Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam M. D., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nedalyvaujant nukentėjusiajai R. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 12 klasėje, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) 2011-11-09 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų;

2) 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.,187 str. 3 d. - 10 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslus arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2014-12-18 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2014-05-26 paskirta bausme, galutinė bausmė - 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 7 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, mokytis arba pradėti dirbti ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų;

4) 2015-03-24 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, šiuo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. 2015-12-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2015-03-24 nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. D. 2015-08-27 nuo 17.15 val. iki 17.37 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, grasino nužudyti savo motiną R. D., būdamas namo laiptinėje, trankydamas bei laužydamas buto duris ir sakydamas jai, kad ją nužudys, kai tik pateks į butą, dėl ko R. D. net keturis kartus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir ragino policijos pareigūnus paskubėti atvykti į pagalbą, nes jai gresia pavojus gyvybei, dėl ko jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis M. D. parodė, kad supranta kuo kaltinamas. R. D. yra jo motina. Kaltu prisipažįsta dėl grasinimo. Dėl fizinio skausmo sukėlimo kaltės nepripažįsta. Taip šnekėjo mama, nes buvo supykusi, nevaldė savęs. Po savaitės jie susitaikė. Pirmą kartą taip baisiai susipyko. Visokių žodžių mamos atžvilgiu sakė. Gal buvo ištaręs ir apie nužudymą. Šnekėjo ir nusišnekėjo, nevaldė savęs. Mama matė, kad jam galva susisuko. Žodžius apie nužudymą išsakė. Prasidėjo konfliktas dėl kompiuterio laido. Jis išėjo parūkyti, o ji užsirakino duris, nes jau buvo apsižodžiavę. Kai ji užrakino duris, viskas ir prasidėjo. Jam išeinant jie tik apsižodžiavo. Nestūmė jos. Nukentėjusioji (kaltinamojo mama R. D.) serga nervine žvyneline liga, jautriai reaguoja į kiekvieną žodį. Pats supranta kaip ji jautėsi. Jis taip pat nuo žvynelinės gydosi. Mamą pastūmė tik pirštais, kad praeiti į savo kambarį. Jis su ja buvo šnekėjęs laisvėje, kai jau susitaikė. Mama pasakytų, kad to stūmimo nebuvo. Mama gal ir suprato grasinimus realiai, bet tokių kėslų nebuvo. Mamą iškoliojo, bet jos atsiprašė, viską atlygino, duris sutvarkė iki sulaikymo. Dar turi brolį ir sesę 12 ir 11 metų. Jis tik norėjo praeiti į kambarį. Jautėsi, kad blogai padarė. Tuo metu nevaldė savęs. Prie kompiuterio per daug laiko praleido, turėjau priklausomybę, gal todėl ir susisuko.

Liudytoja V. G. parodė, kad yra policijos pareigūnė. Pažįsta kaltinamąjį. Teko vykti į iškvietimą ir su juo kaip pareigūnei susidurti. Prašo remtis tarnybiniais pranešimais. Kai nuvyko į įvykio vietą, jį rado koridoriuje prie durų. Durys buvo apspardytos, apdraskytos. Patekus į vidų, kai atrakino duris, apklausė jo motiną. Ji verkė, bijojo. Jaunuolis rėkavo, kad „tu man ne motina“, ėmė rinktis daiktus. Nukentėjusioji buvo išsigandusi. Nukentėjusioji sakė, kad dar vaikas turi grįžti iš mokyklos, bijojo, kad dar ir vaiko neužpultų. Sakė, kad dėl laido įvyko konfliktas. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, sakė, kad ne jų reikalas, teko panaudoti antrankius, muistėsi. Tada įvykio vietoje buvo su bendradarbiu R.. Prie durų kaltinamasis trankėsi, prašė, kad įsileistų. Policijos kvietimo priežastis buvo ta, kad jis prieš tai smurtavo, įvyko konfliktas, nukentėjusioji baiminosi tiek dėl savęs, tiek dėl to vaiko. Mano, kad nukentėjusioji kvietė policiją dėl to, kad bijojo, nes buvo užsirakinusi. Nukentėjusioji bijojo, jog kaltinamasis nepatektų į vidų. Jis agresyviai elgėsi. Apie ankstesnius smurto atvejus nukentėjusioji nepasakojo. Nukentėjusiąją ji priskirtų prie ramesnių žmonių. Nukentėjusioji nesusitvarkė su sūnumi. Ji su nukentėjusiąja bendravo, o kolega kitame kambaryje bendravo su tuo jaunuoliu. Jaunuolis tuo metu rinkosi daiktus. Moteris verkė, negalėjo daug ko paaiškinti.

