- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-760-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai „Vaiteliai“
Teisėjas Vandalinas Vainius Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01814-2014-2
2016 m. birželio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Vaiteliai“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2014-09-18 iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. J. ieškinys atsakovei sodininkų bendrijai „Vaiteliai“, juo ieškovė prašė:
1) pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ valdybos pirmininko R. A. pasirašytus 2014-04-10 ir 2014-05-12 raštus, kuriais pakeistas ieškovės darbo laikas ir vieta sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“;
2) pripažinti negaliojančius ir panaikinti sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ valdybos pirmininko R. A. 2014-08-18 įsakymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei ir ieškovės atleidimo iš darbo;
3) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į buhalterio darbo pareigas sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“;
4) priteisti iš atsakovės 266,90 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ieškovei iki atleidimo iš darbo momento ir 1 917,02 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
5) priteisti iš atsakovės ieškovei vidutinį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis. Ieškovė nuo 2007-05-21 pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo pas atsakovę buhaltere, pagal 2007-05-21 įsakymu nustatytą laisvą darbo grafiką – 40 val. per savaitę bei nustatytą bendrijos narių priėmimo laiką nuomojamose patalpose Klaipėdos mieste, pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val. 2013-04-26 bendrijos visuotiniame susirinkime išrinktas naujas pirmininkas R. A. neteisėtai asmeniškai pakeitė ieškovei darbo laiką bei vietą du kartus per laikotarpį nuo 2014-04-10 iki 2014-05-12, t. y. du kartus per mėnesį. Su šiais pakeitimas ieškovė nesutiko, nes pakeitimai padaryti nesant valdybos pritarimo. Atsakovė 2014-08-18 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo buhalterei A. J.“ ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Šis įsakymas yra neteisėtas, nes priimtas nesilaikant bendrijos 2008-08-14 patvirtintuose įstatuose nustatytos tvarkos, be to, atleidžiant iš darbo turėjo būti remtasi ir Sodininkų bendrijos įstatymu. Jokio drausmės pažeidimo ieškovė nepadarė, dirbo nepriekaištingai, iš bendrijos narių nusiskundimų dėl jos darbo negauta, jos veiksmai nesukėlė atsakovei jokių neigiamų padarinių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė atleista teisėtai ir tai patvirtina byloje pateikti dokumentai.
Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieškovė paaiškino, jog ji turėjo būti darbe tik pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val. Negalėjo paaiškinti, kodėl nesilaikė pirmininko R. A. nustatyto darbo laiko ir vietos. Manė, jog pagal nusistovėjusią tvarką 2 dienas turėjo būti darbe, o kitą laiką dirbti laisvu grafiku. Susipažinusi su nauja darbo tvarka, ji laikėsi senos tvarkos, kadangi taip pageidavo sodininkai, be to, nebuvo aptarta, nuo kada nauja tvarka įsigalioja. Pasiaiškinimo dėl to, kodėl nebuvo darbe 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 dienomis bei 2014 m. birželio 9 d., nerašė. Didžiąją laiko dalį ieškovė dirbdavo namuose. Dokumentų naujajam pirmininkui nėra palikusi, visi dokumentai buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, vėliau grąžinti atsakovei. Nurodė, jog 6 metus dirbo be atostogų, tačiau nepateikė tai įrodančių dokumentų. Nesutiko, jog yra padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas R. A. paaiškino, jog bendrijos dokumentai yra nesutvarkyti, kadangi jie neatgauti iš ieškovės ir buvusios bendrijos pirmininkės, dokumentai byloje būdavo teikiami tik tada, kada jų buvo paprašoma.
Liudytojas V. L. nurodė, jog mano, kad iš darbo ieškovė atleista neteisėtai. Matė ją darbe, tačiau konkrečiai dienos negali pasakyti, nes ne kiekvieną dieną lankėsi jos darbo vietoje, nusiskundimų dėl jos darbo grafiko neturėjo.
Liudytoja V. P., bendrijos valdybos narė, paaiškino, jog sodininkai skundėsi, kad ieškovė neina į darbą, abejojo dėl jos išsilavinimo, nes prašė ataskaitų, kurių buhalterė nemokėjo pateikti.
