Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-104-138/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-15
Bylos Nr.
1-104-138/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Kaltinamasis
K. K.
Nukentėjusysis
K. M., J. V., K.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-104-138/10
Proceso numeris:65-1-00014-09Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.3;1.2.4.6.8; 1.2.4.6.10; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vitai Naureckienei (Beleckaitei), Vaivai Tamkutonienei, Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, kaltinamajam K. K. , nukentėjusiesiems K. M. , J. V. , K. Ž. , R. Ž. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

2003-03-10 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 112 str. 1 d., 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 272 str. 3 d., 105 str. 5 p., 8 p., 42 str. 1 d. – 10 metų laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu;

2005-04-01 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d., 8 p., 63 str. 1 d., 4 d. – 2 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2003-03-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu – galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo. 2007-12-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 6 mėn. 26 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

kaltinamas padarymu nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 10 p., 138 str. 2 d. 3 p., 8 p., 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2009 m. sausio 1 d. apie 02 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – J. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vartodamas necenzūrinius žodžius ir elgdamasis įžūliai, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, esant menkavertei dingsčiai, tyčia smogė rankomis ir spyrė nukentėjusiesiems K. Ž. ne mažiau kaip keturiolika kartų, o R. Ž. ne mažiau kaip penkiolika kartų į įvairias kūno vietas, ir padarė dvi poodinės kraujosruvas veide, vieną randą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje K. Ž. , ir vieną poodinę kraujosruvą kairiame žande – pažandėje R. Ž. , t. y. K. Ž. ir R. Ž. nežymius sveikatos sutrikdymus, o nukentėjusiajam J. V. ginant K. Ž. ir R. Ž. nuo K. K. fizinio smurto, tyčia smogė J. V. ranka į veidą ne mažiau kaip vieną kartą, o jam nukritus ant žemės tyčia spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į galvą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, įėjęs į namo vidų, peiliu grasino sutuoktinei V. K. bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo tėvui A. K. smogdamas rankomis bei spirdamas jam į vairias kūno vietas ne mažiau kaip šešis kartus, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, kas atitinka LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

K. K. 2009 m. sausio 1 d. apie 02 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. V. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, vartodamas necenzūrinius žodžius ir elgdamasis įžūliai, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios dingsties, tyčia smogė rankomis ir spyrė savo tėvui A. K. į įvairias kūno vietas ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį II-III ir IV-VI dešinių bei VI-X kairių šonkaulių lūžimais, t. y. nesunkiai sutrikdė savo tėvo A. K. sveikatą, tai yra tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p., 8 p.

Be to, K. K. 2009 m. sausio 1 d. apie 02 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – J. V. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, vartodamas necenzūrinius žodžius ir elgdamasis įžūliai, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nukentėjusiajam J. V. vykdant piliečio pareigą – ginant K. Ž. ir R. Ž. nuo K. K. fizinio smurto, tyčia smogė J. V. ranka į galvą ne mažiau kaip vieną kartą, o pastarajam nukritus ant žemės spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į galvą ir padarė vieną poodinę kraujosruvą viršugalvyje ir nosies kaulų lūžimą, dėl ko J. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 parų laikotarpiui, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė J. V. sveikatą, kas atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p.,10 p.

K. K. 2009 m. sausio 03 d. 05.00 val. – 09.00 val. laikotarpyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiajam A. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su tėvu A. K. metu, tyčia smogė jam rankomis į galvą bei kitas kūno vietas ne mažiau kaip dvylika kartų ir padarė poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje, muštines žaizdas lūpose ir kairiame ausies kaušelyje, nosies kaulų, apatinio žandikaulio lūžimus, kraujosruvas smakro ir smilkinių minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio, kas komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu, nuo ko A. K. įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė savo tėvą A. K. ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis K. K. dėl nužudymo savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis tik iš dalies prisipažįsta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Jis su žmona, tėvu ir vaiku 2008-12-31 atvažiavo apie 22.00 val. švęsti Naujųjų metų pas J. V. į sodybą Kaišiadorių rajone. Švenčiant viskas buvo gerai, tik viena R. Ž. pradėjo prie jo priekabiauti, kviesti šokti. Jis atsisakė, tada ji pradėjo plūstis. K. K. jos vyrui pasakė, kad jis pasiimtų savo žmoną. Jos vyras pasakė, kad abu išeitų pasikalbėti į lauką. Atsisėdo į automobilį, pasikalbėjo, išeinant iš automobilio, paspaudė vienas kitam ranką. Tai pamačiusi R. Ž. pradėjo plūstis, K. K. jai atsikirto, tada jos vyras atbėgo iki kaltinamojo, ir jie susiėmė. Nukrito ant žemės, tada atsistojo, tuomet atėjo J. V. ir pats pirmas trenkė K. K. kumščiu į veidą. Jis trenkė atgal, ir J. V. nukrito. K. Ž. tuo metu netrenkė, paskui viskas nurimo, visi susėdo prie stalo. R. Ž. vėl pradėjo plūstis, K. K. buvo trise parvertę V., V. ir Ž., bandė jį surišti, suplėšyti rūbus. Po kiek laiko Ž. griebė peilį, perpjovė jam gerklę. Tada K. K. jį pradėjo spardyti, jis buvo nukritęs, įspyrė kelis kartus. Prie jo pripuolusiai R. Ž. sutrenkė kelis kartus iš inercijos. Tada balius baigėsi, kažkas iškvietė jo draugą, jis atvažiavo ir paėmė jį iš šventės vietos. Su tėvu tada nebuvo jokio konflikto. Tuomet buvo išgėręs gal 6 stikliukus degtinės, savo veiksmus pilnai kontroliavo, suprato, tik labai susinervino, kai K. Ž. perpjovė jam gerklę. Viskas prasidėjo nuo girtos R. Ž. priekabiavimų. R. Ž. jam delnu trenkė 3-4 kartus. Jis nežino, kiek kartų jai įspyrė, 3 gal 4, kažkur į kūną. K. Ž. jam vos galvos nenupjovė. K. K. tramdė trys vyrai, jis gynėsi. Nežino, kodėl jo žmona nuo jo pabėgo, jis su ja nebuvo agresyvus. Su žmona sutarė normaliai, niekada nesmurtavo prieš ją. Jį visi liudytojai apkalba, nežino, kodėl, nes jie patys pripažino savo kaltę, žadėjo jam atlyginti nuostolius už suplėšytus rūbus. Iki to įvykio per Naujųjų metų sutikimą, Ž. jis matė pirmą kartą, pažinojo tik V., kelis kartus buvo susitikęs su M.. Jei ne R. Ž. elgesys, jokių konfliktų nebūtų buvę. Ž. pakvietė V., nes jie buvo pažįstami. Tada buvo sužalotas į nugarą – armatūra jam trenkė M.. V., Ž. jam irgi padarė sužalojimus, tačiau jis nei į medikus, nei į policiją nesikreipė. Jis labiau nukentėjo per konfliktą namo viduje. Pirmojo konflikto lauke galėjo išvengti. Tuose konfliktuose dalyvavo visi švenčiantys vyrai, išskyrus jo tėvą. Peilio K. K. paėmęs nebuvo. Tėvui sudavęs niekada nebuvo.

2009 metų sausio 2 ar 3 dienos naktį jis atvažiavo pas M., nuvažiavo Fredos link, sutiko M., paprašė jo, kad jis pavairuotų automobilį, nes jie norėjo išgerti. Sugalvojo nuvažiuoti pas tėvą. Nusipirko degtinės, nuvažiavo, besikalbant apie jaunystę, apie skaudžius dalykus, apie mamą, kaip jis mamą skriausdavo, kaip K. K. mažą norėjo nužudyti, K. K. susigraudino. Išgirdo, kaip M. su M. sakė, kad reikia pamokyti tėvą, trenkė jam kelis kartus į veidą. Tėvas nukrito, tada jie jį spardė, K. K. atsipeikėjo ir pasakė, kad jie liautųsi. Pirmas tėvui trenkė M. alkūne į veidą, po to kumščiu. Po smūgio tėvas nukrito ant žemės. Atsistojo M. ir jie pradėjo spardyti tėvą į įvairias kūno vietas, sudavė apie 10-15 smūgių. K. K. sėdėjo fotelyje ir nesuprato, kas vyksta, tik paskui suprato, ir pasakė, kad tėvo daugiau nebemuštų. Nunešė su M. tėvą ant lovos, o patys išvažiavo. Tėvo veidas buvo kruvinas. Paguldė ant šono, nes jis kriokė, kad nepaspringtų. Greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, tinkamai neįvertino situacijos. Ryte su žmona atvažiavo pas tėvą, bet jis jau buvo miręs. M. ir M. jo tėvo nepažinojo. K. K. tėvui nesudavė nei vieno smūgio. Tėvą labai gerbė ir mylėjo, visada jam padėdavo. Tėvas girtas būdavo agresyvus, labiausiai nuo jo kentėdavo mama. Jam ir gi ne kartą tėvas yra galvą praskėlęs, ir tuomet vaikystės prisiminimai sujaudino, ir gal dėl to jis negynė tėvo. M. ir M. tėvą primušė gal dėl to, kad buvo išgėrę. Tada jie keturiese buvo išgėrę du butelius po 0,7 l degtinės.