2015-08-27 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad R. D. kreipėsi į Kauno apskrities VPK KTV NVRS ir nurodė, kad 2015-08-27, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 17 val., jos sūnus M. D. tarpusavio konflikto metu pradėjo ją stumdyti, ji trenkėsi į kambario duris. Taip pat grasino ją nužudyti. Atlikta įvykio vietos apžiūra. Fotolentelėje matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), Kaune, durys apdaužytos, nulaužta rankena (b. l. 7-8, 9).

2015-08-27 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nurodyta, kad Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės patrulė V. G., atvykusi į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, užfiksavo, kad nukentėjusiajai ant rankos konstatuotas įdrėskimas, ji buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, verkė. M. D. buvo agresyvus, rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 11-12).

2015-08-27 Kauno apskrities VPK KTV NVRS tyrėjo nutarimu R. D. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 16).

2015-09-03 nukentėjusiosios R. D. parodymai, iš kurių matyti, kad 2015-08-27 grįžusi po darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apie 17 val. rado namie savo sūnų M., kitų dviejų vaikų tuo metu namie nebuvo. Ji paprašė M., kad jis jai duotų interneto laidą 15 minučių pasinaudoti, kadangi jis buvo pasiėmęs jos, nes jo laidą sugriaužė šuo. Jis jai jį davė, nesiginčijo. Ji kaip tik tuo metu virtuvėje gamino maistą ir truputį užtruko. Po maždaug 15 min. M. jai pradėjo priekaištauti, kad ji jam pamelavo, kad greičiau duotų jam tą laidą, išvadino ją visokiais keiksmažodžiais. Ji jam pasakė, kad jei jis dar priekaištaus, tai ji jam išvis jo neduos. Tada jis ją stūmė vienos rankos plaštaka ir ji atsitrenkė į duris. Ji jokio sužalojimo nepatyrė ir į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Tada, kaip tik tuo metu pas M. atėjo jo draugas, M. išėjo į bendrą koridorių ir ji užsirakino duris. Galvojo, kada jis nusiramins, tada jį įsileis. M. iš karto pradėjo rėkti, kad įleistų į namus, spardė duris ir jas sulankstė, apgadino. Rėkė, kad kai įeis į namus, užmuš ją, bet jo grasinančio žodžio kaip realios grėsmės ji nesuprato. Ji vis tiek jo į namus neįsileido, nes labai išsigando tuo metu, kadangi jis buvo agresyvus, ir iškvietė policiją. Anksčiau apsipykdavo, bet šį kartą jis elgėsi neatpažįstamai, buvo agresyvus. Atvykę pareigūnai jos sūnų M. išsivežė su savimi. Grįžęs iš areštinės M. jos atsiprašė ir sutvarkė duris, kurias sulaužė. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 18).

2015-09-22 nukentėjusiosios R. D. parodymai, iš kurių matyti, kad 2015-08-27 tarp jos ir sūnaus M. D. įvykęs žodinis konfliktas buvo mažareikšmis. Tuo metu buvo stipriai susijaudinusi, todėl negali teigti, kad į duris atsitrenkė nuo tyčinio M. pastūmimo, gali būti, kad viso konflikto metu ji prasilenkinėjo su juo ir ji pati nevalingai atsitrenkė į duris su nugara. Pasikarščiavo iškvietusi policiją. Norėjo pagąsdinti savo sūnų, kad jis su ja elgtųsi pagarbiau ir netrankytų buto durų. Manė, kad atvykę pareigūnai tik sudrausmins sūnų. Dėl šio įvykio jie su juo jau susitaikė, jis jos atsiprašė ir sutvarkė apgadintas buto duris. Šiuo metu jokių pretenzijų M. neturi (b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėjus skambučių įrašus, kuriais buvo kviesta pagalba, nustatyta, kad nukentėjusioji laikotarpyje 2015-08-27 nuo 17.15 val. iki 17.37 val. pagalbą kvietė net 4 kartus, buvo susijaudinusi, verksminga, teigė, kad sūnus išlauš duris ir įsiveržęs ją užmuš. Fone girdėti grasinimai (b. l. 46-48).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl

Motyvuojamoji dalis

grasinimų įrodyta paties kaltinamojo M. D. visišku prisipažinimu, kita rašytine aukščiau aptarta medžiaga. Įrodyta, jog M. D., veikdamas tiesiogine tyčia, grasino nužudyti savo mamą R. D., t. y. būdamas namo laiptinėje, trankydamas bei laužydamas buto duris ir sakydamas savo motinai R. D., kad kai pateks į buto vidų ją nužudys, dėl ko R. D. keturis kartus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir ragino policijos pareigūnus paskubėti atvykti į pagalbą dėl gresiančio pavojaus gyvybei, dėl ko nukentėjusiajai R. D. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006).