Liudytoja J. K.-K., bendrijos valdybos narė, paaiškino, kad valdybos posėdyje buvo paskelbta, kad ieškovė nesilanko darbe, todėl už šiurkštų darbo pažeidimą buvo nutarta ją atleisti iš darbo.
Liudytojas A. V. parodė, jog mano, kad buhalterė iš darbo atleista neteisėtai, ji turėjo dirbti porą kartų per savaitę vienoje būstinėje, kitoje būstinėje, kuri yra Klaipėdoje, – kelias valandas, nes daugiau nebuvo prasmės sėdėti darbo vietoje, ieškovė dirbo namie. Nurodė, kad iš anksto buvo sutarta, kad reikės atleisti buhalterę, kadangi buhalterė su buvusia valdybos pirmininke buvo geros draugės, o buvusi pirmininkė dirbo neskaidriai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-02-08 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 608,25 Eur bylinėjimo išlaidų atsakovei ir 11,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas įvertinęs nustatytų faktinių bylos duomenų visetą, motyvavo, jog esant ginčui, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (ieškovei), ir nustatęs, jog atsakovės 2014-08-18 įsakyme, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, nurodyta, jog ieškovė į darbą neatvyko 2014 m. gegužės 13, 14, 16, 21 dienomis bei 2014 m. birželio 9 dieną, jog ieškovė pasirašytinai supažindinta su 2014-05-12 raštu, kuriuo nustatyta darbo laiko tvarka ir vieta, jog 2014-05-26 bendrijos valdybos posėdyje nuspręsta iš ieškovės pareikalauti pasiaiškinimo dėl nebuvimo darbe, o nepateikus, skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, padarė išvadą, jog ieškovei nepateikus jokių dokumentų, pateisinančių jos nebuvimą minėtomis dienomis, 2014-08-18 įsakymu už šiurkštų darbo pažeidimą ji teisėtai atleista iš darbo bendrijoje (DK 136 st. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d., 2 d. 9 p., CPK 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus (papildyti 2016-01-15 pareiškimu, t. 2, b. l. 108–109), o dėl kitų ieškovės reikalavimų sprendimas yra nevisiškai motyvuotas, todėl yra CPK 329 str. 2 d. 4 ir 7 p. reglamentuoti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Nurodo, jog atsakovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendrijos valdymo organų sprendimu yra panaikintas ir negalioja 2007-05-21 įsakymas „Dėl darbo laiko“, priimtas buvusios bendrijos pirmininkės L.K., kuriuo ieškovei nustatytas darbo laikas ir vieta. Be to, atsakovė šio įsakymo neginčijo. Byloje pateikti 2014-04-10 ir 2014-05-12 bendrijos pirmininko R. A. sudaryti raštai yra priimti vienvaldiškai R. A., o ne daugumos bendrijos valdybos narių (bendrijos įstatų 44 p. nustato, jog valdybos narių yra penki), taigi neteisėti. 2014-05-12 sudaryto ieškovės darbo grafiko turinys neabejotinai dviprasmiškas, nes yra nustatomos darbo dienos pirmadieniais, tačiau skirtingu laiku, todėl neaišku, kuriais pirmadieniais ir kuriuo laiku turėjo dirbti ieškovė. Be to, neaišku, kuris iš 2014-04-10 ir 2014-05-12 darbo grafikų yra galiojantis, o kuris panaikintas. Nauji darbo grafikai su buhaltere (ieškove) nebuvo derinami, todėl akivaizdu, kad pirmininkas aiškiai klaidino apeliantę. Apie pakeistą bendrijos buhalterės darbo laiką nebuvo informuoti ir sodininkai. Teismas apskritai nevertino liudytojų paaiškinimų. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad buhalterės atleidimas buvo suplanuotas iš anksto, kad pirmininkas su apeliante labai nesutarė. Kiti liudytojai byloje patvirtino faktą, kad buhalterės darbu nariai buvo patenkinti. Apeliantė pažymėjo, kad psichologinis spaudimas iš naujojo pirmininko prasidėjo nuo to momento, kai pirmininkas pareikalavo mokėti jam dvigubai didesnį atlyginimą, nesant tam visuotinio susirinkimo pritarimo. 