Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vėsa ir partneriai“ ieškinį atsakovui Valstybinei biudžetinei įstaigai Lietuvos dailės muziejui, trečiajam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras panaikinimo ir įpareigojimo tęsti viešojo pirkimo procedūras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 22 d. atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Inžinerinių sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 73520) (t. 1, b.l. 9-10). Pirkimas buvo vykdomas naudojantis CVP IS elektroninėmis priemonėmis (Priedas Nr. 2-4). 2012-03-14 protokolas (t. 1, b.l. 27-29) patvirtina, jog atsakovo Viešojo pirkimo komisija susipažino su Tiekėjų pasiūlymais, tame tarpe ir pasiūlytomis kainomis, gautais CVP IS priemonėmis; 2012-03-19 komisijos posėdžio metu susipažinus su tiekėjų pateiktais pasiūlymais buvo prieita prie išvados, jog išaiškėjo esminės konkurso vykdymo klaidos, kurios neužtikrina teisingos pirkimo sutarties kainodaros, o suformuluota kainodara neužtikrina galimybės patikrinti faktinės suteiktų paslaugų apimties ir pirkimo vykdymo kontrolės, todėl buvo nutarta kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pritarimo nutraukti konkursą (t. 1, b.l. 80). Atsakovas apie tokį sprendimą informavo ieškovą (t. 1, b.l. 30, 33). Ieškovas 2012-03-27 pateikė atsakovui pretenziją, reikalaudamas panaikinti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos 2012-03-22 sprendimą, kuriuo nuspręsta nutraukti (sustabdyti) supaprastinto atviro konkurso „Inžinierinių sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimas“ pirkimo procedūras (t. 1, b.l. 34-36), kuria reikalavo tęsti toliau šio pirkimo procedūras po vokų atplėšimo stadijos ir jas užbaigti, kaip numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme bei šio viešojo pirkimo sąlygose. 2012-04-02 atsakovas, atsakydamas į pretenziją, iš esmės atmetė ieškovo argumentus bei nurodė, kad tikslus ir išsamus atsakymas dėl pirkimo procedūros nutraukimo ir sustabdymo bus pateiktas gavus atsakymą iš Viešųjų pirkimų tarnybos (t. 1, b.l. 37-38). 2012-04-02 atsakovas pranešė apie pirkimo procedūrų nutraukimą VPT įpareigojimo pagrindu (t. 1, b.l. 39-43). Ieškovas, nesutikdamas ir su šiuo atsakovo sprendimu, 2012-04-06 pateikė jam dar vieną pretenziją, reikalaudamas panaikinti Lietuvos dailės muziejaus viešųjų pirkimų komisijos 2012-04-02 sprendimą, kuriuo nuspręsta nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Inžinierių sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimas“ pirkimo procedūras, bei pareikalavo tęsti pirkimo procedūras (t. 1, b.l. 44-46), atsakovas 2012-04-16 atsakymu į pretenziją atmetė tiekėjo UAB „Vėsa ir partneriai“ 2012-04-06 pretenziją, nurodydamas, kad perkančioji organizacija, gavusi viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo procedūras, privalo jį vykdyti arba turi teisę jį skųsti; informavo, jog atsakovas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos pastabomis ir tarnybos sprendimo skųsti neketina. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-04-02 rašto Nr. 4S-1480 (t. 1, b.l. 40-41) aišku, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atmetė perkančiosios organizacijos prašymą duoti jai sutikimą nutraukti pirkimo procedūras VPĮ 7 str. 5 d. pagrindu (atsiradus aplinkybių, kurių nebuvo galimą numatyti), nurodydama, jog netiksliai ir neaiškiai parengti pirkimo dokumentai nėra aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir nėra pagrindas pirkimo procedūroms nutraukti; Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 8² str. 2 d. 7 p. nuostatomis, nurodė neturinti teisinio pagrindo sutikti, kad perkančioji organizacija nutrauktų Pirkimo procedūras, tačiau VPĮ 8² str. 2 d. 6 p. pagrindu įpareigojo atsakovą nutraukti pirkimo procedūras, kadangi pirkimo sąlygose nenustatyta, kaip pasiūlyme turi būti paskaičiuota ir išreikšta viso pirkimo objekto kaina, o įvykus vokų atplėšimo procedūrai, nėra galimybės grįžti prie pirkimo sąlygų pakeitimo.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba netinkamai aiškino objekto kainos nustatymo metodikos nuostatas, nepagrįstai konstatavo jų pažeidimą; tarnybos argumentai yra prieštaringi, dėl ko atsakovui buvo pagrindas skųsti Tarnybos įpareigojimą nutraukti procedūras, ieškovo teigimu, atsakovui nepagrįstai nepasinaudojus teise apskųsti Tarnybos įpareigojimą, todėl nepagrįstai buvo nutrauktos pirkimo procedūros.