Nukentėjusioji į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi skambindama keturis kartus, kas iš esmės rodo, kad ji buvo išsigandusi dėl savo gyvybės. Iš pokalbių išklotinių matyti, kad kviesdamasi pagalbos ji prašo kviesti policiją kuo skubiau. Tai rodo, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai, kad ji buvo pagrįstai išsigandusi, nurodė, kad laiko duris. Nukentėjusioji kviesdama pagalbą keturis kartus, bijojo dėl savo gyvybės. Tai matosi ir pateiktų skambučių pokalbių išklotinių. Kaltinamasis savo veiksmais (daužydamas duris, rėkdamas) grasinimus sustiprino ir nukentėjusiajai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Skambučių išklotinėse ir pokalbiuose tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir nukentėjusiosios girdimas ir vyriškas balsas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nustatyta, kad kaltinamasis, grasino savo motinai R. D., daužydamas duris, reikalaudamas įleisti į butą. Nors kaltinamasis nurodė savo grasinimų neketinęs įvykdyti, tačiau jo veiksmų pobūdis (durų spardymas, daužymas), prieš tai įvykęs konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, leido nukentėjusiajai pagrįstai manyti, jog kaltinamojo grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti. Taigi kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., kadangi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jo grasinimai buvo realūs, nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Dėl veikos pagal 140 str. 2 d.

Kaltinamasis M. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, tai yra 2015-08-27 apie 17 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu tyčia rankos plaštaka stumdamas savo šeimos narę - savo motiną R. D., nuo ko ji nugaros dešine puse atsitrenkė į kambario duris, tokiu būdu smurtaudamas motinai R. D. sukėlė fizinį skausmą, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė naudojęs smurtą prieš mamą R. D.. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai dėl smurto vartojimo ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo. Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, papildomos apklausos metu nurodė, kad dėl policijos kvietimo pasikarščiavo, nurodė priežastis, kodėl kvietė policiją, kad sužalojimas rankoje nėra susijęs su pačiu pastūmimu ar atsitrenkimu.

Įvertinus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad nesurinkta įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 2 d. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes, tačiau šioje byloje tokių įrodymų nesurinkta. Tad įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusios tarpusavio santykius, į tai, kad nukentėjusioji pati patvirtino, kad įbrėžimas ant rankos atsirado ne dėl šio konflikto, nukentėjusioji nesikreipė nei pas medikus, darytina išvada, kad vien nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad „jis ją stūmė vienos rankos plaštaka ir ji atsitrenkė į duris ir taip jai M. sukėlė fizinį skausmą“, kurių nepatvirtina kiti bylos duomenys, negali būti laikomi patikimais įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais M. D. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo pagal BK 140 str. 2 d., M. D. išteisintinas dėl šio nusikaltimo padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę M. D. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). M. D. yra teistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 53), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 62), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 63).

Kaltinamasis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, nedirba, mokosi, yra jauno amžiaus. Kadangi kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.). Paskirta bausmė subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.).

Laikino sulaikymo protokolas patvirtina, kad M. D. buvo laikinajame sulaikyme nuo 2015-08-27 18 val. 00 min. iki 2015-08-28 15 val. 30 min. (b. l. 22, 31), taip pat suimtas nuo 2016-05-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Šis laikas įskaitytinas į bausmę. Kaltinamajam M. D. skirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjamoje byloje 2016 m. gegužės 12 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta patikslint pažyma Nr. NTP-7-5370 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog kaltinamajam M. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje byloje išlaidas (advokato užmokestis) sudaro 95,54 €, kurios priteistinos valstybės naudai (b. l. 131).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi kaltinamajam M. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje 2016 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti, jog kaltinamojo M. D. teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, pripažinus būtiną gynėjo dalyvavimą, buvo paskirtas dalyvauti teismo posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas (b. l. 47 - 48). Kaltinamąjį M. D. šioje byloje gynė advokatė Loreta Daukšienė (b. l. 122).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog visiškas asmens izoliavimas objektyviai eliminuoja ar bent jau iš esmės suvaržo gynybos galimybes, numatė bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant bent iš dalies kompensuoti kaltinamojo negalėjimą pačiam gintis ir užtikrinti tokio asmens teisės į gynybą įgyvendinimą, jog gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-478/2014). Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. D. nepriteistinos.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti bausmę - 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir galutinę bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-08-27 18 val. 00 min. iki 2015-08-28 15 val. 30 min. (1 para) ir laiką, taikant kardomąją priemonę suėmimą nuo 2016-05-03 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. D. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią M. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš kaltinamojo M. D. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.