- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- II-460-865/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13744-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi A B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-72953689-16, panaikinimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-72953689-16 A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 115 € bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn., už tai, kad jis 2016-09-22 apie 15.58 val. Vilniuje, Liepkalnio g. vairuodamas automobilį kelyje su dviem eismo juostomis viena kryptimi ir norėdamas apsisukti iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi kairiojo krašto, staiga sukosi iš pirmos eismo juostos, tuo priversdamas iš paskos antra eismo juosta važiuojantį automobilį staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją kelyje.
Šalies argumentai
A. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo panaikinti 2016-09-27 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-72953689-16 ir administracinio teisės apžeidimo bylą nutraukti nesant teisės pažeidimo sudėties. A. B. nurodė, kad jo veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalies sudėties, todėl bauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Jis pasukus į Liepkalnio g. iš karto įjungė kairį posūkio signalą ketindamas persirikiuoti į antra eismo juostą siekdamas apsisukti. Įvertinęs automobilių srautą, jo ir kitus automobilius skiriantį atstumą ir būdamas visiškai įsitikinęs, kad iš galo važiuojantys asmenys puikiai mato įjungtą kairės pusės posūkio signalą ir geranoriškai įleidžia jį į antrą eismo juostą, jis persirikiavo į antrą eismo juostą kur netrukus atliko apsisukimo manevrą. Jo nuomone, tai, kad už jo važiavęs automobilis netinkamai įvertino situaciją, nenumatė, kad jis neketina apsisukinėti ir dėl to galimai buvo priverstas stabdyti, negali sukelti jam atsakomybės. Juk šioje situacijoje visiškai neaišku ir iš principo neįmanoma nustatyti ar iš galo automobilį vairavęs asmuo pats griežtai laikėsi kelių eismo taisyklių reikalavimų, neviršijo saugaus greičio, laikėsi reikiamo atstumo, laiku ir tinkama jėga stabdė. Pažymėtina, kad šioje situacijoje jokios realios grėsmės eismo saugumui nebuvo, apsisukimo manevras buvo atliktas kelyje kur leistinas greitis 50 km/h, t. y. greitis nebuvo didelis, eismas neintensyvus ir pan. A. B. atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo sąmoningai turi siekti pažeisti kelių eismo taisykles taip, kad kiti asmenys būtų priversti stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar pan. Atsižvelgiant į tai, mano, kad jo veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Nurodo, kad pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, taip pat nedelsiant vykdė visus pareigūnų nurodymus, nuoširdžiai gailisi, padėjau išsiaiškinti pažeidimą, dalyvavo traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat, kad jo veikoje nėra chuliganizmo ir/ar pavojingo vairavimo požymių, vienu ar paeiliui padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, mano, kad paskirta aukščiau nurodyta nuobauda yra neteisinga, nepagrįsta ir neadekvati padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime nurodė, kad institucijos nuomone, A. B. veika, kuomet jis 2016-09-22 15val. 58 min. Vilniuje, Liepkalnio g. vairuodamas automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas apsisukti iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirtos važiuoti ta kryptimi kairiojo krašto, staiga sukosi iš pirmos eismo juostos, tuo priversdamas iš paskos antra eismo juosta važiuojantį automobilį staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, įrodyta. Pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Vaizdo įraše matyti, kaip iš pirmos eismo juostos automobilis SKODA staiga kerta antrą eismo juostą tam, kad apsisuktų, o antra eismo juosta važiuojantis automobilis staigiai stabdo, kad išvengtų susidūrimo. Skunde A. B. nurodo, kad šioje situacijoje jokios grėsmės eismo saugumui nebuvo. Apsisukimo manevras buvo atliktas kelyje, kur leistinas greitis 50km/h., eismas buvo neintensyvus. Bylos nagrinėjimo metu A. B. teigė priešingai. Jis teigė, kadangi eismas buvo intensyvus, o jam reikėjo iš pirmos juostos persirikiuoti į antrą, kad galėtų apsisukti, jis to padaryti iš karto negalėjo, nes važiavo automobiliais. Tą parodo ir vaizdo įrašas, kad eismas toje gatvėje ir tuo laiku buvo intensyvus. Taip pat matyti, kad automobiliui, važiuojančiam antra eismo juosta užkertamas kelias ir jis staigiai stabdo. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnį nebūtina padaryti keletą kelių eismo taisyklių pažeidimų, kad asmens veika būtų kvalifikuojama kaip pavojingas vairavimas. Užtenka sukelti pavojingą situaciją, kas ir buvo padaryta A. B.. A. B. paaiškinimas, kad jis rodė įspėjamąjį kairį posūkio signalą, nesuteikia jam pirmenybės atlikti tam tikrus manevrus, prieš kitus vairuotojus. A. B. pažeidė kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo A. B. skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdyje A. B. nurodė, jog pažeidimą padarė netyčia, tikrai nemanė, kad taip nutiks ir susidarys avaringa, pavojinga situacija. Prašo taikyti švelnesnę nuobaudą, nes vairuotojo pažymėjimo reikia darbui. Gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti vairuotojams užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Teismas nesutinka su rašytine A. B. nuomone, kad Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, A. B. mano, kad jo veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Atkreipiamas dėmesys, kad kvalifikuojant administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti asmens tyčinius veiksmus (Lietuvos Respublikos ATPK 10 straipsnis). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio viršilos Mariaus Augulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-09-22 dirbdami kartu su vyr. patruliu R. Matačiūnu, apie 16 val. tarnybiniu automobiliu BMW važiavo Žirnių g. link Liepkalnio g. Sankryžoje suko į kairę. Pavažiavus už sankryžos Liepkalnio g. apie 100 metrų priekyje važiavęs automobilis staiga kirto per stabdžius, buvo girdimas jo padangų cypimas, nes jam kelią užkirto šiek tiek priekyje jo pirmoje juostoje važiavęs iš pirmos juostos pradėjęs staiga suktis atgal link Žirnių g. juodas Škoda. Apsisukus šį Škodą policijos pareigūnai sustabdė Žirnių g. (b.l. 7).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio viršilos Mariaus Augulio tarnybinio pranešimo duomenis patvirtina byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, kuriame matyti, kad eismas toje gatvėje ir tuo laiku buvo intensyvus. Taip pat matyti, kad automobiliui, važiuojančiam antra eismo juosta užkertamas kelias ir jis staigiai stabdo. Iš vaizdo ir garso įrašo girdisi šio automobilio stabdymo sukeltas garsas. Teismas sprendžia, kad vaizdo įrašė matomam šviesios spalvos automobilio Volkswagen Passat vairuotojui A. B. vairuojamo automobilio Škoda manevras buvo netikėtas. Jis buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio viršilos Mariaus Augulio tarnybinis pranešimas ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas patvirtina A. B. sukeltą pavojingą situaciją.
Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad A. B. netinkamai įvertino automobilių srautą, jo ir kitus automobilius skiriantį atstumą ir negalėjo būti visiškai įsitikinęs, kad iš galo važiuojantys asmenys puikiai mato jo įjungtą kairės pusės posūkio signalą ir geranoriškai įleidžia jį į antrą eismo juostą.
Kelių eismo taisyklių 87 punktas nustato, kad posūkio signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Šių taisyklių 101 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šių taisyklių 104 punktas nustato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Šių taisyklių 106 punktas nustato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-72953689-16 yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau kadangi asmuo pripažino kaltę, gailisi, vedės, turi 2,5 m. vaiką, dirba, kaip pats mini, vairuotojo pažymėjimas būtinas darbui, manytina, pakankama priemonė nubaudimo tikslams pasiekti – bauda be vairuotojo pažymėjimo atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,-
nutaria:
tenkinti A B skundą iš dalies.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-72953689-16 pakeisti, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, paskiriant A B 115 EUR baudą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.