Nukentėjusioji K. M. paaiškino, kad K. K. yra jos brolis. Šiuo metu ji gyvena Neveronyse. 2009-01-03 dieną jai paskambino brolis ir paprašė, kad ji užeitų pasižiūrėti, kaip laikosi tėvas, nes buvo matęs jį sumuštu veidu. Užėjus pas tėvą į butą, durys buvo neužrakintos, bet uždarytos. Pašaukus tėvą, jis neatsiliepė. Tada pamatė jį gulintį lovoje, užsiklojusį, jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Pamanė, kad tėvas girtas miega ir išėjo. Jokių dėmių nepastebėjo, be to, girdėjo jo knarkimą, todėl nieko bloga neįtarusi, išėjo į parduotuvę. Kitą dieną paskambino brolio žmona Vaida ir pasakė, kad jie rado tėvą sumuštą ir negyvą. Nuvažiavus į tėvo butą brolis K. K. nuėjo į kambarį ir rado tėvą negyvą, tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o ji su brolio žmona laukė virtuvėje. Nežino, kas galėjo sumušti tėvą. Civilinio ieškinio nereiškia. Žino, kad tėvas ir brolis anksčiau buvo susimušę, prieš mamos gimtadienį 2008 metų spalio mėnesį. Jie kažko susiginčijo ir apsistumdė, o paskui matė tėvą pamuštu veidu. Po akimi buvo mėlynė, jam iš burnos bėgo kraujas, buvo išmušti dantys. Tėvas sakęs, kad susimušė su broliu. Tėvas gyveno vienas. Gruodžio 30 dieną ji bendravo su tėvu, jis buvo atėjęs su broliu, jie gėrė alų. Tada tėvas sumuštas dar nebuvo. Tą dieną brolis siūlė su jais sutikti Naujus metus, tačiau ji jau buvo susitarusi su draugais. Tada brolis pakvietė tėvą, tėvas sutiko. Žino, kad jie šventė kažkokioj sodyboj. Pirmą Naujųjų metų dieną tėvas jai pasakojo, kad jiems bešvenčiant naujųjų metų sutikimą, tarp brolio ir kito vyro kilo muštynės. Tėvas nesiskundė, kad brolis jį būtų mušęs, pasakojo, kad šventė jam labai patiko, išskyrus minėtas muštynes. Sausio 4 dieną brolis buvo atvažiavęs pas ją į namus su draugais, jie išgėrė po stikliuką degtinės ir išvažiavo. Jie minėjo, kad važinėjosi ir buvo užsukę pas tėvą. Broliui grįžus iš įkalinimo įstaigos, beveik metus sutarė labai gerai. Brolio draugų bepažinojo. Brolis su tėvu bendravo gražiai. Tėvas mušdavo motiną, jie maži matydavo. Ar brolis galėjo nužudyti tėvą, ji pasakyti negali.

Nukentėjusysis J. V. paaiškino, kad pažinojo nužudytąjį A. K. , o jo sūnų K. K. pažinojo dar geriau. Tą vakarą jo sodyboje šventė Naujuosius metus, žmonių buvo nemažai – ji, V. G. , Klaudijus ir R. Ž. , E. J. , jos vyras valdas, K. K. su žmona, dukra ir tėvu, kiti pažįstami. K. K. su šeima atvyko vėliau, apie 22-23 val., jie visi jau buvo susirinkę. Visi gerai sutarė, K. K. visiems atvežė dovanų, buvo linksma. Apie antrą valandą nakties kilo muštynės tarp K. K. ir K. Ž. , tačiau kas konkrečiai sudavė smūgius, nežino. Jis bandė juos skirti, klausė K. K. , ką jis daro, bet K. K. jam sudavė kumščiu į veido sritį, kitą smūgį gavo į galvą. Nuo smūgio nukrito, buvo apsvaigęs. K. K. jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino, kad sudegins jo sodybą, kad kankins lifte. Paskui po truputį viskas aprimo, tačiau kiek vėliau vėl kilo konfliktas. K. K. sumušė R. Ž. , matė, kaip jis jai sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Kad K. K. muštų savo tėvą, jis nematė. V. M. taip pat bandė juos skirti, irgi buvo apdaužytas. Moterys kvietė policiją, tačiau joms buvo pasakyta, kad nėra ekipažų ir niekas neatvažiavo. Padėjus kalbėti apie policiją, K. K. su tėvu pabėgo. Po K. K. smūgių jam buvo lūžusi nosis, po akimi buvo mėlynė, o galvoje guzas. Dėl to patyrė nepatogumų, negalėjo eiti į darbą. Dėl įvykio į policiją nesikreipė. Po to, kai K. K. pabėgo, jo sodyboje liko tik jo striukė. Jos rankovė buvo įplyšusi. K. K. priekaištavo, kad tai brangi striukė, ir jie turės jam atlyginti. Labiausiai per šį konfliktą nukentėjo R. Ž. , ji buvo labiausiai sumušta. Nors kad K. K. konfliktuotų su ja nematė. K. K. fiziškai labai stiprus, jo suduoti smūgiai buvo labai stiprūs. Apie K. K. mirtį sužinojo iš spaudos.

Nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad jis pažinojo kaltinamąjį iš matymo, jų santykiai buvo normalūs. 2008-12-31 kaimynas Justinas pasiūlė jo sodyboje atšvęsti Naujuosius metus. Sodyba yra Kaišiadorių r., tačiau jis tikslaus adreso nurodyti negali. Jie atvyko kartu su žmona, ten buvo ir kitų žmonių, praktiškai visi giminės. Vėliau į sodybą švęsti Naujųjų metų atvyko ir K. K. su šeima. Po kiek laiko K. K. pareiškė, kad R. Ž. prie jo priekabiauja, tuomet vyrai nuėjo į automobilį pakalbėti. Lyg ir susitarė, bet išlipus iš automobilio tarp jo ir K. K. prasidėjo susistumdymas, grumtynės. Kas pirmas pradėjo, tiksliai neprisimena. Visi buvo išgėrę. Automobilyje susikivirčiję nebuvo, susistumdė jau išlipus iš automobilio, prie namo kampo. Ten buvo ir jo žmona, J. V. su drauge. Viskas vyko labai greitai. Prie namo kampo R. Ž. lyg ir apsižodžiavo su K. K. , įvyko incidentas. K. K. puolė jo žmoną, jis jį apglėbė, abu parkrito ant žemės. Kas pradėjo konfliktą, tiksliai nepamena. Lyg K. K. R. Ž. kažką piktai necenzūriniais žodžiais pasakė. K. K. sudavė smūgius, ne vieną. Dar porą kartų įspyrė. Po K. K. smūgių į konfliktą įsikišo J. V. ir jo draugė Violeta, kurios pavardės jis negali pasakyti. Jie bandė K. K. nuo K. Ž. atitraukti. Vėliau viskas lyg ir aprimo. Jie su žmona ėjo į namo vidų, nes namo grįžti negalėjo – buvo abu neblaivūs. Su kuo tą naktį K. K. konfliktavo, jis neprisimena. Prie stalo tarp K. K. ir jo tėvo vyko apsižodžiavimas. Vėliau jie perėjo švęsti į virtuvę, K. K. vėl pradėjo necenzūriniais žodžiais pulti jo žmoną, po to iš K. K. pusės buvo bandymas pastumti R. Ž. . K. Ž. stojo ginti žmoną, tuo metu K. K. sudavė smūgius jam, ir žmonai bandant juos išskirti, kliuvo ir jai. K. K. tampė R. Ž. už plaukų. Nuo smūgių ji parkrito, ir jis matė, kaip ją gulinčią K. K. spardė kojomis – į pilvą, dubenį. K. Ž. taip pat nuo jo smūgių parkrito, ir gavo spyrį koja į veidą ir į kitas kūno vietas. Smūgių galėjo būti apie 10. J. V. , jo draugė Violeta, jos brolis V. M. norėjo K. K. sutramdyti, ir jie taip pat gavo smūgius. Po muštynių matė, kad J. V. buvo su mėlyne paakyje, V. M. koja buvo sutinusi. K. K. grasino J. V. susidorojimu, sakė, kad jis „važiuos namo liftu ir valgys šūdus“, taip pat jis sakė, kad padegs J. V. sodybą. Vėliau K. K. iš sodybos pasišalino. Muštynių aplinkoje buvo daug kraujo. R. Ž. buvo stipriai sumušta, jai labai skaudėjo, po akimis buvo mėlynės, nosis sutinusi, mėlynė nugaros srityje, veide – mėlynės po akimis, atplėštas kairės kojos nykščio nagas. K. Ž. buvo sumušta nosis, po akimis buvo mėlynės, sužalojimai lūpose, lūpa buvo prakirsta. J. V. taip pat buvo mėlynės po akimis. Į policiją bandė skambinti K. K. žmona. Neaišku, dėl ko įsiuto K. K. . K. K. tėvas į sodybą atvyko kartu su šeima, ar tuomet jis buvo sužalotas, nežino. Tarp asmenų, tą vakarą šventusių Naujus metus, nebuvo nei vieno, kuris nebūtų konfliktavęs su K. K. . Iki K. K. atvykimo į sodybą jokių konfliktų nebuvo. K. K. uošvė E. J. girdėjo kaip jis grasino savo žmonai, kad ją papjaus. K. K. buvo labai stiprus, pasportavęs.

Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad su K. K. jos siejo normalūs santykiai, jį pažinojo iš matymo. Su kaimynu J. V. susitarė jo sodyboje Kaišiadorių rajone sutikti Naujus 2009 metus. Su vyru Klaudijumi atvyko į sodybą apie 18.00 val. Buvo visi suaugę žmonės, viena šeima buvo su mažamečiu vaiku. Apie 22.00 val. į sodybą atvyko K. K. su žmona, mažamečiu vaiku bei savo tėvu. Sodyboje buvusieji jau buvo šiek tiek pašventę. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad K. K. jai pasakė, kad ji yra labai „mandra“, nors ji jam nieko nepasakė, gal tiesiog nepatiko jam kaip žmogus. K. K. elgėsi labai agresyviai, nebuvo daug išgėręs, tačiau lakstė išpūstomis akimis. Ji prie K. K. nepriekabiavo - nėra iš tų moterų, kurios kabinėjasi prie svetimų vyrų. Kilus konfliktui, vyrai bandė K. K. raminti, nes visi norėjo ramiai švęsti. K. K. turbūt tą vakarą kažko trūko, jis ieškojo priekabių. Kai K. K. po muštynių su K. Ž. bei J. V. bei dar vienu vyru, vardu Vytas, grįžo į sodybos vidų, rodė savo suplėšytą striukę, sakė, kad ji brangi, kad reikės už ją apmokėti. Virtuvėje K. K. puolė jos vyrą, ji bandė K. K. nuo vyro atitraukti, tuomet visus smūgius gavo ji pati. K. K. gulintį K. Ž. spardė koja, ame tarpe ir į galvą. Pradžioje vyras gavo smūgį į veido sritį ir nukrito, po to buvo spardomas į veidą daug kartų. Vėliau K. K. čiupo ją už plaukų ir įvertė į kampą, dar spėjo užsidengti galvą nuo jo smūgių. Tuomet ją gulinčią K. K. spardė į kur galėjo, smūgiai buvo stiprūs. Iš nosies bėgo kraujas, iš prakirstos lūpos taip pat. Po smūgių mėlynės liko rankose, nugaroje. Atplyšo kairės kojos nykščio nagas. Kai susitvarkiusi ji grįžo į virtuvę, girdėjo, kaip iš lauko į namą grįžo kaltinamasis K. K. ir jo tėvas. Vėliau jų sodyboje nebematė. Po įvykio gal V. pasakojo, kaip matė, kad K. K. spardė savo tėvą. Kiek jai yra žinoma, daugiausiai grasinimų sulaukė jos vyras K. Ž. ir J. V. , bet ji tų grasinimų negirdėjo. Po konflikto jie visi liko įvykio vietoje, vairuoti negalėjo, nes visi buvo išgėrę. Vėliau atvyko jos pusseserė ir juos išsivežė. Tyrimo metu jai vis kažkas skambindavo, prisistatydavo Aurimu, sakydavo, kad nori pakalbėti, kad atsiimtų pareiškimus. Tada buvo įdėta pasiklausymo įranga. Skambindavo vyrai. 2008-12-31 K. K. matė pirmą kartą. Negali pasakyti, kodėl kilo konfliktas. Gal dėl to, kad ji prie stalo bendravo su jo žmona. Prieš tai vyko šokiai, gal ji šoko su K. K. , nepamena, gal pakvietė jį iš draugiškumo. Muštynių metu K. K. vartojo necenzūrinius žodžius. Iki jo atvykimo į sodybą jokių konfliktų tarp šventės dalyvių nebuvo. Ji suprato, kad nepatinka kaltinamajam, gal dėl to, kad daug kalba. Šventės metu ji bendravo su kaltinamojo žmona, gyrė jų dukrytę. Nematė, kad K. K. tą naktį iš 2008-12-31 į 2009-01-01 savo tėvo atžvilgiu naudotų smurtą, jai kažkas apie tai pasakė. Ji tik girdėjo, kaip K. K. grasino savo žmonai, kuri norėjo jį apraminti, bet nematė to epizodo, kaip jis ją parvertė ant lovos. K. K. žmona išvažiavo iš sodybos, ir iš artimiausių kaimynų skambino į policiją, tai jai pasakė kaltinamojo uošvė E. J. . K. K. žmona neturėjo telefono, nes jis buvo telefoną atėmęs. Būdama namo viduje girdėjo, kaip K. K. grasino savo žmonai, kad ją papjaus, nes durys buvo atidarytos. Jokių K. K. sužalojimų tą naktį nematė. Sužalotus matė J. V. , V. M. .

Liudytoja E. J. paaiškino, kad K. K. yra jos žentas. Ji pažįsta nukentėjusiuosius, santykiai normalūs. Pas J. V. buvo švenčiama Naujųjų metų šventė, atvyko su savo vyru. Ten jau buvo sodybos šeimininkas J. V. , V. G. , kaimynai R. ir K. Ž. , vėliau atvyko K. K. su tėvu ir V. K. bei anūke. Visi susėdo prie stalo, šalia K. K. atsisėdo Ž., visi šventė, bešvenčiant R. Ž. pradėjo įžūliai elgtis, prasidėjo jos iššūkiai K. K. atžvilgiu, gal ji per daug išgėrė. R. Ž. tempė K. K. šokti, jį siuntinėjo. Paskui įvyko muštynės, bet konflikto pradžios ji nežino. Matė, kaip K. K. ėjo pasikalbėti su K. Ž. . Iki konflikto K. K. tėvas visą laiką buvo su ja, dėl ko jis mirė, nežino. Ji nematė, kad K. K. smurtautų kokio nors sodyboje buvusio asmens atžvilgiu. Matė sužalotą R. Ž. , J. V. buvo sumuštas, tačiau kas su kuo mušėsi, ji nežino. K. K. rūpinosi savo tėvu, kad jį kada nors būtų sumušęs, nežino.

Liudytoja V. G. parodė, kad 2008-12-31 draugo sodyboje šventė Naujus metus, kai po 24.00 val. kilo muštynės. K. K. mušė K. Ž. , kurį ji užstojo, ir tuomet jai buvo įspirta. K. K. išvyko kviesti policijos, bet policija nevažiavo, tada ji išvažiavo į Kauną paimti draugų, kurie padėtų išvežti K. K. iš sodybos. Matė, kaip K. K. mušė R. Ž. , K. K. , matė sužalotus J. V. , R. ir K. Ž. . Po įvykio paklausė K. K. , kodėl jis taip padarė, tai jis paaiškino, kad jį visi puola, K. Ž. sakė „žiurke, tai per tave“, grasino jai. Prie stalo kaltinamasis su A. K. bendravo normaliai. J. V. jai sakė, kad grasino sudeginti jo sodybą. Muštynių metu K. K. buvo išgėręs kaip ir visi, ar vartojo kokias nors tabletes, ji nepastebėjo. Po konflikto matė suplėšytus K. K. drabužius. Konfliktas prasidėjo tarp K. K. ir K. Ž. .

