Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2023-05-30 · Byla Nr. TS-5-1095/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-30
Bylos Nr.
TS-5-1095/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00526-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-5-1095/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00526-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 30 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 31 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 31 d., 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko sueis 2023 m. spalio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (keturiems nariams balsavus prieš) nutarta netaikyti nuteistajai R. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisijos nuomone, nors nuteistoji ir stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė su mažėjimo tendencijomis, tačiau kriminogeniniai veiksniai (anksčiau teista 3 kartus; jaunas kriminalinis amžius; būdingas teisės pažeidimo modelis, išsilavinimo stoka; finansiniai sunkumai, lėšų paskirstymo stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; emocinis pažeidžiamumas; savikritiškumo stoka; problemų sprendimo įgūdžių stoka; impulsyvus veikimas; nepakankamas pasekmių suvokimas) ir kitos reikšmingos aplinkybės (atliko labai mažą bausmės dalį, todėl sunku vertinti daromą pažangą valdant kriminogeninius veiksnius) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistoji R. K. pateikė skundą, nes nesutinka su Komisijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu. Skunde nurodoma, kad išėjusi į laisvę nuteistoji planuoja eiti į vakarinę mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat planuoja užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą, pabaigti kursus specialybei įgyti, kurie yra apmokami, todėl mokydamasi finansinių sunkumų neturėtų. Po pabaigtų kursų planuoja eiti dirbti, kad sugebėtų tinkamai pasiskirstyti pajamas, kreipsis į socialinę darbuotoją, taip pat jai padės mama, vyras. Dėl kadaise buvusios priklausomybės narkotikams kreipsis į reabilitacijos centro vadovą, kad galėtų lankyti anoniminių narkomanų susirinkimus. Pastovią gyvenamąją vietą turi, nėra linkusi nusikalsti, stengiasi pakeisti buvusį gyvenimo būdą. Nuteistoji pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, pasižada, kad ateityje tai nepasikartos. Išėjusi iš bausmės atlikimo vietos planuoja baigti mokslus, auginti vaiką ir susirasti pastovų darbą, gauti pastovias pajamas ir auginti vaiką šeimoje. Prašo suteikti galimybę susilaukti vaikelio laisvėje, jį auginti būnant tarp šeimos narių ir jausti jų paramą.

Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti R. K. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą, bet Komisija nutarė jai lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikyti. Teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog Komisija, spręsdama klausimą dėl R. K. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Šiuo metu dar nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad nuteistoji R. K., būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš kalėjimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Remiantis OASys metodika, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika. 2023 m. balandžio 6 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika su mažėjimo tendencijomis. R. K. atvykusi į (duomenys neskelbtini) kalėjimą pradėjo lankyti anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus, (duomenys neskelbtini) mokymo centre mokosi 8 klasėje, lanko Kalėjimų kapelionų asociacijos organizuojamus užsiėmimus dorovinio ugdymo tema „Naujas gyvenimas“, lanko biblioterapijos užsiėmimus, VšĮ (duomenys neskelbtini) organizuojamus užsiėmimus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Nors nuteistoji ankščiau teista (2010, 2017 ir 2018 m.), tačiau laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su teisėsauga R. K. susidūrė būdama 16 metų (ikiteisminis tyrimas nutrauktas), pirmą kartą nuteista 18 metų. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimo modelio dalis. Bylos nagrinėjimo metu R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas dėl abiejų veikų nenustatė, nes ji veikų nepripažino, gailėjimosi neišreiškė. Komisija skundžiamame nutarime įvertino nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas, jos elgesį iki bausmės atlikimo ir bausmės atlikimo vietoje, šiuo metu nustatomus kriminogeninius veiksnius ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistoji skundžiamo nutarimo priėmimo dieną (2023 m. gegužės 4 d.) buvo atlikusi tik kiek daugiau nei 3 mėnesius iš jai skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, per tokią labai mažą atliktos bausmės dalį sunku įvertinti daromą pažangą valdant kriminogeninius veiksnius.

Nuteistoji yra nėščia ir skunde akcentuoja norą susilaukti vaikelio laisvėje, jį auginti būnant tarp šeimos narių ir jausti jų paramą, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajai gali ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad nuteistosios santykiai su šeimos nariais negali atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos, nes šeimą ir vaikų ji jau turėjo ir nusikalstamų veikų darymo metu. Tai, kad nuteistoji sulaukia artimųjų palaikymo bei paramos, kuri galimai palengvintų jos socialinės integracijos laisvėje procesą, nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja lygtinio paleidimo taikymo sąlygos ir pagrindai. Kadangi šeimos turėjimas nesulaikė nuteistosios nuo nusikaltimų darymo praeityje, tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, leidžianti pagrįstai tikėti, kad ji nenusikals ir ateityje.

Skunde nuteistoji nurodo, kad planuoja užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą, įgyti specialybę, po to dirbti, kad sugebėtų tinkamai pasiskirstyti pajamas. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistoji pasakojo, kad pragyvenimo šaltinis iki bausmės atlikimo buvo vyro gaunama alga, o ji pati užsiimdavo savanoriška veikla, už tai 2 kartus per savaitę gaudavo maisto davinį. Nuteistoji neneigia, kad ankstesnė nusikalstama veika buvo padaryta dėl priklausomybės lošimui kazino (2017 m.), kad pritrūkusi pinigų dėl azarto lošti padarė nusikaltimą bei buvo paėmusi kreditą, nes tada trūko pinigų ir lošimui, ir pragyvenimui. Matyti, kad R. K., atsiradus finansinėms problemas, jas dažniausiai sprendžia darydama nusikalstamas veikas. Tai leidžia kelti prielaidą, kad finansinės problemos yra tiesiogiai susiję su jos nusikalstamo elgesio raiška, todėl nuteistajai būtina išlaikyti pastangas ir teigiamą motyvaciją darbinei veiklai, kad finansinė padėtis stabilizuotųsi ir ji būtų finansiškai savarankiška.

