Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-03-23 · Civilinė byla Nr. 2-63-471/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-23
Bylos Nr.
2-63-471/2010
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01009-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
R. S.
Advokatai
Danutė Činčiuvienė, Virginija Pluščiauskienė
Civiline byla Nr. 2-63-471-2010Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01009-2009-1Procesinio sprendimo kategorija : 43.2.; 116.1. (S)
KELMES RAJONO APYLINKES TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010m. kovo 23d.KelmeKelmes rajono apylinkes teismo teisejas Vidmantas Rudaitissekretoriaujant Redai Mišeikytei

dalyvaujant ieškovo V. B. atstovei advokatei Virginijai Plušciauskienei

atsakovui R. S.

atsakovo atstovei advokatei Danutei Cinciuvienei

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo V. B. ieškini atsakovui R. S. ir treciajam asmeniui T. K. del be pagrindo gautu lešu priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas V. B. kreipesi i teisma su ieškiniu / 3-4 l. / prašydamas priteisti iš atsakovo R. S. 13884 lt. be pagrindo gautu lešu. Teismo posedyje ieškovo atstove prašo ieškini tenkinti.

Atsakovas R. S. prašo ieškinio netenkinti.

Tretysis asmuo T. K. i teismo posedžius neatvyko ir nuomones del ieškinio nepareiške

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas V. B. ankstesniame teismo posedyje paaiškino, kad jis pažinojo treciaji asmeni T. K., kuriam anksciau keleta kartu skolino grynuju pinigu, visas paskolas T. K. buvo gražines su palukanomis. 2008.12.17 T. K. jam paskambino telefonu ir papraše paskolinti 13884 litu / analogiška 4000 euru sumai /. T. K. paaiškino, kad jam draugas R. S. Vokietijoje perka mašina, už kuria skubiai reikia sumoketi ir papraše nurodoma suma pervesti i R. S. saskaita; atsakovo anketinius duomenis ir banko saskaitos numeri nurode T. K., nes pats V. B. R. S. nepažinojo. Taip pat T. K. pažadejo pinigus gražinti po keleto dienu ir užtikrino, jog del pinigu pervedimo i R. S. saskaita problemu neiškils, nes tai rimtas žmogus. Jis ta pacia diena i T. K. nurodyta R. S. saskaita per du kartus pervede 13884 lt. / 7000 lt. ir 6884 lt. /. Praejus kuriam laikui T. K. pinigu negražino, todel jis telefonu susisieke su T. K. ir papraše gražinti skola. Šis atsisake tai padaryti ir pasiule skola išsireikalauti iš R. S.. Tuomet jis per antstole kreipesi i atsakova R. S. su reikalavimu gražinti pervestus pinigus, o reikalavime nustatytu terminu pinigu neatgaves pareiške ieškini teisme.

Pinigu pervedimo metu jis atsakovo R. S. nepažinojo ir su juo nebuvo bendraves, pinigus pervede pagal susitarima su T. K., kuris buvo isipareigojes pats gražinti skola. Taciau T. K. atsisakius skola gražinti buvo priverstas ieškini pareikšti atsakovui, nes i šio saskaita padare pavedima ir neturi jokiu irodymu, jog pinigus skolino paprašytas T. K.; be to šis yra išvykes iš Lietuvos ir slapstosi užsienio valstybeje, nes turi daug skolu Kelmes gyventojams. Pripažista, kad T. K. dar yra paskolines maždaug tokio pat dydžio suma, kurios šis taip pat nera gražines.

Atsakovas R. S. paaiškino, jis prekiauja Vokietijoje nupirktais automobiliais ir pažinojo T. K., kuris taip pat vertesi su automobiliais susijusiu verslu, o ieškovo V. B. visiškai nepažinojo. 2008m. gruodžio menesi jis T. K. paskolino 4000 euru, kuriuos šis pažadejo greitai gražinti. Iš karto po pinigu paskolinimo jis išvažiavo i Vokietija, išvažiuodamas T. K. nurode savo banko saskaita, i kuria šis pažadejo pervesti gražinamus pinigus. Budamas Vokietijoje pasitikrino saskaita, nerades pinigu paskambino T. K. ir šis vel pažadejo pinigus netrukus pervesti. Po to T. K. jam paskambino ir pasake pervedes pinigus. Jis iš saskaitos pasieme grynais 4000 euru, už kuriu išgryninima sumokejo 140 euru. Ši mokesti T. K. jam pažadejo kompensuoti, taciau iki šiol yra skolingas apie 400 lt. Kas pervede T. K. gražinamus pinigus, jis netikrino. Tik gaves iš ieškovo reikalavima suprato, kad T. K. ieškova apgavo ir ikalbejo sumoketi savo skola. Jis veliau bande apie tai telefonu pasikalbeti su T. K., kuris del dideliu skolu daugeliui žmoniu slapstosi kažkur Ispanijoje, taciau T. K. su juo atsisake bendrauti.

Jis T. K. paskolintus pinigus susigražino teisetai, apie jokius T. K. ir ieškovo tarpusavio susitarimus nieko nežino, todel mano, kad jo atžvilgiu ieškinys turi buti atmestas, o pretenzijas del paskolintu pinigu ieškovas turetu reikšti T. K..