Liudytoja R. M. paaiškino, kad nieko bloga apie K. K. pasakyti ji negali, pažįsta gal pora metų, dalyvaudavo pobūviuose. Tą vakarą ji šventės vietoje buvo su mažamečiu sūnumi Klaidu. Iki 24.00 val. jokie konfliktai nevyko. Matė, kaip K. K. tėtis gulėjo ant žemės, bet kad kaltinamasis muštų savo tėvą, nematė. Kiti žmonės buvo sužaloti, pamena, kad po įvykio K. K. striukė buvo įplyšusi. Po to, kai matė K. K. tėvą gulintį kieme ant žemės, jis į namo vidų negrįžo. Kiek ji matė kaltinamojo tėvą, jis sužalotas nebuvo. Po įvykių lauke, nei tėvas, nei kaltinamasis į namą negrįžo. K. K. smurtavo R. Ž. atžvilgiu virtuvėje prie stalo.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad įvykio vakarą jis su šeima atvažiavo į J. V. sodybą Kaišiadorių r. švęsti Naujų metų. Švenčiant jokių konfliktų nepastebėjo. Jis muštynių nematė, o vėliau miegojo, todėl nieko apie įvykį nežino. Matė į sodybą atvažiavusį K. K. su šeima, jo tėvą. Tą vakarą jautėsi girtas, miegoti nuėjo 24.00 val. Atsimena tik raketas, o kas buvo po to – nežino.

Liudytojas G. M. parodė, kad K. K. yra jo draugas, ir jis atvažiavo pas liudytoją 2009-01-02 apie 23.00 val. Kartu nuvažiavo iki Fredos miestelio, susitiko su D. M. , ieškojo, kur nusipirkti išgerti. Gėrė abu, D. M. negėrė, nes vairavo automobilį, važinėjosi po Kauną. Paryčiais K. K. sugalvojo užsukti pas tėvą į Neveronis. Tėvas juos įsileido, gėrė kartu, vėliau apie 7-8 val. tyro tarp tėvo ir sūnaus įvyko konfliktas. Kalbėjosi kažką apie K. vaikystę, K. K. mamą. K. K. trenkė tėvui į skruostą maždaug 8 smūgius, tėvui iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jis parkrito ant grindų. Tuomet K. K. nunešė tėvą į kitą kambarį, jo nespardė. Kai liudytojas nuėjo į kambarį pažiūrėti tėvo, jis sėdėjo ant grindų, paguldė jį į lovą, ir išvažiavo pas K. seserį K.. Kodėl susipyko tėvas ir sūnus, nežino, tik K. K. buvo labai susinervinęs, tokio dar jo nebuvo matęs. Konflikto metu sūnus kaltino tėvą dėl savo vaikystės. Prieš įvykį jokių tėvo sužalojimų nepastebėjo, tik buvo matyti, kad jis yra pagiringas. Atvykus pas seserį, K. K. jai pasakė, kad paauklėjo tėvą. Yra girdėjęs, kad K. K. ir anksčiau buvo sumušęs tėvą. K. K. prašė G. M. nieko nepasakoti, todėl jis anksčiau ir nepasakojo. Išeinant po įvykio iš K. K. tėvo buto, durų neužrakino, vėliau jau grįžus pažiūrėti, jos buvo užrakintos. Užėjus į vidų, tėvas taip ir gulėjo, kaip buvo paguldytas. Po tėvo ir sūnaus konflikto ant sienos buvo matyti kraujas.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad jam 2009-01-02 paskambino G. M. , parašė pavairuoti. G. M. ir K. K. buvo išgėrę, tai jis sutiko vairuoti. Maždaug iki 4 val. ryto važinėjosi po Kauną, vėlia nuvažiavo į K. K. tėvo namus Neveronyse. Buto durys buvo užrakintos, tėvas jas atidarė, buvo apsnūdęs. Viduje jie visi gėrė. Po kiek laiko K. K. pradėjo konfliktuoti su tėvu dėl vaikystės, dėl mamos, tėvas kažką atsikalbinėjo. Tada K. K. pradėjo delnais smūgiuoti tėvui į galvą, kokius 5 smūgius ar daugiau. D. M. su G. M. paguldė tėvą ant lovos, o patys išvažiavo pas K. K. seserį. Po kęsto suduotų smūgių tėvas kritinėjo, vėl kėlėsi, buvo matyti kraujas ant A. K. veido. Kraujas bėgo iš nosies. K. K. nunešė tėvą į kitą kambarį, paguldė jį ant lovos, daugiau jo nemušė. K. K. konflikto metu buvo agresyvus, liudytojas pats jo bijojo. Jo nuomone, nuo smūgių tėvui pavojus gyvybei negrėsė. Žino, kad G. M. po to skambino K. K. ir prašė nieko nepasakoti. Liudytojo nieko neprašė. Kažkuriuo momentu tėvo namuose buvo sulaužytas staliukas ir fotelis. Apie K. K. tėvo mirtį sužinojo po 2 dienų. Policijai nieko nepranešė, nes žinojo, kad K. K. sulaikytas.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2009-01-03 pas jį ryte atvažiavo K. K. , G. M. ir D. M. , prašė, kad juos nuvežtų į Neveronis, nes jie visi buvo išgėrę. Apie K. K. konfliktą su tėvu nežino nieko. Nuvažiavus į Neveronis, jie visi nunešė daiktus į tėvo namus, tačiau K. K. negrįžo.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad 2009 metų sutikimą šventė pas gimines, sodyboje Kaišiadorių rajone. Iki 24.00 val. viskas buvo gerai, vėliau R. Ž.pradėjo lįsti prie Kęsto, tempė jį šokti, pradėjo Kęstą plūsti. Kęstas susinervino, sakė rasai atsikabinti nuo jo, tuomet ši Kęstą „pasiuntė“. Atėjo rasos vyras ir abu vyrai išėjo į kiemą pasikalbėti. R. Ž. stovėjo prie durų, plūdosi. Buvo girdėti vyrų balsai, lyg muštynių garsai. Ji norėjo kviesti policiją, tačiau Kęstas neleido. Kadangi neturėjo telefono, tai važiavo iki kaimo, policija nevažiavo. Tuomet ji išvažiavo į Kauną pas draugą, kad padėtų išvežti Kęstą iš šventės vietos. Pačių muštynių ji nematė, tik girdėjo R. Ž. užgauliojimus Kęsto atžvilgiu, matė, kad nei vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų nebuvo taikiai nusiteikęs. Vėliau po konflikto pastebėjo savo vyro perrėžtą kaklą, vyras buvo apdraskytas, rūbai sudraskyti. Girdėjo R. Ž. keikiantis, visų konflikte dalyvavusių asmenų balso tonas buvo pakeltas. K. sakė K. Ž. , kad R. Ž. prie jo priekabiavo visą vakarą. Tą vakarą K. K. buvo išgėręs 5-6 stikliukus degtinės, nes jie į šventės vietą atvažiavo vėliau, visi jau buvo gerokai įkaušę. Po įvykio jai V. G. ir R. M. sakė, kad konfliktas buvo rimtas, visi mušėsi, sakė, kad R. Ž. nuo K. K. smarkiai nukentėjo. Įvykio metu R. Ž. buvo išgėrusi, neaišku, ko ji lindo prie K. K. . Kitą dieną matė J. V. , R. Ž. , K. Ž. su mėlynėmis, R. Ž. jautėsi prastai, lyg alpo. K. K. yra sėdėjęs kalėjime, moteris norėjo kviesti policiją, tačiau K. K. liepė atiduoti telefoną. Nuo savo vyro ji nėra nukentėjusi, tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai, gal kada ir yra sakęs, kad užmuš, tačiau ji tokių žodžių rimtai nepriėmė. Po įvykio namo negrįžo, važiavo pas mamą. Vyras skambino, rašė žinutes, kad ji grįžtų namo, tačiau ji negrįžo. Po įvykio ją ištiko šokas, todėl ji sakė vyrui, kad su juo daugiau nebegyvens. Konflikte dalyvavę asmenys buvo anksčiau teisti, todėl jai buvo baisu, kai jie visi konfliktavo. Po konflikto matė suplėšytą savo vyro megztinį, striukę. Girdėjo, kaip lyg E. J. (jos mama) sakė, kad V. M. buvo pasiėmęs iešmą, sakė, kad nudurs Kęstą. K. K. įvykio naktį peiliu negrasino. Vyras pažeidė jam teismo paskirtus įpareigojimus būti namuose nuo 18.00 val. iki 8.00 val., važiuodamas į tą sodybą. Jai yra žinoma, kad po įvykio 2009-01-01 K. K. parvežė savo tėvą namo į Neveronis. Parvežęs tėvą namo, jis grįžo į namus, o moteris tuo metu buvo pas savo mamą. Tuo metu ji su vyru nebendravo. K. jai sakęs, kad jo tėvas yra sumuštas – pamušta akis, sumuštas veidas. Nesakė, kad tai jis sumušė tėvą. Vėliau ji bandė prisiskambinti A. K. į namus, tačiau jis neatsakė. Kai su K. K. nuvažiavo pažiūrėti, rado jau nebekvėpuojantį. Jis gylėjo lovoje, K. K. pasakė, kad jis sumuštas. Bute buvo didelė netvarka, tačiau gruntinių pėdsakų nebuvo matyti. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kad 2009-01-03 vyras su draugais buvo pas tėvą, ji nežinojo. Kiek jai yra žinoma, tarp tėvo ir sūnaus buvo normalūs santykiai, ir sutinkant 2009 metus ji nematė, kad jie konfliktuotų. A. K. išgerdavo, kartą buvo išvarę iš jo namų „pijokėlius“, suprato, kad tokie asmenys pas tėvą lankosi.