2014-05-10 bendrijos susirinkimo protokolas patvirtina, jog nariai pareiškė nepasitikėjimą esama valdyba, kurios pirmininkas yra R. A.. Teismas nemotyvavo, ar ne visos sudėties bendrijos valdymo organas (valdybą oficialiai sudarė tik 3 nariai) turėjo teisę priimti sprendimą dėl ieškovės atleidimo. Apeliantė yra įsitikinusi, kad 2014-04-07 protokolas buvo sukurtas tik inicijavus bylą teisme t. y. gerokai vėliau, nei jai įteiktas grafikas 2014-05-12. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir apie jas nieko nepasisakė. Teismas nenagrinėjo, ar dėl tariamų ieškovės veiksmų bendrijai kilo pasekmės, kokiomis aplinkybėmis susiklostė ginčo situacija, kaip apeliantė vykdė pareigas anksčiau. Pažymi, kad apeliantės veiksmai nesukėlė atsakovei neigiamų padarinių, iš esmės nepažeidė jos interesų, atsakovė apskritai nepatyrė jokių nuostolių, dėl to atsakovės pritaikyta drausminė nuobauda ieškovei yra formali ir nėra adekvati tariamai ieškovės padarytam pažeidimui. Teismas priėmęs apeliantės 2016-01-15 pareiškimą dėl reikalavimų papildymo, kuriuo apeliantė prašė priteisti 266,80 Eur neišmokėtą darbo užmokestį iki atleidimo iš darbo momento ir 1 917,02 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už visą priverstinės pravaikštos laiką, atsakovei neginčijant ieškovės pateikto išsamaus neišmokėto darbo užmokesčio ir lėšų dėl nepanaudotų atostogų apskaičiavimo, nepagrįstai motyvavo, jog apeliantė nepateikė į bylą dokumentų apie tai, kiek laiko ji atostogavo. Tačiau pareiga įrodyti, kad apeliantei buvo sumokėtas atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tenka atsakovei. Dėl to teismas nepagrįstai teigė, kad apeliantė privalėjo įrodyti, kad jai nebuvo mokėti atostoginiai. Nepagrįstai teismas nurodė, jog apeliantė kartu su buvusia pirmininke ilgai delsė grąžinti bendrijai priklausantį kompiuterį su buhalterinėmis programomis, finansinius ir kitus dokumentus. Teismo posėdžio metu apeliantė paaiškino, kad dokumentų nespėjo perduoti naujajam pirmininkui R. A., nes su juo nebuvo galimybės suderinti dokumentų perdavimo būdo. Be to, R. A. norėdamas pakenkti apeliantei neskubėjo priimti dokumentų. Vėliau paaiškėjo, kad dokumentai buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams. Jokių buhalterės pažeidimų nebuvo nustatyta ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o visi dokumentai grąžinti atsakovei dar nesibaigus šios bylos nagrinėjimui. Atsakovė be teisėto pagrindo atleido apeliantę iš bendrijos buhalterio pareigų, nes tokią teisę turi tik visiškai suformuotas bendrijos valdymo organas – bendrijos valdyba, kuri valdybos narių balsų dauguma turėjo priimti sprendimus, susijusius su apeliantės darbo laiko vietos pakeitimais bei atleidimu iš darbo. Apeliantei paskirta drausminė nuobauda, atsižvelgiant į jos išdirbtą darbo laiką bendrijoje, nepriekaištingą darbą, į tai, kad jokie apeliantės veiksmai nesukėlė bendrijai neigiamų padarinių, yra neadekvati.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog atsakovė naikinti, ginčyti 2007-05-21 įsakymo neturėjo jokios pareigos, nes 2014-05-12 ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai su darbo vieta ir darbo grafiku, kuris nepakeitė ieškovės darbo sąlygų. Nauja valdyba nuo 2014-04-01 panaikino galimybę priimti įmokas iš sodininkų grynaisiais pinigais. Anksčiau tai buvo pagrindinis buhalterės darbas, todėl sodininkams buhalterės darbo laikas nebeturi reikšmės. Paaiškina, jog dėl buhalterės (ieškovės) aplaidumo nebūdavo laiku apmokamos tiekėjų sąskaitos, dėl to AB „Lesto“ padavė bendriją į teismą ir sodininkams kilo grėsmė likti be elektros. Dėl ne laiku, neteisingai deklaruojamų mokesčių bendrija turėjo įsiskolinimų, privalėjo mokėti delspinigius mokesčių inspekcijai, „Sodrai“. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė 2014-05-17 iš bendrijos narių surinko 11 297 Lt, o į bendrijos banko sąskaitą įnešė tik 1 655 Lt. Dar tris mėnesius neįneštus į sąskaitą pinigus iki atleidimo iš darbo „skaičiavo“ ir laikė namuose, nes taip jai „patarė advokatas“. Vėliau, jau po metų nuo pinigų surinkimo, po Finansinių nusikaltimų tarnybos pareigūnų apsilankymo apeliantės namuose bendrijai buvo grąžinti 31 000 Lt. Ieškovė be administracijos leidimo išnešė iš bendrijos patalpų ir laikė namuose kompiuterį, kuris iš jos buvo atgautas tik po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantė su bendrijos turtu elgėsi kaip su savu, ir tai paneigia apeliantės argumentus, jog nusiskundimų dėl buhalterės darbo nebuvo. Apeliantės darbo sutarties sąlygos numatytos darbo sutartyje, bendrijos 2014-05-12 apeliantei pasirašytinai teiktame rašte, keistos nebuvo – nei darbo vieta – Klaipėdos mieste nuomojamose patalpose, nei darbo laikas – 40 val. per savaitę. Bylos nagrinėjimo metu pateiktas tos pačios dienos kaip darbo sutartis 2007-05-21 įsakymas „Dėl darbo laiko“ neatleidžia apeliantės nuo pareigos vykdyti 2014-05-12 nustatyto darbo grafiko ir dirbti darbo vietoje. Tai, kad apeliantė net ir po 2014-05-12 dirbo pagal „seną tvarką“, t. y. kur norėjo ir kiek norėjo, kad neteikė pasiaiškinimų, kodėl nebuvo darbe 2014 m. birželio 13, 14, 16, 21 dienomis, nes jai buvo neaišku, kodėl ji tai turi daryti, nedaro bendrijos jai skirtos nuobaudos — atleidimo iš darbo negaliojančios. Byloje nustatyta, kad buhalterė dirbo aplaidžiai ir nerūpestingai, su bendrijos dokumentais ir turtu elgėsi savo nuožiūra, neatvyko į darbą visą darbo dieną 4 kartus, todėl jai skirta nuobauda yra adekvati.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p., 329 str. 2 d. 7 p.).
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo ieškiniu prašė:
1) pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ valdybos pirmininko R. A. pasirašytus 2014-04-10 ir 2014-05-12 raštus, kuriais pakeistas ieškovės darbo laikas ir vieta sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“;
2) pripažinti negaliojančius ir panaikinti sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ valdybos pirmininko R. A. 2014-08-18 įsakymus dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei ir ieškovės atleidimo iš darbo;
3) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į buhalterio darbo pareigas sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“;
4) priteisti iš atsakovės 266,90 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ieškovei iki atleidimo iš darbo momento ir 1 917,02 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
5) priteisti iš atsakovės ieškovei vidutinį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalyką sudarė visų nurodytų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino tik vieną iš ieškovės ieškinio reikalavimų – dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagrįstumo, tačiau nevertino visų kitų nurodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, šalių pateiktų rašytinių dokumentų, paaiškinimų turinio ir kt., nes ieškovė dar prašė priteisti jai neišmokėtą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, ginčijo darbo sutarties pakeitimus. Taigi buvo pažeistos CPK 6 str., 176 str., 177 str., 179 str. 2 d., 183 str., 185 str., 410 str. 1 d. nuostatos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, t. y. liko neištirta daugiau kaip pusė ginčo dalyko. Taip buvo pažeista CPK 265 str. 2 d. nuostata, įpareigojanti teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.
CPK 176 str. 1 d. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 str.). Kadangi visi apeliantės pareikšti reikalavimai (tiek teismo spręstas, tiek ir nespręsti) tarpusavyje susiję ir negali būti išskirti, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
CPK 327 str. 1 d. nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, – nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 str. 1 d. 1 p.) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 2 d. 2 p.).
Nagrinėjamu atveju nustatęs CPK 329 str. 2 d. 7 p. reglamentuotą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.