- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2-422-676/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- V. K., D. G.
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. K. (V. K.) ir D. G. (D. G.) dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 551,67 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, nuostoliai atsirado dėl atsakovo V. K., vairavusio A. G. (mirusio 2018 m. birželio 29 d. ir po jo mirties palikimą priėmė D. G.) priklaususį automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, kai atsakovas valdydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį 2017 m. liepos 1 d. eismo įvykio metu apgadino automobilį TOYTOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Anot ieškovo, dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlygino ADB „Gjensidige“, o ieškovas nurodytai bendrovei kompensavo išmokėtą 751,67 Eur sumą, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakovus. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos bendraatsakoviai grąžino ieškovui 200 Eur ir liko skolingi 551,67 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti jam pareikštą ieškinį ir tenkinti atsakovui V. K. pareikštus ieškinio reikalavimus, nes dėl V. K. kaltės įvyko eismo įvykis, kadangi jis būdamas neblaivus važiavo su svetimo žmogaus transporto priemone, kurią A. G. paliko jam prižiūrėti, kol jis bus jūroje.
Atsakovui V. K. procesiniai dokumentai laikomi įteikti 2019 m. lapkričio 7 d., išsiuntus juos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalis). Atsakovas savo procesinės pozicijos neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi šią bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka; iki paskirto posėdžio negauta prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2017 m. liepos 1 d. dėl atsakovo V. K., vairavusio A. G. priklaususį automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYTOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. G. mirė, po jo mirties palikimą priėmė D. G.. Šio eismo įvykio metu A. G. priklausęs automobilis SAAB 9-3 nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiam asmeniui 751,67 Eur nuostolių, o ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą draudimo išmoką ir kaip asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, pareiškė atsakovams pretenziją dėl nuostolių atlyginimo.
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, jo metu padarytos žalos fakto bei dydžio, ieškovo reiškiamo reikalavimo dydžio ir teisės reikšti tokį reikalavimą apskritai, o byloje keliami klausimai dėl atsakovo atsakomybės už ieškovo patirtą žalą, atsakovų prievolės solidarumo.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimą, pripažintina, kad A. G., būdamas registruotas ginčo automobilio naudotojas buvo už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Dėl to, transporto valdytojų privalomuoju draudimu neapdraustam automobiliui patekus į eismo įvykį ir dėl to atsiradus žalai, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti šią žalą regreso tvarka. Atsakovų tarpusavio santykiai ir susitarimai sukuria jiems teises ir pareigas jų santykiuose vienas su kitu, tačiau negali pakeisti pirmiau aptarto įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo.
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. kaltininkui padarius žalos Lietuvos Respublikoje naudojantis neapdrausta transporto priemone, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Šioje normoje nustatyta transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju automobilio savininko ir valdytojo solidarioji atsakomybė atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).
Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ir nurodytus išaiškinimus, ieškovas nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, iš įstatyme įtvirtinto reguliavimo kyla solidari atsakovų atsakomybė, todėl ieškovo reikalaujama 551,67 Eur suma priteistina ieškovui solidariai iš abiejų atsakovų. Jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis).
Remiantis šiais trumpai išdėstytais motyvais (CPK 441 straipsnio 3 dalis), ieškovo reikalavimas tenkinamas – iš abiejų atsakovų solidariai priteisiama 551,67 Eur žalos atlyginimo. Tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų priteisiamos penkių procentų procesinės palūkanos.
Tenkinant ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 17 Eur žyminio mokesčio, t.y. po 8,5 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų V. K. (V. K.) ir D. G. (D. G.) 551,67 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 67 centus) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 551,67 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro 67 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui lygiomis dalimis iš atsakovų V. K. (V. K.) ir D. G. (D. G.) 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio, t.y. po 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 centų) iš kiekvieno.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.