikimu Migracijos departamentui ir teismui. Kaltinamasis A. K., žinodamas, kad jam taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atmestas jo gynėjo prašymas laikinai grąžinti jam asmens dokumentą, nuvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių ir pateikė pranešimą dėl asmens dokumento praradimo, nurodęs aiškiai melagingą informaciją, kad asmens tapatybės kortelė pamesta. Tokiu būdu kaltinamasis A. K. ne tik melagingai nurodė asmens tapatybės kortelės išdavimo priežastį ir dar paprašė jam pagaminti pasą, bet ir pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytos intensyvios priežiūros sąlygas, kurios numatė įpareigojimą neišeiti iš namų, jeigu tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar vykimu į gydymo įstaigą. Nors kaltinamasis A. K. teigė, kad asmens dokumentus darėsi, pablogėjus jo sveikatai, nes gydymo įstaigos nepriima be asmens dokumento, tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas pagrįstai įvertino kaip gynybinę versiją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į gydymo įstaigas ((duomenys neskelbtini)) dėl pablogėjusios sveikatos ir medicininės paslaugos jam buvo suteiktos net ir nepateikus asmens tapatybės dokumento. Aplinkybė, kad kaltinamasis A. K. kreipėsi į Migracijos departamento Kauno skyrių ne bendra tvarka, o tiesiogiai į specialistę, kuri yra jo sugyventinės pažįstama patvirtina, jog tokie veiksmai buvo iš anksto suplanuoti ir paneigia kaltinamojo versiją, kad jis į Migracijos departamento Kauno skyrių nuvyko spontaniškai, t. y. staigiai pablogėjus jo sveikatai. Be to, A. K. negalėjo paaiškinti teismui, kodėl jis papildomai užsakė pagaminti ir pasą, jeigu jam buvo reikalinga tik asmens tapatybės kortelė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo A. K. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo procese. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau kaltinamajam A. K. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, siekiant eliminuoti jo pasislėpimo riziką, taip pat įvertinus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai A. K. atimanti galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Būtent tai akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). A. K. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris šiuo metu neišnykęs.

13. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėJustas NamavičiusLinas Šiukšta