- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-787-238/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo E. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos teikimas dėl E. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-03 nuosprendžiu E. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, paskirtą bausmę subendrinus su neatlikta bausme pagal 2008-11-05 nuosprendį, jam skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 metams. Bausmės pradžia - 2006-01-29, bausmės pabaiga – 2014-01-29.
Šalies argumentai
Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo E. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 4 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-03-16 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, jog nuteistasis E. L., atvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atlikti bausmę, buvo paskirtas į paprastąją grupę, nuo 2009-11-02 perkeltas bausmę atlikti drausmės grupėje 6 mėnesių laikotarpiui. Pažymima, jog pataisos įstaigoje adaptavosi sunkiai, yra įtrauktas į „Nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti“ įskaitą neterminuotam laikui, jam vykdoma sustiprinta priežiūra. Bausmės atlikimo metu E. L. padarė 19 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, 17 kartų baustas drausmine tvarka, skatintas tik 2 kartus. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.
Nuteistasis E. L. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-03-16 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog teismo nutartis nemotyvuota, paremta vien formalia išvada, jog nebus pasiekti bausmės tikslai. Nurodo, jog jam atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo patalpintas kartu su narkotikus vartojančiais nuteistaisiais. Dėl to jam ir kilo adaptavimosi ir bendravimo su kitais nuteistaisiais problemų, o administracija jį už tai nuolat baudė. Vėliau, siekdamas būti perkeltas į kitą nuteistųjų grupę, E. L. save susižalojo specialiai. Skundo autoriaus teigimu, tik tokiu būdu jam pavyko su pataisos įstaigos administracija pasiekti kompromisą – perkėlimą į kitą nuteistųjų grupę. Tai įgyvendinus, jo elgesys pasitaisė, E. L. pradėjo dirbti, mokytis, dalyvauti sporto renginiuose, buvo paskatintas. Be to, skundo autoriaus nuomone, įkalinimo įstaigoje yra žymiai blogesnės galimybės reabilituotis ir susitvarkyti gyvenimą nei laisvėje, kur jis galėtų dirbti, kurti šeimą ir tobulėti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. L. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis E. L. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytas 3/4 dalis paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t.y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis padarė net 19 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, buvo net 17 kartų baustas drausmine tvarka, buvo 6 mėnesiams perkeltas atlikti bausmę drausmės grupėje, du kartus buvo paskatintas. Teismas vertino atliktos ir neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentas, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, nepagrįstas.
Tos aplinkybės, kad nuteistasis, žalodamas save, tik siekė kompromiso su pataisos įstaigos administracija, nes iš pradžių sunkiai adaptavosi ir suvokė nuteistųjų bendravimo ypatumus, ar pradėjo stropiai dirbti, kurti ateities planus, baigė siuvinių gamintojo kursus, dalyvauja organizuojamuose sporto renginiuose, dar neduoda pagrindo teigti, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip minėta anksčiau, vertinamos ir kitos jau paminėtos aplinkybės, jų visuma.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog E. L. atlieka bausmę už apysunkių nusikaltimų padarymą, buvo daug kartų teisiamas ir anksčiau, savo interesus įgyvendina bet kokiomis priemonėmis (skundo autorius pats nurodė, jog kompromiso su pataisos įstaigos administracija siekė neteisėtu ir pavojingu savo paties sveikatai būdu), ne kartą ir grubiai pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, yra įtrauktas į „Nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti“, dėl ko jam taikoma neterminuota sustiprinta priežiūra, konstatuoja, jog teismo išvada, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, yra pagrįsta ir motyvuota.
BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą E. L. nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. L. nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnio ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Teismo išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo E. L. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.