Iš nurodymu pervesti grynuosius pinigus / 6 l. / matyti, kad ieškovas V. B. 2008.12.17 i atsakovo R. S. saskaita AB banke „Hansabankas“ / 30 l. / per du kartus pervede 7000 lt. ir 6884 lt., viso 13884 lt., t.y. 4000 euru atitinkancia suma litais. Šalys pripažista / Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad šia suma atsakovas iš ieškovo yra gaves ir panaudojo savo reikmems.

Tretysis asmuo T. K. / 32 l. /, su kuriuo ieškovas ir atsakovas pripažista taresi del minetu sumu pervedimo, i teismo posedžius neatvyko ir nuomones del ieškinio nepareiške; jo buvimo vieta nežinoma / 31, 46, 49, 50 l. /, del ko nera galimybes ji apklausti.

Ieškovas V. B. pareiške ieškini Lietuvos CK 6.242str. pagrindu, t.y. del be pagrindo igytu lešu gražinimo. Pagal dispozityviškumo ginant civilines teises principa teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir / išskyrus istatyme tiesiogiai itvirtintas išimtis / ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kuri pareiškia i teisma besikreipias asmuo, taciau teisinis ginco teisiniu santykiu kvalifikavimas yra teismo, o ne teismines gynybos besikreipiancio asmens pareiga; t.y. nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimu juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, byla nagrinejantis teismas ex officio privalo nuspresti, koks istatymas turi buti taikomas, ir jo pagrindu ivertinti teisini reiškiamu reikalavimu pagristuma / Lietuvos CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas /. Nagrinejamoje byloje šios teises taikymo taisykles reiškia tai, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kita asmeni esancius pinigus, teismas visu pirma turi išspresti materialiniu teisiniu santykiu kvalifikavimo klausima : nustatyti, kokiu pagrindu pinigai atsakovo gauti, iš ko kilo prievole juos gražinti ir koks istatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles / restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas /, ginco atveju turi buti taikomas / LAT 2009.09.28 nutartis Nr. 3K-3-355/2009 /.

Ieškovas V. B. teigia, kad jis pinigus atsakovui pervede pagal žodine paskolos sutarti su treciuoju asmeniu T. K.. Atsakovas R. S. teigia, kad jam pinigai buvo pervesti gražinant T. K. suteikta paskola. Apklausti treciaji asmeni T. K. nera galimybes del aukšciau nurodomu aplinkybiu, Lietuvos CK 1.73str. 1d. 1p. ir 2d. nustatytos rašytines formos dokumentai, patvirtinantys šaliu nurodomus sandorius, teismui nepateikti. Taciau atsižvelgiant i Lietuvos CK 1.93str. 1 ir 2d. nurodytas sandoriu formos nesilaikymo pasekmes, Lietuvos CPK 187str. 2d. nuostatas bei kitas byloje nustatytas aplinkybes / ieškovas ir atsakovas pripažino pinigu pervedimo metu buve nepažistami, todel ieškovas negalejo žinoti atsakovo anketiniu duomenu ir banko saskaitos numerio, jo pervesta suma atitinka atsakovo nurodomos T. K. skolos suma, šaliu nurodomose pinigu pervedimo aplinkybese nera jokiu tarpusavio prieštaravimu, kt. / teismas pripažista irodytu fakta / nes šaliu pateikti irodymai leidžia daryti labiau tiketina išvada ši fakta esant nei jo nesant - Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004 /, kad ieškovas pagal žodine paskolos sutarti su treciuoju asmeniu T. K. šiam paskolino 13884 lt., pervesdamas juos i T. K. nurodyta atsakovo banko saskaita, o T. K. isipareigojo paskola gražinti. Ta aplinkybe, kokiu tikslu buvo suteikta paskola – ar automobilio T. K. pirkimui / kaip ieškovo teigimu jam nurodes T. K. /, ar T. K. skolos atsakovui gražinimui / kas matyti iš atsakovo paaiškinimo / - laikoma neturincia itakos ginco esmei, nes ieškovas pripažino T. K. paprašytas pinigus pervedes i kito asmens / atsakovo / saskaita su šiuo neaptares jokiu pinigu pervedimo salygu / t.y. savo interesais ir savo rizika - Lietuvos CK 6.242str. 3d. /. Tai, kad pinigus atsakovui ieškovas pervede pagal paskolos sutarti su T. K., patvirtina ir ieškovo pripažistamas daugkartinio paskolu suteikimo šiam faktas.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nepagristo praturtejimo ar turto gavimo institutui taikyti butinos tokios salygos: 1) nera istatymo ar sandorio, iš kuriu atsiranda prievole; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turta, yra teiseti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civiliniu teisiu gynybos budais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turta pagal istatyma ar sutarti, tokiems teisiniams santykiams nepagristo praturtejimo ar turto gavimo teises normos netaikomos / LAT 2010.03.01 nutartis Nr. 3K-3-69/2009, kt. /. Todel pažeistoms teisems pagal nepagrista praturtejima ar turto gavima reglamentuojancias teises normas ginti butina prielaida yra ta, jog turi buti praturteta arba igyta turto be teisinio pagrindo, t. y. praturtejimo ar turto igijimo negalima pateisinti nei konkreciu teises aktu, nei sandoriu ar kitokiu civiliniu teisiu atsiradimo pagrindu / Lietuvos CK 1.136str. /.