Liudytojas A. Š. parodė, kad A. K. buvo nekonfliktiškas žmogus, jį pažinojo 20 metų. Kad prieš mirtį A. K. buvo stipriai sumuštas, sužinojo iš V. V. . Jis pasakojo, kad matė A. K. visą sumuštą, kruviną, jam buvo išmušti dantys. V. V. pasakojo, kad K. K. pas tėvą buvo atsivežęs merginų, tėvas jam papriekaištavo, tuomet K. K. tėvą sumušė. Gal vieną kartą A. K. sakė, kad sūnus laiške iš kalėjimo grasino tėvą nužudyti, nes jis neva neatveždavo jam maisto. Sumušto tėvo niekada nematė.

Liudytoja S.A. paaiškino, kad 2009 metus sutiko su G. M. dviese. 2009-01-02 G. M. kažkur išėjo, grįžo kitą dieną. Apie 22.00 val. grįžo išgėręs, jis nieko nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu ji apkalbėjo paaiškino, kad, kad jis buvo sumušęs žmoną, to nebuvo. G. M. sakė, kad jis buvo apkaltintas dėl A. K. mirties. G. M. sakė, kad kai jie – K. K. , G. M. , D. M. buvo pas Kęsto tėvą namuose 2009-01-03, Kęstas mušė savo tėvą, nors policijoje jis teigė, kad A. K. mušė ir G. M. bei D. M. . Tačiau G. M. sakė, kad A. K. mušė K., o G. su D. M. bandė A. K. apginti.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad 2009-01-02 apie 1.00 val. jis sutiko A. K. , persimetė keliais žodžiais ir išsiskyrė. Kad A. K. negyvas, sužinojo vėliau. Su juo nekonfliktavo.

Liudytojas B. D. parodė, kad A. K. buvo jo kaimynas, jokio triukšmo iš jo buto negirdėdavo. 2009-01-03 matė, kad kaimyno buto durys praviros, viduje kažkas kalbėjosi, keikėsi, bet kas vyko viduje, nežino. Kitą dieną taip pat iš kaimyno buto sklido garsai, keiksmai, tačiau stumdymosi ar daužymosi negirdėjo. Kitą dieną grįžęs iš darbo, sužinojo, kad A. K. mirė. Kas jį už mušė, nežino.

Liudytoja R. Š. paaiškino, kad 2009-01-02 naktį K. K. pirko pas ją degtinę, tai buvo po 22.00 val. Jai atrodė, kad jis jau buvo išgėręs, nestipriai, nesvirduliavo, elgėsi mandagiai. Apie įvykį ji nežino nieko, tik vėliau sužinojo, kad A. K. negyvas. A. K. buvo dažnas klientas, mėgdavo išgerti.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad A. K. buvo jo kaimynas, jie matydavosi retai, santykiai buvo normalūs, tik A. K. išgėrinėdavo, tačiau sutarė gerai. 2009-01-04 grįžęs iš darbo, kieme sutiko K. K. , kuris pasakė, kad jo tėvas A. „jau gatavas“. Kai į butą užėjo medikai, policija, pamatė, kad jis jau negyvas. Jo veidas buvo sumuštas, sutinęs. 2009-01-02 pirmoje dienos pusėje jis buvo užėjęs pas A. K. į namus, norėjo jį pasveikinti su Naujais metais. Tuo metu ten buvo K. V. , jie siūlė su jais išgerti, tačiau liudytojas negėrė. A. K. buvo išgėręs, tačiau nesvirduliavo, sumuštas nebuvo. Ilgai pas jį neužsibuvo, gal 3 minutes, daugiau tą dieną užėjęs nebuvo. 2009-01-03 anksti ryte jis išėjo į darbą, grįžo tik 2009-01-04, ir kieme sutiko K. K. , kuris pasakė, kad jo tėvas negyvas. Prieš išeidamas jokio triukšmo negirdėjo. Užėjęs į A. K. butą, matė jį negyvą, jis gulėjo lovoje, buvo sumuštas, jo veidas patinęs, su kraujosruvomis. Negirdėjo, kad K. K. muštųsi ar pyktųsi su tėvu. Maždaug pora savaičių iki įvykio yra matęs A. K. su mėlyne paakyje.

Liudytoja S. K. parodė, kad mirusysis ateidavo į parduotuvę Neveronyse. A. K. buvo išgeriantis žmogus, dažnai pirkdavo alkoholį. Jos tėvas V. V. jai yra sakęs, kad A. K. pasibeldė į jo duris, buvo išsigandęs, nenorėjo eiti namo, prašė pagalbos, sakė, kad jį sūnus sumušęs. Tuomet tėvas (V. V. ) suteikė jam pagalbą, A. K. priėmė nakvoti. Iki įvykio ji matė A. K. sumušą, jis sakė, kad jį sumušė prie baro. Tėvas jai sakęs, kad slaugė sumuštą A. K. , bet kad K. K. laiškuose būtų grasinęs tėvą užmušti, ne. Po 2009 metų sutikimo A. K. sakė, kad gerai atšventė, jis buvo geros nuotaikos, nesiskundė, kad buvo sumuštas per Naujųjų sutikimą.

Liudytojas K. V. paaiškino, kad jis pažinojo A. K. , eidavo kartu žvejoti. Apie įvykį nežino nieko. 2009-01-02 jis ėjo netoliese jo namų esančios parduotuvės namo, užėjo pas A. K. į namus, čia jis gėrė alkoholį su A. Ž. . Vėliau užėjo S. K. , bet jis negėrė. Prieš liudytojui išeinant, A. K. sumuštas nebuvo, tik užsiminė, kad pas jį atvažiuos sūnus. Iš A. K. namų išėjo 2009-01-02 ryte, gal apie 11.00 val. Kitą rytą 2009-01-03 skambino A. K. telefonu, bet jis neatsiliepė. Po kiek laiko pas jį užėjo S. K. ir pasakė, kad A. K. „gatavas“.

Liudytojas K. A. paaiškino, kad jis matė 2009-01-03 prie savo namo Neveronyse automobilį Audi A6 pilkšvai rusvos spalvos, matė, kaip K. K. įsėdo į tą automobilį ir kažkur išvažiavo. Be jo, automobilyje buvo dar du jaunuoliai. Jokio triukšmo iš A. K. buto negirdėjo, apie tėvo ir sūnaus santykius nežino nieko.

Liudytoja E. Ž. paaiškino, kad su A. K. jie kaimynai. 2009-01-03 apie 3 valandą nakties ji išgirdo, kaip kažkas du kartus sugargaliavo, pamanė, kad gal girtas ir vemia. Kad A. K. negyvas, sužinojo kitą dieną. Anksčiau tokių garsų niekada negirdėjo, jis miegodavo tyliai. A. K. dažnai išgerdavo, jį vis matydavo prie parduotuvės sėdintį su vyrais.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2009-01-02 apie 11.00 val. jis nuėjo į parduotuvę prie darželio, nusipirko degtinės. Eidamas matė, kaip A. K. žiūri pro balkoną, buvo matyti, kad jis yra pagiringas. Nuėjo pas jį, išgėrė degtinės. Pasikvietė K. V. , kuris dar parnešė degtinės. Išgėrė visi trys. Išėjus K. V. , A. K. parnešė dar 2 l stipraus alaus, jie alų išgėrė, ir liudytojas atsigulė pamiegoti, nes buvo stipriai apgirtęs. A. K. kažkur išėjo, ir grįžo tik vakare, dar daugiau išgėręs. Sumuštas nebuvo. Tuomet liudytojas išėjo, pasakė, kad A. K. užsirakintų duris, jis duris užsirakino, ir pasakė, kad turi atvažiuoti sūnus. Kad A. K. negyvas, sužinojo tik 2009-01-04. Maždaug iki Naujųjų metų likus dviem savaitėms, matė A. K. sumuštą su mėlynėmis po akimis. Paklaustas, kas jam atsitiko, pasakė, kad girtas pargriuvo ir susimušė. Išgėręs A. K. konfliktiškas nebuvo. A. K. minėjo, kad pas jį tą dieną turėjo ateiti kažkoks asmuo, pravarde Pankas, atnešti telefoną. Jis maždaug 30 metų. Žino, kad jis agresyvus, bandė ir liudytoją kelis kartus provokuoti muštynėms.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad A. K. buvo jo kaimynas. Jis nebuvo agresyvus, su juo teko kartu dirbti. Paskutinį kartą matėsi prieš Naujuosius metus, pasikalbėjo, išgėrė alaus, jis niekuo nesiskundė. Telefonu kalbėjosi 2009-01-02, po to matėsi, tačiau A. K. apie jokias muštynes nieko nekalbėjo. A. K. anksčiau buvo sumuštas 2008 m.

