Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-11-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-27474-615/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
2YT-27474-615/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20396-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Pareiškėjas
M. D.
Civilinė byla Nr. 2YT-27474-615/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20396-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.5.1.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 17 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/17/01106, suinteresuoti asmenys antstolė Rima Gražienė, antstolės padėjėjas P. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas skundu prašo vykdomojoje byloje Nr. 0090/17/01106 panaikinti antstolės 2017-09-18 priimtus: patvarkymą Nr. S-17-90-11821 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-17-90-11816, turto arešto aktą Nr. 00901701106, patvarkymą Nr. S- 17-90-11804 areštuoti lėšas. Pareiškėjas nurodo, kad:Patvarkymu areštuoti lėšas buvo areštuotos visos pareiškėjo banko sąskaitos dėl 4677,32Eur skolos išieškotojui VMI išieškojimo iš skolininko M. D. išieškotojo VMI naudai.Turto arešto aktu buvo areštuotas nekilnojamas turtas: 1/5 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis daline nuosavybės teise M. D. ir I. D.. Patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nutarta išieškoti iš skolininko M. D. 667,51 Eur vykdymo išlaidas. Antstolė, areštuodama visas banko sąskaitas ir nekilnojamą turtą nesilaikė CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės ir tvarkos, areštavo turto daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir tuo pažeidė CPK 675 straipsnį.Pagal CPK 654 straipsnį antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas vykdymo procese, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus. Vykdomajame dokumente- VMI sprendime Nr. (23.31- 08)491-193 nėra nurodyti prievolės įvykdymo terminai, todėl antstolė privalėjo skolininkui M. D. įteikti raginimą įvykdyti sprendimą. Antstolė nesiuntė raginimo skolininkui gera valia padengti skolą, termino nesuteikė ir tokiu būdu neteisėtai užkirto skolininkui galimybę padengti įsipareigojimą išvengiant papildomų ir antstolio išlaidų; neinformavus skolininko iš jo banko sąskaitos priverstinai išieškojo 5344,83 Eur; iki šios skundo dienos arešto nekilnojamam turtui nepanaikino (kurio taikymas buvo perteklinis ir neteisėtas), todėl vykdymo išlaidų paskaičiavimas nesuderinamas su bendraisiais teisės principais (CK 1.5 str.), Antstolių įstatymo (3 str. l d.) ir sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis. Vykdymo išlaidos neproporcingai didelės atsižvelgiant, jog didžiosios jų dalies, t. y. 567,52 Eur galima buvo išvengti antstolei išsiimtus skolininkui raginimą įvykdyti skolą. Antstolio patirtos išlaidos, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, kurių atlikimo galimybė numatyta teisės aktuose, tačiau pačių veiksmu atlikimas konkrečioje byloje nėra pagristas objektyvia būtinybe, negali būti pripažintos pagrįstomis. Paskaičiuota vykdymo išlaidų suma turi būti mažintina iki 99,99 Eur.Suinteresuotas asmuo antstolė Rima Gražienė 2017 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-2093 su pareiškėjo skundu nesutiko ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad:antstolė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)-491-193/2017 dėl 4677,32 Eur skolos išieškojimo iš M. D. išieškotojos valstybės naudai. Užvedus vykdomąją bylą, skolininkui buvo išsiųsti pirminiai procesiniai dokumentai: patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuriuose aiškiai išdėstytos skolininko teisės ir pareigos. Su procesiniais dokumentais buvo išsiųstas lydraštis, kuriame antstolė nustatė terminą skolai ir vykdymo išlaidoms sumokėti iki 2017-09-14. Procesiniai dokumentai M. D. įteikti 2017-09-07 asmeniškai. Kadangi skolininkas į kontorą neatvyko, nurodytos sumos nesumokėjo, prašymų neteikė, 2017-09-18 buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai: areštuota M. D. nuosavybės teise priklausanti 1/5 dalis 0,0618 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kredito įstaigose esančios sąskaitos. CPK 655 str. nustatytas reikalavimas antstoliui išsiųsti skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti prievolę gera valia. Tačiau pagal CPK 661 str. 1 d. toks raginimas nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai skolininkui mokesčių administratorius būna išsiuntęs raginimą per dvidešimt dienų susimokėti mokestinę nepriemoką ir šis terminas jau būna suėjęs (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1,2 d., 106 str. 1 d. 4 p.). Dėl