Pagal teises doktrina ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencija nepagristo praturtejimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo, jis taikomas tada, kai ginco negalima išspresti kitais pažeistu civiliniu teisiu gynimo budais / pvz., taikant sutarciu, deliktu ar daiktines teises nustatytus gynybos budus / ir negali buti taikomas kaip priemone, padedanti išvengti kitu civilines teises normu nustatytu gynybos budu taikymo / LAT 2006.03.15 nutartis Nr. 3K-3-192/2006 /. Lietuvos teiseje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teises, koki reikšti ieškini. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarciu teises normomis; jeigu yra deliktas, turi buti reiškiamas ieškinys del žalos atlyginimo ir t.t. Tik tuo atveju, jeigu sutarciu, deliktu ar kitos teises normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai / subsidiariai / gali buti taikomas nepagristo praturtejimo ar turto gavimo institutas / LAT 2010.02.12 nutartis Nr. 3K-3-90/2010 /.

Šioje byloje teismas daro išvada, kad nera butinuju salygu nepagristo praturtejimo ar turto gavimo institutui taikyti - negalima teigti, jog asmuo, kuriam pareikštas reikalavimas / atsakovas / gavo ieškovo pinigus nepagristai, t.y. be teisinio pagrindo. Iš aukšciau aptartu irodymu matyti, kad pinigai, kuriuos atsakovas gavo iš ieškovo, buvo jam gražinti kaip treciojo asmens T. K. skola kitos tarp T. K. ir ieškovo sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Faktas, kad atsakovo skolininkas T. K. atsiskaite su juo iš ieškovo gautais pinigais, savaime nereiškia, jog atsakovas praturtejo ieškovo saskaita.

Nepagristo praturtejimo ar turto gavimo institutas nagrinejamu atveju negali buti taikomas ir del to, jog ieškovas turi galimybe ginti savo pažeistas teises kitais gynybos budais. Šioje byloje ieškovas, aplenkdamas sutarciu teises nustatyta gynybos buda, iš karto praše apginti jo pažeistas teises pagal nepagristo praturtejimo instituta, kuris yra subsidiaraus taikymo ir negali buti taikomas siekiant išvengti kitu civilines teises normu nustatytu gynybos budu taikymo. Atsižvelgtina, kad pats ieškovas bylos nagrinejimo metu tai faktiškai pripažino nurodydamas, jog kreiptis del skolos priteisimo iš T. K. negali, nes neturi paskolos sandori patvirtinancio rašytines formos dokumento, be to, T. K. slapstosi užsienyje ir todel ieškovas pakeisti pradini atsakova i T. K. atsisake / 35-36 l., Lietuvos CPK 45str. /.

Darytina išvada, kad nagrinejamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavima atsakovui del šio nepagristo praturtejimo, pasirinko netinkama savo teisiu gynimo buda. Nepasinaudojes galimybe ginti pažeistas teises sutarciu teises normu nustatytais budais, ieškovas, remiantis non cumul principu, negali reikšti ieškinio del nepagristo praturtejimo / LAT 2010.02.12 nutartis Nr. 3K-3-90/2010 /, todel ieškinys atmestinas. Klausimas del nusikaltimo požymiu T. K. veiksmuose civilineje byloje nesprendžiamas / 45 l., CPK 300str. 1d. / ir vertinamas kaip netrukdantis civiline byla atsakovo atžvilgiu išnagrineti iš esmes / Lietuvos CPK 300str. 2d. /.

Prašymo priteisti atstovavimo išlaidas atsakovas R. S. nepareiške. Atmetant ieškini bylinejimosi išlaidos valstybei – 205,79 lt. / 19+186,79=205,79 lt. -1, 59 l. / išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu - priteisiamos iš ieškovo V. B..

Taip pat atmetant ieškini nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos panaikinamos 2009m. lapkricio 16d. teismo nutartimi / 12-13 l., su 2009m. gruodžio 22d. nutartimi padarytais pakeitimais – 42-43 l. / taikytos laikinosios apsaugos priemones / Lietuvos CPK 150str. 4d. /.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos CPK 268-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo V. B. ieškini atsakovui R. S. del be pagrindo gautu lešu priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B., a/k (duomenys neskelbtini) du šimtus penkis litus 79ct. / 205,79 lt. / bylinejimosi išlaidu valstybei.

2009m. lapkricio 16d. teismo nutartimi / su 2009m. gruodžio 22d. nutartimi padarytais pakeitimais / taikytas laikinasias apsaugos priemones - arešta R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), piniginems lešoms, esancioms AB banko „Swedbank“ / buv. pavadinimas „Hansabankas“ / saskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – panaikinti nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per ši teisma.

Teisejas Vidmantas Rudaitis