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-690/09(02) užfiksuota, kad J. V. konstatuota viena poodinė kraujosruva viršugalvyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai dviejų trauminių poveikių pasekoje, ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2009-01-01. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (T. 1, b.l. 55).

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-99/09(02) užfiksuota, kad K. Ž. konstatuota: dvi poodinės kraujosruvos veide, vienas randas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kuris galėjo susidaryti sugijus muštinei žaizdai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu trijų trauminių poveikių pasekoje ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2009-01-01. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 1, b.l. 60).

Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-100/09(02) nurodyta, kad R. Ž. konstatuota viena poodinė kraujosruva kairiajame žande – pažandėje, kuri padaryta kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2009-01-01. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 1, b.l. 68).

Iš 2009-01-05 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 19/09(02) matyti, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais galvoje, muštinėmis žaizdomis lūpose ir kairiame ausies kaušelyje, nosies kaulų, apatinio žandikaulio lūžimais, kraujosruvomis smakro ir smilkinių minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu. A. K. mirtis galėjo įvykti prieš 8-16 valandų iki lavono apžiūros įvykio vietoje. Tam neprieštarauja įvykio vietoje užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. A. K. kūne rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, muštinės žaizdos lūpose ir kairiame ausies kaušelyje, nosies kaulų, apatinio žandikaulio lūžimai, kraujosruvos smakro ir smilkinių minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio padaryti bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja ar koks kitas kietas bukas daiktas ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti intervale nuo kelių valandų iki paros. Gyvam tokie sužalojimai visumoje būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat dešinių II-III ir IV-VI, kairių VI-X šonkaulių lūžimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, kairiame kelyje padarytas kietais bukais daiktais ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje galimai dviejų parų bėgyje iki mirties. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos kojose, galėjo gautis ir jam griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo gautis ir ginantis nuo suduodamų smūgių arba pačiam suduodant smūgį kumštimi. A. K. lavono kraujyje rasta 0,67 promilės etilo alkoholio, šlapime – 2,00 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka lengvą girtumo laipsnį (T.1, b.l. 149-155).

2009-09-22 specialisto D. T. apklausos protokole užfiksuota, kad A. K. mirė nuo sužalojimų galvoje visumos, kadangi nėra galimybės išskirti kurio nors vieno trauminio poveikio į galvą, nulėmusio vidinį kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu. Neatmetama galimybė, kad po patirtų galvos sužalojimų A. K. iki sąmonės netekimo galėjo atlikti valingus veiksmus. Nurodyti laiko intervalo nėra galimybių. Sužalojimai vertinant jų visumą kritimui nebūdingi. Šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryti ir tuo pačiu metu kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai galvoje (T. 1, b.l. 156).

2009-01-05 Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 8/09(02) užfiksuota, kad K. K. konstatuota poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimai dešiniame delne, kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje 5-7 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (T. 6, b.l. 14).

2009-01-23 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus K. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“ nustatyta, kad jame išsaugotos žinutės gautos nuo V. K. . Žinutė nuo (V.) abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 2009-01-03 01:52:40 val. „Tu esi pavojingas zmogus ir as nebenoriu daugiau gyventi salia to, kuris kelia mum tokia gresme. Viskas, kodai, pazadai, bet kas yra laikina, tu is saves esi toks. Jei myli, tai geriau palik sveikas ir gyvas, kol dar nevelu!”. Žinutė nuo (V.) abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 2009-01-03 02:02:31 val. „Toks koki as tave maciau dabar man atvere akis. As supratau, kad tu tikrai galetum mane uzmusti kaip sakiai. Vien nuo minties, kaip tu spardiai ta moteri (truksta tekso dalies)“ (T.4 , b.l. 27-40).

2009-01-13 įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti. (T. 1, b.l. 20-29).

Iš 2009-01-12 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. V. pateikė rudos spalvos odinę striukę priklausančią K. K. (T. 1, b.l. 30).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009-08-05 specialisto išvados Nr. 140-(2983)-IS1-6074 matyti, kad ant tirti pateiktų nuoskutų, pilko ir rudo kilimų, paimtų 2009-01-13 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini)., K. K. striukės (pažymėta mėg. Nr. 11), paimtos 2009-01-12 daiktų pateikimo metu, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su K. Ž. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000001%.

Ant tirti pateiktos K. K. striukės (pažymėta mėg. Nr.13) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su K. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000009%.

Negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas (pažymėta mėg. Nr. 12), rastas ant K. K. striukės, kadangi (mėg. Nr. 12) rasta sumaišyta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį. Šio asmens genotipas sutampa su K. Ž. genotipu.

Ant K. K. kelnių „Versace“ rasto žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 51) genotipas sutampa su K. Ž. genotipu.

Ant K. K. megztinio „Armani“ (pažymėta mėg. Nr. 48) rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Vieno asmens genotipas sutampa su K. K. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su K. Ž. genotipu (T. 1, b.l. 41-43).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009-06-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(193)-IS1-5004 užfiksuota:

Ant tirti pateiktų keturių tamponų su nuoplovomis (pažymėta mėg. Nr. 61-63, Nr. 65), tinko dalies (pažymėta mėg. Nr. 64), pagalvės (pažymėta mėg. Nr. 78), paimtų įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), A. K. sportinių kelnių (pažymėta mėg. Nr. 66-68), A. K. kairės rankos nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr. 71), A. K. megztinio (pažymėta mėg. Nr. 72, Nr. 74), A. K. marškinių (pažymėta mėg. Nr. 75-77) rasto žmogaus kraujo, ir ant tirti pateiktų nuorūkų (pažymėta mėg. Nr. 5-11, Nr. 14-16), butelio Nr. 1 (pažymėta mėg. Nr. 79), paimtų įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000002 %;

Ant tirti pateiktų K. K. dešinės rankos nagų nuokarpų (pažymėta mėg. Nr. 1) ir K. K. kelnių (pažymėta mėg. Nr. 50) rasto žmogaus kraujo, bei ant tirti pateiktų nuorūkų (pažymėta mėg. Nr. 17, Nr. 20, Nr. 31, Nr. 34, Nr. 43-45), paimtų įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su K. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000009 %;