Kiek tai susiję su priklausomybe narkotikams, nuteistoji yra nurodžiusi, kad būdama 16–20 m. narkotikus vartojo kasdien. Padarytos nusikalstamos veikos taip pat susijusios su narkotinėmis medžiagomis. Nors nuteistoji bausmę atlieka neseniai, tačiau rodo pastangas valdyti šios srities kriminogeninius veiksnius, išsako motyvaciją dirbti su turima priklausomybe ir išėjusi į laisvę (kreipsis į reabilitacijos centro vadovą, kad galėtų lankyti anoniminių narkomanų susirinkimus). R. K. nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą pradėjo lankyti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupes, išsako motyvaciją keisti vartojimo įpročius, dirbti su priklausomybe. Tai leidžia kelti prielaidą, jog pakartotinio nusikaltimo rizika šios srities aspektu valdoma tinkama linkme, tačiau nuteistajai būtina išlaikyti pastangas ir motyvaciją toliau siekti efektyvaus pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimo šioje srityje.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji nėra linkusi į socialinę atskirtį, geba megzti ir palaikyti santykius įvairiais lygiais, yra gana draugiška, geranoriška, savivaizdis yra kiek negatyvus, stokoja objektyvumo, savivertė kiek pažeminta, nors nuteistoji demonstruoja pasitikėjimą savimi, išsakomos vertybės yra socialiai priimtino pobūdžio. Tarpasmeniniai nuteistosios įgūdžiai adekvatūs, ji geba diskutuoti, palaikyti pokalbį, bendrauja, laikydamasi įprastų formalumų, yra mandagi, agresyvaus elgesio atvejų nefiksuojama, savitvardą praranda, nors stengiasi valdytis, yra teista už fizinio skausmo sukėlimą. Nuteistoji kiek paviršutiniškai vertina kai kurias problemines sritis, nors supranta jų sprendimo svarbą (ryšių palaikymas su kriminalinę patirtį turinčiais žmonėmis, neigiamos aplinkos įtaka, narkotikų vartojimas, išliekantys psichologiniai sunkumai). Pakartotinio vertinimo metu probleminių sričių įvardijimas buvo kiek pagerėjęs, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki: būdus, kaip spręsti problemas, žino, tačiau linkusi į greitus sprendimus, todėl pasirenka nekonstruktyvius būdus (pvz., finansiniams sunkumams spręsti buvo pradėjusi lošti automatuose, rinkdavosi neteisėtus būdus). Nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai yra susiję su jos nusikalstamu elgesiu, tačiau R. K. dar yra atlikusi per trumpą bausmės dalį, kad būtų galima konstatuoti akivaizdžią pažangą valdant su tuo susijusius kriminogeninius veiksnius, kurių nustatyta nemažai, pavyzdžiui, emocinis pažeidžiamumas, savikritiškumo stoka, problemų sprendimų įgūdžių stoka, impulsyvus veikimas, nepakankamas pasekmių suvokimas. Visi šie mąstymo ir elgesio srities dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kartu su kitais nustatytais kriminogeniniais veiksniais, pavyzdžiui, išsilavinimo stoka, finansiniais sunkumai, gyvenimo stiliaus ypatumais, gali lemti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį nuteistosios elgesį laisvėje.

Tam, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas, turi būti nustatyta, jog nuteistoji padarė akivaizdžią pažangą mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, nes jos nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė. Akivaizdžius elgesio ir mąstymo pokyčius nuteistoji pirmiausia turi pademonstruoti bausmės atlikimo vietoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, tačiau ir neskatinta. Kadangi šiuo atveju atlikta bausmės dalis labai maža, ji iš esmės dar tik adaptuojasi kalėjime, todėl sunku vertinti daromą pažangą valdant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių, kaip minėta, nustatyta įvairių ir nemažai. Nors nuteistosios mąstyme ir elgesyje yra ir tam tikrų pozityvių pokyčių, tačiau nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai (jų gausą ir pobūdis) rodo, kad dar daugelyje sričių nuteistoji turi daryti pažangą, kuri ir įrodytų realų jos pasirengimą laisvėje gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Vien abstraktūs ir pakankamai deklaratyvūs skundo teiginiai, kad nuteistoji įgys specialybę, dirbs, pripažinimas, kad elgėsi netinkamai, pasižadėjimas, kad ateityje tai nepasikartos, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą vertinti kaip nepagrįstą ir priimti kitokį sprendimą, nei priėmė Komisija.

Nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, tačiau akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką tikrai dar nepadaryta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, R. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. K., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš kalėjimo su intensyvia priežiūra yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma. Komisija objektyviai ir tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, kriminogeninius veiksnius, kitas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą nepaleisti R. K. lygtinai, taikant jai intensyvią priežiūrą. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistosios R. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Neringa Girnytė