Kadangi skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras buvo priimtas vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą, nagrinėjamu atveju analizuotinas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo pagrįstumas, kartu pažymint, jog Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimas perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas; perkančioji organizacija privalo arba tokį aktą vykdyti (VPĮ 8² str.), arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog atsakovas sutiko su tarnybos sprendime nurodytais argumentais, mano, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas ir įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras nepažeidžia VPĮ principų, o priešingai, paskelbus naują, teisėtą pirkimą, bus užtikrintas visų suinteresuotų tiekėjų dalyvavimas pirkime. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados argumentų prieštaringumo. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo turinio matyti, kad tarnyba, įvertinusi perkančiosios organizacijos pirkimo procedūrų dokumentus bei pirkimo procedūrų nutraukimo argumentus, sprendė, jog nėra tenkinama viena iš būtinųjų VPĮ 7 str. 5 d. sąlygų pirkimo procedūrų nutraukimui perkančiosios organizacijos iniciatyva; teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai nustatė, kad netiksliai ir neaiškiai parengti pirkimo dokumentai nėra aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, todėl tinkamai vadovaudamasi VPĮ 8² str. 2 d. 7 p. nuostatomis ir nedavė atsakovui sutikimo nutraukti procedūras. Tačiau VPĮ 8² str. 2 d. 6 p. konstatavus VPĮ nuostatų pažeidimus suteikiama tarnybai teisė spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Todėl ieškovo argumentai dėl Tarnybos išvados prieštaringumo, teismo nuomone, nepagrįsti, beje, jie ir nėra reikšmingi sprendžiant, ar Tarnyba pagrįstai įpareigojo atsakovą nutraukti pirkimo procedūras.

Kaip minėta, Viešųjų pirkimų tarnyba konstatuodama pažeidimą nurodė, jog perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nenustatyta, kaip pasiūlyme turi būti paskaičiuota ir išreikšta viso pirkimo objekto kaina; pažymėjo, jog perkančiosios organizacijos pasirinkta pasiūlymų vertinimo metodika yra neproporcinga pirkimo objektui, neobjektyvi ir pažeidžia VPĮ 85 str. 1 d. reikalavimus bei neužtikrina VPĮ 3 str. 2 d. įtvirtinto tikslo atlikti pirkimą racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas, pasiekimo; nurodė, jog pagal Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21, 36.5.2 p. reikalaujama, kad jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių, vertinama įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingi prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Nagrinėjamu atveju supaprastintas atviras konkursas vyko pagal pirkimo sąlygas (t. 1, b.l. 11-24), kurių 2 dalyje buvo įvardintas pirkimo objektas, be kita ko, 8 p. detalizuojant, kad numatyta sudaryti sutartį vieneriems metams su teise ją pratęsti; perkama sistemų priežiūra nurodant pastovią vieno mėnesio kainą ir perkamas valandinis įkainis sistemų remonto darbų (numatoma 60 val. per metus). Sąlygų 14.1 p. numatė, jog tiekėjas privalėjo užpildyti pasiūlymo formą pagal konkurso sąlygų 2 priedą, kuriame ir buvo nurodyta, kaip tiekėjas turi nurodyti perkamų paslaugų – sistemų priežiūros kainą (t. 1, b.l. 23-24), t.y.: a/ vieno mėnesio sistemų priežiūros kaina (vėdinimo ir kondicionavimo sistemų priežiūra ir aptarnavimas, šildymo, karšto vandens sistemų priežiūra, BMS sistemos techninis aptarnavimas ir priežiūra) ir b/ papildomų sistemų remonto darbų, kurie nenumatyti, tačiau būtini atlikti (remonto paslaugos, orientacinis valandų skaičius per metus – 60 val.) vienos remonto valandos kaina. Beje, sąlygų 18 p. nurodoma, kad pasiūlymuose turi būti nurodyta paslaugų kaina litais, turi būti išreikšta ar apskaičiuota taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 1 priede. Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą konkurso sąlygų 1 priede nurodytą paslaugų kiekį, kainos sudėtines dalis, į kitus reikalavimus ir pan. Į paslaugų kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos Tiekėjo išlaidos. Vertinant sąlygų reglamentuojančių kainą turinį akivaizdu, kad pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kaip pasiūlyme turi būti paskaičiuota ir išreikšta viso pirkimo objekto kaina. Pažymėtina, jog ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek pretenzijose pripažįsta tai, kad pirkimo sąlygos neatitinka Tarnybos direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 „Dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos „Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos“ nuostatų, tačiau, ieškovo nuomone, tie kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos nustatyti pažeidimai nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras.

VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Metodikos 2 punkte yra nustatyta, kad sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB Dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas 2 straipsnio a) punkte nustatyta, kad pardavimo kaina reiškia galutinę prekinio vieneto ar tam tikro prekės kiekio kainą su PVM ir visais kitais mokesčiais. Iš esmės analogiška norma yra perkelta į Vartotojų teisių gynimo įstatymo 2 straipsnio 6 punktą (pardavimo kaina – galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais, o jei negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas gali kainą patikrinti). VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir Metodikos 2 punktas dėl paslaugos kainos sąvokos turėtų būti aiškinami taip, kad ši kaina yra suprantama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pabrėžiamas būtinumas įtraukti į sutarties kainą visas būtinas išlaidas (pvz. LAT 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad viso pirkimo objekto kaina turi susidėti iš sistemos priežiūros kainos ir iš sistemų remonto darbų kainos, tuo tarpu pirmosios objekto dalies kainos apskaičiavimo metodika sąlygose yra tiksli, tačiau į bendrą viso pirkimo objekto kainą nėra įtraukta kaina dėl antrosios pirkimo objekto dalies, t.y. papildomų sistemų remonto darbų. Konkurso sąlygose netiksliai suformuluota antrosios objekto dalies kainos apskaičiavimo metodika, nenurodant, kaip tiekėjai turi apskaičiuoti kainą ir kaip ji bus įtraukta į bendrą pasiūlymo kainą. Vertinant tiekėjų pasiūlymuose nurodytas bendras pasiūlymo kainas (t. 2, b.l. 4, 40, 61, 75, 123, 205, 244) akivaizdu, jog neįmanoma objektyviai palyginti viso pirkimo objekto kainą, nes, pvz., jeigu vienu atveju sistemos priežiūros kaina yra mažesnė ir tai suponuotų to tiekėjo laimėjimą, tai lyginant su kitu tiekėju, sistemos remonto darbų kaina yra didesnė; tuomet susidaro situacija, jog tiekėjas, kuris siūlo mažesnę sistemos priežiūros kainą, dėl pateiktos papildomų sistemų remonto darbų, kurie nenumatyti, tačiau būtini atlikti, vienos valandos kainos (nors neaišku, kiek valandų iš nurodyto maksimumo bus išnaudota), kuri didesnė už kito tiekėjo siūlomą kainą, atsidurtų jau žemesnėje eilėje. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog atsakovas, nenurodęs sąlygose, kad bus imamas maksimalus – 60 valandų skaičius ir dauginamas iš nurodyto valandinio įkainio bei jį pridedant prie bendros pasiūlymo kainos, negali savavališkai taikyti tokios metodikos, kadangi tai būtų pirkimo dokumentuose nustatytos pasiūlymų vertinimo tvarkos pažeidimas, o kartu ir viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas (VPĮ 3 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad aukščiau analizuojamas pažeidimas nustatytas po vokų atplėšimo procedūros, t.y. pradėjus viešojo pirkimo procedūras. Teismų praktikoje pažymima, kad jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t.y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje (LAT 2009 m. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Nr. 31; LAT 2011-11-24 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, ir kt.). Pareiga vadovautis pirkimo dokumentų nuostatomis yra tiesioginė VPĮ įtvirtintų principų prielaida ir bet koks nukrypimas nuo iš anksto paskelbtų pirkimo dokumentų yra kvalifikuotinas kaip viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimas (VPĮ 3 str. 1 d., LAT 2011-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011). Taigi, toks pažeidimas, teismo vertinimu, negali būti pripažintas neesminiu, nes dėl jo objektyviai negalima nustatyti visos bendros tiekėjų siūlomų paslaugų kainos. Taip pat, teismo nuomone, negalint vertinti visos Pirkimo objekto kainos būtų neįmanoma apskaičiuoti tikrųjų visų tiekėjų pasiūlymų verčių, sudaryti objektyvios pasiūlymų eilės, spręsti, ar tiekėjai nepasiūlė neįprastai mažų kainų, objektyviai nustatyti Konkursą laimėjusio tiekėjo, taip pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, jog visų tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami vienodai, vienoda apimtimi – tik taip būtų įmanoma objektyviai ir teisėtai palyginti tiekėjų pateiktus pasiūlymus, sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti Konkursą laimėjusį tiekėją. Tiekėjams lygiateisiškumo principas taikomas tiek jiems rengiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant. Tai turi būti padaryta taip, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų būti rūpestingi šias sąlygas aiškinti vienodai (Europos Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construetion. C-19/00, Rink. 2001. p. I-7725; LAT 2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 31). Taigi, esant nurodytiems motyvams, spręstina, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi VPĮ pažeidimus, pagrįstai įpareigojo atsakovą nutraukti viešojo pirkimo procedūras; naikinti skundžiamą Valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos dailės muziejaus viešųjų pirkimų komisijos 2012-04-02 sprendimą, kuriuo nuspręsta nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Inžinierinių sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugų pirkimas“ pirkimo procedūras nėra pagrindo; ieškovo reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini.

Iš ieškovo valstybei priteistini 900 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str.1d. 4p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

UAB ,,Vėsa ir partneriai“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vėsa ir partneriai“, j.a.k. 124926559, 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminio mokesčio) valstybei.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.