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-03-04 specialisto išvados Nr. 11-175 (09) matyti, kad ant tirti pateiktų A. K. sportinių kelnių ir megztinio rasta pavienių violetiniai mėlynos spalvos medvilnės ir baltos spalvos akrilinių pluoštų, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su K. K. megztinio „Armani“, paimto 2009-01-04 daiktų pateikimo protokolu, atitinkamais pluoštais. Ant tirti pateiktų K. K. džinsinių kelnių „Versace‘, paimtų 2009-01-04 daiktų pateikimo protokolu, rasta pavienių juodos spalvos vilnos pluoštų, ant megztinio „Armani“, paimto 2009-01-04 daiktų pateikimo protokolu, rastas pilkas, violetiniai mėlynas ir pavienių juodų, purpurinių, žalių vilnos pluoštų, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. K. megztinio atitinkamais pluoštais. Tikėtina, kad ant K. K. megztinio „Armani“ rasti bendro grupinio priklausomumo vilnos pluoštai yra iš tirti pateikto A. K. megztinio (T. 2, b.l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad K. K. pateikti kaltinimai pasitvirtino. Nustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu yra įrodyta, kad K. K. 2009-01-01- apie 2 val. J. V. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) jis pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė J. V. ir savo tėvo A. K. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Kad K. K. padarė minėtas nusikalstamas veikas, teismui nekyla jokių abejonių, kadangi tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Apklausti nukentėjusieji J. V. , K. Ž. ir R. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad K. K. naudojo fizinį smurtą jų atžvilgiu, keikėsi necenzūriniais žodžiais, visiems grasino susidoroti, visų buvusių šventėje asmenų atžvilgiu elgėsi nepagarbiai ir itin įžūliai. Nukentėjusysis J. V. nurodė, jog gynė K. Ž. ir R. Ž. nuo K. K. smurto. Jis matė, kaip K. K. smūgiavo K. Ž. . Skirdamas K. K. ir K. Ž. , taip pat gavo smūgių nuo K. K. . Smūgiai buvo labai stiprūs. K. K. jam grasino, kad sudegins sodybą, privers valgyti išmatas. Jis K. K. apibudino kaip fiziškai labai stiprų žmogų. Nurodė, kad po K. K. smūgiu vyrai krisdavo ant žemės. Šventės metu įsismarkavusi K. K. trys vyrai, tame tarpe ir jis, bandė surišti, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi juos tris jis išmėtė į šonus labai nesunkiai. Muštinių metu buvo kilęs didelis chaosas. K. K. virtuvėje buvo užsipuolęs ir savo tėvą. Kiek jam žinoma, kažkas kvietė policiją. Minėtų nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir įvykio vietoje įvykio metu buvusių liudytojų E. J. . V. G. ir R. M. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos E. J. parodymai iš dalies nesutampa su kitų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymais, tačiau tai paaiškinama tuo, kad ji yra K. K. žmonos motina – uošvė, ir jos parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį nebloginti K. K. teisinės padėties. Liudytoja R. M. parodė, kad buvo policija kviečiama, baiminantis, kad K. K. visų neužmuštų. Tokie R. M. parodymai įrodo, kad K. K. elgėsi ypatingai ciniškai, įžūliai, pavojingai ir žiauriai. Be to, visi nukentėjusieji bei įvykį matę liudytojai parodė, kad K. K. taip elgtis nebuvo jokios priežasties. Jis smurtavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir grasino susidoroti bei sunaikinti turtą be jokio pagrindo. Taip pat liudytoja R. M. parodė, jog matė, kad ir K. K. tėvas A. K. kieme gulėjo ant žemės. Apie nukentėjusiųjų atžvilgiu vartotą smurtą byloja ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, bet teismo medicinos specialistų išvados. Iš Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G-690/09(02) matyti, kad J. V. konstatuota viena poodinė kraujosruva viršugalvyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Iš MRU TMI KS specialisto išvados Nr. G-99/09(02) matyti, kad K. Ž. konstatuota: dvi poodinės kraujosruvos veide, vienas randas viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kuris galėjo susidaryti sugijus muštinei žaizdai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu trijų trauminių poveikių pasėkoje. Jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš MRU TMI KS specialisto išvados Nr. G-100/09(02) matyti, kad R. Ž. konstatuota viena poodinė kraujosruva kairiajame žande - pažandėje, kuri padaryta kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš 2009-01-05 MRU TMI KS specialisto išvados Nr. M 19/09(02) matyti, kad A. K. konstatuoti dešinių 2-3 ir 4-6, kairių 6-10 šonkaulių lūžimai padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai galėjo būt padaryti 2009-01-01. Be to, kad K. K. padarė minėtas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodo daiktų pateikimo bei jų apžiūros metu užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, specialistų išvados, t. y. 2009-01-04 V. K. pateikė K. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060" IMEI 35839600752 su „Tele2 Pildyk" kortele bei K. K. drabužius - kelnes ir megztinį. Apžiūrėjus K. K. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060" nustatyta, kad jame išsaugotos žinutės gautos nuo V. K. . Iš SMS žinutės turinio, išsiųstos nuo V. K. 2009-01-03 02:02:31 val., t. y. parėjus dviem paroms po įvykio, K. K. („Toks koki aš tave mačiau dabar man atvėrė akis. AŠ supratau, kad tu tikrai galėtum mane užmušti kaip sakiai. Vien nuo minties, kaip tu spardei tą moterį") yra aišku, kad V. K. rašo apie 2009-01-01 įvykius, t. y. apie R. Ž. atžvilgiu panaudotą smurtą. 2009-01-13 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti kilimai su kraujo dėmėmis, taip pat aptiktos kraujo dėmės ant sienų ir grindų, kurių paimtos nuoskutos. Minėtos aplinkybės taip pat byloja apie tai, kad minėtame name vyko muštynės. 2009-01-12 J. V. pateikė rudos spalvos odinę striukę priklausančią K. K. . Vis tai įvertinus, teismui abejonių nekyla, kad būtent K. K. tą naktį smurtavo J. V. sodyboje, elgėsi įžūliai visų buvusių šventėje asmenų atžvilgiu, demonstravo aiškią nepagarbą aplinkai. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009-08-05 specialisto išvados Nr. 140-(2983)-IS1-6074 matyti, kad ant tirti pateiktų nuoskutų, pilko ir rudo kilimų, paimtų 2009-01-13 įvykio vietos apžiūros metu, K. K. striukės, K. K. kelnių rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su K. Ž. genotipu. Ant K. K. megztinio rasta sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima abu asmenis. Vieno asmens genotipas sutampa su K. K. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su K. Ž. genotipu. Minėta DNR išvada neginčijamai įrodyta, kad K. K. naudojo fizinį smurtą K. Ž. atžvilgiu.

Kaltinimai, pateikti K. K. dėl J. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p., ) ir savo tėvo A. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 3 p., 8 p.) pasitvirtino. Dėl kvalifikuojančio požymio – chuliganiškos paskatos – teismui abejonių nekyla.

Kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos yra aptartos 2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarime „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“ 19 p., kur yra aiškiai išdėstytos šio kvalifikuojančio požymio inkriminavimo aplinkybės – nusikalstama veika padaroma dėl chuliganiškų paskatų tada, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininkas savo veiksmus atlieka visai be dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudoja menkavertę dingstį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus J. V. ir A. K. sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų tinkamai.

Teismas sprendžia, kad teisingai K. K. inkriminuota veika pagal BK 138 str. 2 d. 10 p.– tai, kad jis nesunkų sveikatos sutrikdymą J. V. padarė dėl jo piliečio pareigų vykdymo. Nes nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai patvirtina, kad J. V. buvo sužalotas, kai jis siekė nutraukti smurtaujančio ir chuliganiškus veiksmus atliekančio K. K. nusikalstamus veiksmus. Tai J. V. padarė atlikdamas teisėtus piliečio pareigos vykdymo veiksmus.