to antstolė, gavusi VMI 2017-07-10 išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)-491 -193/2017 išieškoti skolą, neprivalėjo dar kartą siųsti skolininkui raginimo per nustatytą terminą sumokėti prievolę gera valia. CPK 624 str. 3 d. numatyta, kad antstolis tuo pačiu metu gali taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Kadangi antstolė negalėjo matyti skolininko sąskaitų likučio, lygiagrečiai areštavo ir pinigines lėšas, ir dalį nekilnojamojo turto. Skolą ir vykdymo išlaidas išieškojus iš skolininko piniginių lėšų, areštai sąskaitoms ir žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo panaikinti. M. D. melagingai nurodo, kad aukščiau paminėtas nekilnojamasis turtas priklauso ne tik jam, bet ir bendraturtei I. D.. Kauno apylinkės teismas 2014-09-10 sprendimu (dėl santuokos nutraukimo) Nr. 2- 19747-920/2014, žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paliktas M. D. nuosavybe.Esant nurodytoms aplinkybėms teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.Iš vykdomojoje byloje Nr. 0090/17/01106 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Rima Gražienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)-491-193/2017 dėl 4677,32 Eur skolos išieškojimo iš M. D. išieškotojos valstybės naudai. Antstolė 2017-09-04 priėmė patvarkymą Nr. S-17-90-11300 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame skolininkui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos vykdymo procese, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-90-11305 625,97 Eur sumai, lydraštį Nr. 0090/17/01106/S-1793, kuriame skolininkui nurodyta, jog jis turi skolą ir vykdymo išlaidas sumokėti į antstolės sąskaitą iki 2017-09-14. Patvarkymas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas kartu su lydraščiu skolininkui išsiųsti registruotu paštu ir įteikti asmeniškai 2017-09-07 (vykd. bylos 6 l.).Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį atskiras raginimas skolininkui įvykdyti prievolę gera valia nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. (23.31-08)-491-193/2017 išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto priimamas ir pateikiamas antstoliui vykdyti po to, kai skolininkui mokesčių administratorius būna išsiuntęs raginimą per dvidešimt dienų susimokėti mokestinę nepriemoką ir šis terminas jau būna suėjęs (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1, 2 d., 106 str. 1 d. 4 p.). Ginčo atveju iš skolininko išieškoma būtent mokestinė nepriemoka, antstolė siųsti raginimo skolininkui neprivalėjo, todėl pareiškėjo teiginiai, jog antstolė pažeidė CPK 655 straipsnį nesiųsdama jam raginimo, nepagrįsti.Civilinio proceso kodekso 654 straipsnyje numatyta, kad antstolis gali iškviesti skolininką išaiškinti jam jo teisių ir pareigų vykdomajame procese bei išklausyti skolininko siūlymų dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. Iš šio straipsnio formuluotės akivaizdu, kad jame numatyta antstolio teisė, o ne pareiga kviestis skolininką. Kiekvienoje konkrečioje vykdomojoje byloje antstolis sprendžia, ar skolininko kvietimas tikslingas ir ar tai padės efektyviau vykdyti išieškojimą. Ginčo atveju skolininkui jo teisės ir pareigos buvo išaiškintos raštu 2017-09-04 patvarkyme Nr. S-17-90-11300 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuris skolininkui buvo įteiktas 2017-09-07. Antstolė neprivalėjo kviesti skolininko ir jam asmeniškai aiškinti jo teisių ir pareigų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog antstolė pažeidė CPK 654 straipsnį, nepagrįsti.Antstolė lydraštyje skolininkui buvo nustačiusi terminą iki 2017-09-14 įvykdyti prievolę gera valia ir skolininkui šis terminas buvo žinomas, kadangi antstolės siųstus dokumentus jis gavo 2017-09-07, t. y. dar likus savaitei iki termino pabaigos. Savaitės trukmės terminas buvo pakankamas skolininkui jei ne sumokėti visą skolą, tai kreiptis į antstolę su prašymu išdėstyti mokėjimą, pateikti duomenis apie savo turimą turtą ir pan., ir tokiu būdu išvengti didesnių vykdymo išlaidų. Skolininkas iki 2017-09-14 skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, į antstolę nesikreipė, jokių prašymų dėl vykdymo proceso nereiškė, duomenų apie turimą turtą neteikė, todėl antstolė pagrįstai toliau tęsė vykdymo veiksmus. 2017-09-18 antstolė priėmė patikslintą vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-17-90-11816, kuriame apskaičiuota vykdymo išlaidų suma yra 667,51 Eur; patvarkymą Nr. S-17-90-11821 dėl 667,51 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. D., patvarkymą Nr. S-17-90-11804 areštuoti skolininko lėšas visose turimose sąskaitose, turto arešto aktą Nr. 00901701106, kuriuo areštavo M. D. nuosavybės teise priklausančias 1/5 dalis 0,0618 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kredito įstaigose esančias sąskaitas. Skolininkui nepateikus duomenų apie savo turimą turtą ir nebendradarbiavus su antstole vykdymo procese, antstolė negalėjo matyti skolininko sąskaitų likučio, todėl pagrįstai areštavo ir pinigines lėšas, ir dalį nekilnojamojo turto, siekdama operatyvaus vykdymo proceso įgyvendinimo. CPK 624 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad antstolis tuo pačiu metu gali taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Pažymėtina, kad vykdymo procese antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Antstolė 2017-10-10 patvarkymu Nr. 0090/17/01106/B-4557 panaikino pareiškėjo turtui taikytą areštą, kadangi buvo nurašyta pakankamai lėšų skolai padengti, taigi areštas pareiškėjo turtui ir lėšoms galiojo pakankamai trumpą laikotarpį - nuo 2017-09-18 iki 2017-10-10, iš areštuoto turto paimta tik tiek, kiek reikėjo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, visa reikalinga suma nurašyta iš skolininko piniginių lėšų, nerealizuojant nekilnojamojo turto, todėl pareiškėjo teiginiai, kad antstolė pažeidė CPK 664 straipsnį dėl išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės ir tvarkos ir CPK 675 straipsnį dėl arešto masto, nepagrįsti.Pareiškėjas skunde teigė, kad antstolė negalėjo areštuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4400-1847-0568, kuris priklauso ne tik jam, bet ir bendraturtei I. D.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014-09-10 sprendimu Nr. 2-19747-920/2014 buvo nutraukta M. D. ir I. D. santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas. Pagal teismo sprendimą žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko M. D.. Vadinasi, šis nekilnojamais turtas nuosavybės teise priklauso vienam M. D., o I. D. nuo 2014 metų nėra šio turto savininkė, todėl minėti pareiškėjo skundo argumentai dėl sklypo bendrasavininkės nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad M. D. nėra Nekilnojamojo turto registre pakeitęs nuosavybės formos iš bendrosios jungtinės į asmeninę, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos nekilnojamojo turto nuosavybės formos nekeičia. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sklypas yra asmeninė M. D. nuosavybė. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų teigdamas, kad jo buvusi sutuoktinė tebėra šio nekilnojamojo turto bendrasavininkė, sąmoningai siekia suklaidinti tiek antstolę, tiek teismą ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolė jam paskaičiavo nepagrįstai dideles vykdymo išlaidas ir mano, kad tokio dydžio išlaidų būtų galima buvę išvengti jei antstolė būtų jam atsiuntusi raginimą. Kaip jau minėta, šiuo atveju raginimas neturėjo būti siunčiamas, o skolininkas žinojo apie valstybei turimą prievolę ir jos vykdymo terminus, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas Nr. (23.31-08)-491-193/2017 dėl 4677,32 Eur skolos išieškojimo iš M. D. išieškotojos Valstybės naudai buvo priimtas 2017 m. liepos 10 d. Šis sprendimas neskųstas, yra galiojantis ir privalo būti vykdomas. Byloje ginčo, kad pareiškėjas žino apie prievolę Valstybei, nėra. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų siekęs prievolę Valstybei įvykdyti gera valai, pvz. būtų taręsis dėl skolos mokėjimo dalimis, o išieškotoja Valstybė būtų nesutikusi. Skolininkui buvo tinkamai pranešta apie naują jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, tačiau skolininkas nesidomėjo savo atžvilgiu vykdoma vykdomąja byla, nesikreipė į antstolį dėl detalesnės informacijos pateikimo, todėl antstolė privalėjo tęsti priverstinius vykdymo veiksmus ir dėl to išaugo vykdymo išlaidos. Pareiškėjui išaiškintina, kad būtent nuo jo neveikimo ir susidarė tokio dydžio vykdymo išlaidos, kurių jis galėjo išvengti laiku įvykdydamas prievolę Valstybei. Pareiškėjo abejonės dėl vykdymo išlaidų dydžio nėra tinkamas pagrindas nustatyti antstolio veiksmų neteisėtumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad antstolė pareiškėjo skundžiamus dokumentus priėmė vadovaudamasis galiojančiomis teisės normomis, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, byloje nėra pagrindo abejoti antstolės veiksmų teisėtumu, todėl pareiškėjo M. D. skundas dėl antstolio Rimos Gražienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/17/01106 netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 593-594 straipsniais, 290-292 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo M. D. skundo dėl antstolės Rimos Gražienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/17/01106.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas