Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai J. Ž., kaltinamajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pagal autorines sutartis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. 2016-02-22, apie 15 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 3,89 promilių girtumas), konflikto metu savo motinai J. Ž. ne mažiau penkių kartų delnu sudavė į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su tėvais Kalniečių g. 114, Kaune, 2016-02-22 buvo neblaivus, gėrė ketvirta diena iš eilės. Sukonfliktavo su mama, dėl to sudavė jai delnu kelis smūgius į galvos sritį. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.

Nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi M. Ž.. Sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, 2016-02-22 jis taip pat buvo neblaivus dėl ko ir kilo konfliktas. Jai sėdinčiai sūnus sudavė delnu ne mažiau penkių smūgių į veido ir galvos sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą. Sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, 2014-11-04 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius, tą kartą ji iškėlė sąlygą, jog sūnus išsikraustytų gyventi kitur, tačiau iki šiol jis to nepadarė. Šioje byloje ji taip pat prašo, kad sūnus gyventų atskirai.

Iš 2016-02-22 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. K. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2016-02-22 protokolo nustatyta, kad smurtą namuose patyrusi J. Ž. paprašė vyro V. Ž. iškviesti policiją, atvykus policijos pareigūnams, J. Ž. paaiškino, jog neblaivus jos sūnus M. Ž. penkis kartus smogė jai delnu į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l. 4-9).

2016-02-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra Kalniečių g. 114, Kaune (b. l. 4-7).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3720 užfiksuota, kad 2016-02-22, 17.57 val. M. Ž. nustatytas 3,89 promilių girtumas (b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas fizinio skausmo sukėlimu savo artimajam giminaičiui, M. Ž. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad būdamas neblaivus sukonfliktavo su savo mama, su kuria kartu gyvena, ir sudavė delnu kelis smūgius jai į galvos sritį. Tokias aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji J. Ž., paaiškindama, kad kartu gyvenantis sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, įvykio dieną jis taip pat buvo neblaivus, dėl ko ir kilo konfliktas, kurio metu jis ne mažiau penkių kartų sudavė delnu jai į veidą bei galvos sritį. Be to, kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, todėl nėra pagrindo abejoti teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, patvirtinančiais M. Ž. kaltę panaudojus fizinį smurtą ir taip sukėlus fizinį skausmą savo motinai. Kadangi M. Ž. smurtaudamas fizinį skausmą sukėlė savo motinai, o toks asmuo pagal BK 248 str. 1 d. nuostatas yra kaltinamojo artimasis giminaitis, jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

M. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmę M. Ž., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant M. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, tačiau suėjus senaties terminui nuobauda nebegaliojanti, kaltinamasis dirba kūrybinį darbą pagal autorines sutartis, priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitoje neįrašytas, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklės su elgesio sutrikimais, kaltinamasis 2009-08-05 – 2009-08-11 buvo gydomas psichiatrijos įstaigoje, tačiau teismo psichiatrijos specialisto išvadoje nurodyta, jog dėl tokio psichikos sutrikimo teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti nereikalinga ir tokia diagnozė neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti (b.l. 29). Kadangi kaltinamasis yra dirbantis asmuo, skirti viešųjų darbų bausmę netikslinga. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą M. Ž. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį.

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teismas nustato įpareigojimus, ar draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Iš bylos duomenų nustatyta, jog M. Ž. turi psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau kaltinamasis nesutinka gydytis nuo alkoholizmo, todėl šis įpareigojimas neskirtinas. BK 48 str. 7 d. numatyta, jog teismas, proceso dalyvių prašymu, gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus, ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji J. Ž. prašė, kad kaltinamasis išsikeltų iš jos namų, tokiam prašymui iš esmės neprieštaravo ir kaltinamasis, nes tokiu būdu būtų išvengta konfliktų ateityje. Teismo nuomone, įpareigojimas kaltinamąjį išsikelti iš J. Ž. (Kalniečių g. 114, Kaune) namų, optimaliai atitiktų bausmės paskirtį ir darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Nustačius, kad M. Ž. smurtavo savo artimojo giminaičio – motinos atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-02-22 pažymą Nr. TP-7-2081 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 31,85 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš M. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį išsikelti iš J. Ž. būsto (Kalniečių g. 114, Kaune) per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. Ž. išsikelti iš J. Ž. būsto (Kalniečių g. 114, Kaune) per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme M. Ž. išbūtą laiką nuo 2016-02-22 iki 2016-02-24 (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. Ž. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.