Teismas spendžia, kad tinkamai K. K. veiksmai įvertinti pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi šita nusikalstama veika inkriminuojama atskirai, o ne kaip chuliganiškos paskatos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Nors chuliganiškos paskatos yra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymis (atitinkamai BK 138 straipsnio 2 dalies 8 p.) ir tik tuo atveju, kai nesunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata nurodytais motyvais, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalį. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos motyvas, nei tikslas nenurodytas ir tai reiškia, kad čia aprašytos veikos konstatavimui nurodyti požymiai neturi reikšmės. Smūgių sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Šioje byloje nenuginčijamai nustatyta, kad K. K. elgėsi ypatingai ciniškai, įžūliai, pavojingai ir žiauriai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo pažeidė viešąją tvarką. Nustatyta ir yra įrodyta, kad tokie jo veiksmai sukėlė aplinkinių nuostabą, emocijas, prasidėjo sujudimas, sąmyšis, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Taigi K. K. veikoje yra visi viešosios tvarkos pažeidimo požymiai ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jo veika kvalifikuota teisingai. Sudėties požymis -chuliganiškos paskatos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. sudėties požymiai – įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios – pagal savo prasmę sutampa. Taigi atsakomybę už padarytą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Tačiau dėl to, kad nusikalstamos veikos dalis (BK 138 str. 2 d. 8 p.), įeinanti į visumą (BK 284 str. 1 d.), yra pavojingesnė nei pati visuma, ji reikalauja sutapties taikymo, todėl šios dvi veikos inkriminuojamos atskirai, ir vertinamos kaip šių dviejų nusikaltimų idealioji sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Tokiu būdu daroma išvada, kad nusikalstamos veikos metu K. K. nesunkiai sutrikdė J. V. ir savo tėvo A. K. sveikatą iš chuliganiškų paskatų bei savo įžūliu, nepagarbiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat yra nustatyta ir įrodyta, kad K. K. įvykdė LR BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikalstamą veiką. K. K. t. y. vartojo smurtą savo tėvo atžvilgiu, tokiu būdu padarydamas jam kūno sužalojimus, kas nulėmė A. K. mirtį. Nors K. K. kaip ir dėl kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino, ir parodė, kad jo tėvo atžvilgiu smurtą naudojo kartu buvę jo draugai, tačiau K. K. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios K. M. , liudytojų G. M. , D. M. , S. K. , V. V. , A. S. , D. P. , A. Ž. , K. V. , S. K. , B. D. , K. A. , E. Ž. , R. B. , R. S. , S. A. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, DNR specialistų išvados, kita bylos medžiaga. Iš aukščiau išvardintų liudytojų tik D. M. ir G. M. matyti, kad K. K. naudojo smurtą A. K. atžvilgiu, kadangi įvykio metu jie buvo įvykio vietoje. Minėtų liudytojų parodymais teismui netikėti nėra jokio pagrindo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be to, analogiškus parodymus minėti liudytojai davė baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, ir duoti parodymai yra nuoseklūs, ir teismui nekelia abejonių. Abu liudytojai nurodė, kad K. K. įvykio metu supykęs ant tėvo naudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. smogė jam rankomis apie 5-8 smūgius į galvą. Po suduotų smūgių tėvui bėgo kraujas iš nosies. Smūgiai buvo stiprūs. Abu minėti liudytojai nurodė, kad K. K. yra fiziškai stiprus žmogus, įvykio metu svėrė apie 120 kg. Taip pat liudytojai nurodė, kad K. K. įvykio metu buvo labai agresyvus, puolė ir ant jų tačiau jiems pavyko nuraminti įsismarkavusį K. K. . Be paminėtų liudytojų parodymų, tai, jog K. K. smurtavo savo tėvo A. K. atžvilgiu, patvirtina ir teismo medikų išvados, duotos po A. K. teismo medicininio tyrimo, t. y. iš 2009-01-05 MRU TMI KS specialisto išvados Nr. M 19/09(02) matyti, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusiu poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais galvoje, muštinėmis žaizdomis lūpose ir kairiame ausies kaušelyje, nosies kaulų, apatinio žandikaulio lūžimais, kraujosruvomis smakro ir smilkinių minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu. A. K. konstatuoti sužalojimai padaryti bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja ar koks kitas kietas bukas daiktas ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Darytina išvada, kad liudytojų D. M. ir G. M. parodymai neprieštarauja teismo medikų duotoms išvadoms. Tai dar patvirtina 2009-09-22 specialisto D. T. duoti parodymai, kad A. K. mirė nuo sužalojimų galvoje visumos, kadangi nėra galimybės išskirti kurio nors vieno trauminio poveikio į galvą, nulėmusio vidinį kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu. Neatmetama galimybė, kad po patirtų galvos sužalojimų A. K. iki sąmonės netekimo galėjo atlikti valingus veiksmus. Sužalojimai, vertinant jų visumą, kritimui nebūdingi. Šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryti ir tuo pačiu metu kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai galvoje. Be to, liudytojai S. A. G. M. sakęs, kad K. K. jį ir D. M. apkalbėjo policijai, jog jie nužudė K. K. tėvą. Iš tiesų, pats K. K. smurtavo savo tėvo atžvilgiu, o jis su D. M. jį gynė. Tai tik patvirtina liudytojų G. M. ir D. M. parodymus apie K. K. naudotą smurtą tėvo atžvilgiu. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. Š. . D. P. , B. D. , R. S V., K. V. , A. Ž. ir R. B. nukentėjusįjį A. K. charakterizavo teigiamai, kaip gerą ir ramų žmogų, nors ir mėgėją išgerti. Liudytojas A. Š. parodė, kad jam yra žinoma apie grasinamojo pobūdžio laiškus, kuriuos K. K. rašė savo tėvui atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. jis savo tėvui rašė, jog grįžęs iš kalėjimo jį nužudys. Taip pat minėtas liudytojas parodė, kad jam yra žinoma, kad K. K. ir ankščiau yra smarkiai sumušęs savo tėvą. Apie tai jam pasakojo jo pažįstamas V. V. , kurio dėl ligos teisme apklausti nepavyko. Pastarąją aplinkybę savo parodymuose patvirtino ir K. K. sesuo K. M. . Tokie baudžiamosios bylos duomenys teismui leidžia manyti, kad K. K. ir jo tėvo A. K. santykiai geri nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ I dalies 4 punkte išdėstyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsirandančių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Tame pačiame punkte nurodyta, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padaromas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningu leidimu padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju pripažįstamas kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui (LAT Nutarimo Nr. 46, 5 punktas). Remiantis aukščiau ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamasis K. K. suduodamas smūgius rankomis savo tėvui į gyvybiškai svarbią vietą - galvą, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į A. K. gyvybę, ir nors nenorėjo jos atimti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, taigi kaltinamasis K. K. nužudė savo tėvą A. K. , veikdamas netiesiogine tyčia. Tokiais atvejais kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal atsiradusius padarinius (LAT Nutarimo Nr. 46, 6 punktas).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

K. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: kaltinamasis K. K. teistas du kartus (t. 6, b. l. 24-49), administracine tvarka baustas 1 kartą (t. 6, b. l. 22), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 6, b. l. 59), VšĮ Žiegždrių psichiatrijos ligoninės įskaitose neįrašytas (t. 6, b. l. 53, 55), VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatriniame ir priklausomybės ligų kabinetuose neužregistruotas (t. 6, b. l. 57), Kauno apskrities Priklausomybės centro įskaitoje neįrašytas (t. 6, b. l. 61-62). Kaltinamasis nedirbo, pažeidinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-12-18 nutartimi jam paskirtus įpareigojimus. Taip pat skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad praeityje K. K. teistas du kartus ir abu už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, viena kurių nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, už kurį Klaipėdos apygardos teismas K. K. skyrė maksimalią laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad K. K. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p. – nužudė savo tėvą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę - nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas K. K. už savo tėvo nužudymą skiria artimą maksimaliai laisvės atėmimo bausmę, kadangi nusikalstama veika padaryta itin cinišku būdu. Be to, kiti du jo padaryti nusikaltimai – pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 138 str. 2 d. 3 p., 8 p. baudžiami tik laisvės atėmimo bausme iki penkerių metų. Už šių nusikalstamų veikų padarymą K. K. skirtina maksimali straipsnio sankcijoje numatytoji bausmė, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad yra sužaloti keli žmonės. Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvią bausmę, kurios pati griežčiausia yra laisvės atėmimas iki 2 metų. Teismas sprendžia, kad ir šios nusikalstamos veikos padarymą K. K. skirtina griežčiausia iš numatytųjų reali laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiama į tai, kad K. K. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiu. Todėl darytina išvada, kad K. K. yra pavojingas, jis daro išskirtinai pavojingas smurtines nusikalstamas veikas, todėl jam taikytinos LR BK 27 str. 2 d. 1 p. nuostatos ir jis pripažintinas pavojingu recidyvistu. K. K. charakterizuojamas neigiamai, ikiteisminio tyrimo metu slėpė įrodymus ir keitė parodymus, tokiu būdu siekdamas suklaidinti tyrimą, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino padarytos žalos, kas rodo, kad jis nelinkęs taisytis, nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad K. K. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė artima maksimaliai laisvės atėmimo bausmei.

Šioje byloje 2009-09-15 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 167 litų 40 centų civilinį ieškinį už nukentėjusiojo J. V. gydymą (T. 1, b.l. 89-90). 2009-09-16 Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK KPS vyresniosios tyrėjos L. S. nutarimu civiliniu ieškovu pripažinta Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (T. 1, b.l. 97). Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintas pilnai, žalos atlyginimą priteisiant iš K. K. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p., 8 p., 129 str. 2 d. 3 p. ir jį nubausti:

pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 8 p.,10 p. - laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimo bausme devyniolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 3 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir paskirti subendrintą bausmę nuteisiant devyniolikai metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie subendrintos bausmės pridėti dalį 2005-04-01 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės bei paskirti galutinę bausmę – dvidešimt (20) metų laisvės atėmimo.

Pripažinti K. K. pavojingu recidyvistu.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2010-12-15.

Įskaityti į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo 2009-01-04 iki 2010-12-15.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeistą.

Priteisti iš K. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos - 167 litus 40 centų - išlaidas už nukentėjusiojo J. V. gydymą.

Daiktinius įrodymus, įsiteisėjus nuosprendžiui:

3 vaizdajuostes (su 2009-02-12 ir 2009-02-17 G. M. apklausų, 2009-02-13 ir 2009-02-17 G. M. parodymų patikrinimo vietoje, 2009-05-15 D. M. papildomos apklausos bei 2009-05-20 D. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais) ir kompaktinis diskas (DVD) (su 2009-02-11 K. M. ir 2009-02-14 K. K. apklausų vaizdo įrašai), 1 paketas -

sunaikinti;

kaltinamojo K. K. asmens tapatybės kortelę Nr. 10706415 – grąžinti K. K. .

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Šis terminas nuteistajam skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas teisėjas Arvydas StankusTeisėjai Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis