Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Byla Nr. ATP-338-135/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
ATP-338-135/2013
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00913-2013-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Zalaga
Pažeidėjas
E. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-338-135/2013
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00913-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo E. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d., nubausta 80 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubausta 110 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubausta 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pagal ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2013 m. kovo 25 d. apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį „Renault Laguna", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti jos nubaudimą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, panaikinti bausmių subendrinimą pagal ATPK 33 str., kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, kad 2013-05-23 Šiaulių apylinkės teismo nutarimo dalis dėl nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, kad šį nutarimą Šiaulių apylinkės teismas priėmė pažeidęs ATPK 256, 257 straipsnių nuostatas. Nutarimo dalies dėl nubaudimo pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį apeliantė neskundžia.

Apeliantės teigimu, nei žodiniuose, nei rašytiniuose bylos įrodymuose nėra užfiksuota jokios objektyvios informacijos apie tai, kad ji dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas G. I. automobilis ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad eismo įvykio vietos schemoje yra nurodyta, kokioje vietoje buvo apžiūrėtas G. I. automobilis ir užfiksuoti tik minėto automobilio apgadinimai, jis nufotografuotas, transporto priemonės techninės apžiūros aktuose taip pat nėra duomenų, kad jai (apeliantei) priklausančiam automobiliui „Ford Fiesta", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų nustatyti kokie nors sugadinimai, o policijos pareigūnės R. P. tarnybiniame pranešime bei nukentėjusiojo G. I. rašytiniame paaiškinime išdėstomos tik prielaidos, o ne pagrįsti faktai, kad būtent ji automobiliu Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino G. I. automobilį. E. M. atkreipia dėmesį, kad CD diske patalpintose nuotraukose matyti tik tai, kad nėra jos automobilio dešinio šoninio vaizdo veidrodėlio, o daugiau jokių jos automobilio apgadinimų neužfiksuota nei nuotraukose, nei jokiuose kituose dokumentuose, kuriuos teismas vertino kaip įrodymus, pagrindžiančius jos kaltę. Nurodo, kad eismo įvykio metu padaryta žala privalo būti neginčijamai įrodyta ir tik neginčijamai nustačius ir įsitikinus, kad įvykyje dalyvavo būtent tos transporto priemonės, kad apgadinimai atsirado joms kontaktuojant, galima konstatuoti, kad įvyko eismo įvykis. Apeliantės įsitikinimu, šiuo atveju nėra užfiksuota jokių jos automobiliui padarytų apgadinimų, kuriuos būtų galima sulyginti su G. I. automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais, užfiksuotais 213-03-25. Nurodo, kad jos automobilio šoninio veidrodėlio nebuvimas neįrodo jos ir nukentėjusiojo automobilio kontakto, nes jokiuose dokumentuose nėra užfiksuoti abiejų automobilių sąlyčio taškai. Nurodo, kad eismo įvykio schemoje nėra užfiksuota jokių eismo įvykio požymių – šukių ir nuolaužų, o apie tai, ar jos buvo, ar ne, negalėjo nurodyti ir eismo įvykį registravę policijos pareigūnai R. P. ir G. J.. Teigia, kad jei jos veidrodėlis būtų nukritęs eismo įvykio vietoje, jį būtų užfiksavę dokumentuose policijos pareigūnai ir veidrodėlį būtų radusi ji pati, nes pro įvykio vietą iš lėto pravažiavo 2 kartus, tuomet ir būtų pripažinusi kaltę ir ėmusi priemonių tinkamai įforminti įvykį, tačiau, nejutusi kontakto su G. I. automobiliu, nebuvo tikra , kad padarė eismo įvykį, o veidrodėlio neradimas G. I. automobilio apgadinimo vietoje tik sustiprino tokį manymą. Nurodo, kad teismas rėmėsi teisme duotais žodiniais nukentėjusiojo G. I., liudytojų M. Ž., R. P., R. B. parodymais, o jos ir jos mamos parodymais nesirėmė ir vertino kritiškai. Pabrėžia, kad jos ir jos mamos parodymai yra nuoseklūs, todėl teismas be pagrindo įvertino neigiamai. Teigia, kad teisme ji ir jos mama nuoširdžiai nurodė, kad nepajuto kontakto su nukentėjusiojo automobiliu, o automobilį atgal į Kelmę parvairavo jos mama, nes ji išsigando spūsčių. Neigia, kad vairuoti bijojo dėl kontakto su kitu automobiliu. Neigia, kad tuo pačiu keliu važiavo ieškoti veidrodėlio stiklo, tačiau jau po to tvirtina, kad į G. gatvę sugrįžo dėl to, kad neliktų jokių abejonių nei dėl veidrodėlio stiklo, nei dėl kitų jai nerimą kėlusių aplinkybių. Tvirtina, kad nenorėjo ir nesiekė pabėgti iš eismo įvykio vietos ir išvengti atsakomybės, o nejuto sukėlusi eismo įvykio. Nurodo, kad pakartotinai du kartus pravažiuodama tuo pačiu keliu, ji nerado jokių eismo įvykio požymių, todėl neturėjo pagrindo pranešti policijai, neturėjo galimybės palikti savo kontaktinių duomenų automobilio savininkui. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas neįvertino jos ir jos mamos D. K. parodymų nuoseklumo, nuoširdumo. Teigia, kad jos mama D. K. buvo įspėta už melagingų parodymų davimą, todėl vertinti jos parodymus kritiškai teismas negalėjo.

Teigia, kad teismas negalėjo besąlygiškai remtis liudytojo M. Ž. parodymais. Tvirtina, kad teismas jų nesutapatino su liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, nevertino jų prieštaringumo. Nurodo, kad teismas nevertino to, kad M. Ž. iš kart po įvykio 2013-03-25 8.30 val. apie jį nepranešė policijai arba bendruoju pagalbos telefonu, o tik po pusdienio apie 13.00 val. paliko užkišęs raštelį su jos automobilio numeriu už G. I. automobilio valytuvo. Nurodo, kad nors liudytojas teisme parodė, jog matė, kaip nulėkė stovinčio automobilio veidrodėlis ir kaip braukėsi automobiliai šonais, tačiau jos (apeliantės) automobiliui nebuvo nustatyti analogiški apgadinimai, kaip ir ,,Renault Laguna“. Apeliantė liudytojo parodymais abejoja ir dėl to, kad jis nurodė, jog negirdėjo, ar kaukė apgadinto automobilio signalizacija, nors ji automobilyje ir yra įrengta, bei dėl nukentėjusiojo parodymų apie tarp jo ir liudytojo vykusį pokalbį. E. M. nesutinka, jog liudytojas M. Ž. galėjo matyti, kaip ji kliudė G. I. automobilį, nes, jos teigimu, už jų važiavo sunkvežimis, kuris, rikiuodamasis į antrą eismo juostą, spaudė jos automobilį prie dešinėje gatvės pusėje stovėjusių automobilių. Apeliantė taip pat nesutinka su liudytojo parodymais, kad įvykio metu - ryte eismas nebuvo intensyvus. E. M. tvirtinimu, vien iš M. Ž. parodymų negali būti daroma kategoriška išvada, kad būtent ji kliudė G. I. automobilį, kadangi jai ir jos mamai grįžtant 2 kartus pažiūrėti, ar nieko nenutiko, jos nematė G. gatvėje prie kelkraščio nė vieno automobilio ar eismo įvykio nuolaužų, todėl negalima kategoriškai teigti, kad M. Ž., praėjus 4-5 valandoms po sukelto įvykio, raštelį paliko būtent apgadinto automobilio savininkui, nes nenurodė, kad apgadintas buvo būtent automobilis ,,Renault Laguna“. Atsižvelgdama į išdėstytą, apeliantė daro prielaidą, kad ja ir susidariusia eismo situacija Gegužių gatvėje 2013-03-25 apie 8.30 val. buvo pasinaudota, norint suremontuoti kitų asmenų veiksmais padarytą žalą G. I. automobiliui, nes yra pagrįstos abejonės dėl to, ar jo automobilis iš tiesų buvo apgadintas 2013-03-25 apie 8.30 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, ar pastatytas toje vietoje vėliau.

Dėl G. J. ir R. P. parodymų pažymi, kad jie yra neinformatyvūs ir nei pagrindžia, nei paneigia jos kaltę, kadangi šie liudytojai 2013-03-25 įvykio nematė, aplinkybių apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių šukes ir nuolaužas pateikti negalėjo, jos automobilio neapžiūrinėjo ir jo net nematė, o pateikė savo subjektyvų vertinimą. Pažymi, kad šie liudytojai nėra ekspertai ar specialistai, todėl teismas negalėjo vertinti subjektyvios policijos pareigūnų pozicijos ir remtis ja kaip įrodymu sprendžiant jos kaltės klausimą. Nurodo, kad liudytojas R. B. neatmetė tikimybės, kad šiuo atveju ji galėjo ir nejusti kontakto.

Apeliantės tvirtinimu, teismas, nesant patikimų ir objektyvių įrodymų dėl jos dalyvavimo 2013-03-25 eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas G. I. automobilis ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo jos pripažinti kalta ir nubausti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o atsižvelgiant į pastaruosius argumentus, teismas negalėjo jos nubausti ir dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, t.y. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad teismas, spręsdamas kaltės klausimą, nesivadovavo teismų praktika.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į E. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo netenkinti skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas E. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo aplinkybės.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

E. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl E. M. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., ginčo nėra, tačiau apeliantė ginčija pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant jos veiksmuose kaltės ir jos kaltę patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog E. M. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Nors E. M. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigia, jos kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: eismo įvykio vietos schema (5 b. 1.), nukentėjusiojo G. I. rašytiniu paaiškinimu (8 b. l.), policijos pareigūnės R. P. tarnybiniu pranešimu (11 b. l), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (14-15 b. l.), liudytojų M. Ž., R. P., G. J., R. B. teisme duotais parodymais, byloje esančiomis fotonuotraukomis, daliniais administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. bei liudytojos D. K. parodymais (29-31 b.l.), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio tarnybinio pranešimo apie įvykį, 2013-03-25, atvykus į įvykio vietą, rastas apgadintas automobilis ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojas G. I. paaiškino, kad apie 13.40 val. atėjęs prie minėto automobilio pamatė, kad yra sulaužytas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, įbrėžti kairės pusės priekinis sparnas ir priekinės kairės pusės durelės. G. I. padavė raštelį, kurį rado užkištą už priekinio stiklo valytuvo, kuriame buvo užrašyta, kad automobilį apgadino automobilis ,,Ford Fieta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodytas įvykį mačiusio asmens telefono numeris (11 b. l.). Eismo įvykio vietos schemoje pažymėta, jog 2013-03-25, 13.48 val. užfiksuoti automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio kairės pusės sparno, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio, priekinės kairės pusės durų apgadinimai (5 b. l.). Transporto priemonių techninės apžiūros akte užfiksuota, kad nustatyti automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai – kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės (15 b. l.). Foto nuotraukose užfiksuoti automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinio sparno ir durelių apgadinimai 60-65 cm aukštyje, apgadintas priekinės kairės pusės veidrodėlis (44-46 b. l.), taip pat automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimas (43 b. l.). Už automobilio ,,Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo valytuvo paliktame raštelyje nurodyta, kad ,,jums veidrodėlį nulaužė auto valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Ford Fiesta). Sulaikyti nepavyko. Jei susirasite, paliudysiu. Mano Nr. (duomenys neskelbtini)“ (20 b. l.).

Liudytojas M. Ž. teisme parodė, kad matė įvykį, priekyje važiavęs automobilis rikiavosi į pirmą juostą, pamatė stovinčius automobilius ir metėsi atgal, pažiro šukės, automobilyje sėdėjo dvi moterys, moteris pristabdė, beveik sustojo, jis moterims signalizavo, tačiau jos nereagavo, jis užsirašė automobilio numerį, grįždamas atgal ant automobilio paliko raštelį (48 b. l.). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme nukentėjusysis G. I. parodė, kad prie automobilio atėjo apie 13.30 val., pamatė apgadintą automobilį, paskambino policijai, žmogus, kuris matė įvykį, po automobilio valytuvu paliko savo telefono numerį ir užrašė automobilio modelį ir numerį (30 b. l.). Liudytoja R. P. teisme parodė, kad gavo pranešimą, jog gatvėje buvo kliudytas automobilis, o kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, nuvykus į įvykio vietą nukentėjusysis parodė raštelį, paliktą ant automobilio, kuriame buvo nurodyti įvykyje dalyvavusio automobilio duomenys, pagal kuri buvo išsiaiškinta, kam priklauso automobilis, nuolaužų ar šukių neprisiminė, E. M. apklausė ir jos automobilį fotografavo K. pareigūnai. Analogiškus parodymus teismui davė ir į įvykio vietą vykęs pareigūnas G. J. (59-60 b. l.). Administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. teisme parodė, kad 2013 m. kovo 25 d. apie 9:00 val. ryte vežė mamą į onkologinę ligoninę, važiuojant Gegužių gatve pirma juosta ją pradėjo spausti sunkvežimis prie stovinčių automobilių kolonos, kadangi sunkvežimis buvo arti jos automobilio, ji sustojo, praleido sunkvežimį ir nuvažiavo toliau, nuvykusi prie ligoninės pamatė, kad nėra veidrodėlio stiklo, prie ligoninės apsisuko ir važiavo atgal ieškoti veidrodėlio stikliuko, pagalvojo gal kliudė automobilį, nes stikliuko nebebuvo, nuvažiavusi į vietą, kurioje buvo sunkvežimis, nieko nematė, vėliau pasiėmė mamą iš ligoninės ir grįžo į įvykio vietą, tačiau ten jau nieko nebebuvo, nei automobilių, kuriuos galėjo apgadinti, kartu su mama ieškojo veidrodėlio stikliuko ir žiūrėjo, kur galėjo padaryti kažką ne taip, 2013-03-25 13:38 val. buvo K., automobilio veidrodis pats nenukentėjo, tik buvo iškritęs stikliukas. Nurodė, kad jei kliudė, tai tik tuo momentu, kai buvo spaudžiama sunkvežimio, daugiau tokių momentų nebuvo, buvo priartėjusi prie šono, kur stovėjo automobiliai, tačiau kontakto nepajuto (29 b. l.). Liudytoja D. K. parodė, kad 2013-03-25 ryte ja dukra vežė į ligoninę, šalia jų važiavęs sunkvežimis labai priartėjo, liepė dukrai stabdyti, sunkvežimis užsuko prieš jų automobilį, prie ligoninės pamatė, kad nėra veidrodžio stiklo, suprato, kad kažkas ne taip ir liepė nuvažiuoti į įvykio vietą, į įvykio vietą sugrįžo ir po to, kai ligoninėje atliko tyrimus, važiavo tuo pačiu keliu, nežino, kur pametė veidrodį, tačiau ryte jis buvo, kontakto nepajuto (30-31 b. l.).

E. M. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo ir ji susidūrimo nepajuto, pirmosios instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Ir nors automobiliui „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra fiksuoti kiti pažeidimai, išskyrus dešinės pusės veidrodžio stiklo iškritimas, tačiau, teismo nuomone, to užtenka, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis kontaktavo su automobiliu „Renault Laguna", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiu G. gatvės pakraštyje, ir apgadino šį automobilį, kadangi tai patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Jau vien administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. veiksmų seka, t.y. tai, kad ji du kartus važiuoja į įvykio vietą, ten ieško pamesto veidrodžio stiklo ar kitų įvykusio kontakto su kitu automobiliu požymių, leidžia daryti išvadą, kad susidūrimą su kitu automobiliu ji pajuto, įsidėmėjo įvykio vietą, tačiau iš kart nesustojo, o nuvažiavo iš įvykio vietos. Teismas laiko nelogiškais apeliantės paaiškinimus apie tai, jog, galimai nepajutusi kontakto, ji visgi vyksta į įvykio vietą ieškoti stiklo tik todėl, kad toje vietoje buvo priversta sustoti dėl galimai netinkamai manevravusio sunkvežimio. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. vyko iš K. į Š. ir šiuo atveju važiavimo kelias nėra trumpas, tai tokioje kelionėje galėjo būti ne vienas sustojimas (pvz., prie šviesoforų, praleidžiant pėsčiuosius ir t.t.), todėl E. M. vykimas į automobilių susidūrimų vietą net kelis kartus patvirtina, kad jos vairuojamo automobilio pristabdymą sąlygojo ne tik galimai netinkamas kito automobilio manevravimas, tačiau ir jos supratimas, kad kliudė kelkraštyje stovėjusį kitą automobilį, dėl ko vėliau įvykio vietoje apeliantė ir ieškojo pamesto savo automobilio veidrodėlio stiklo. Be to, kaip minėta anksčiau, automobilių „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Laguna", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimą matė ir užfiksavo liudytojas M. Ž., kurio parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, jų nenurodė ir apeliantė, jog M. Ž. turėjo motyvą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, būtų ją anksčiau pažinojęs ar dėl kitų priežasčių būtų suinteresuotas bylos baigtimi.

Įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog E. M. suprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau, nesilaikydama KET reikalavimų, išvažiavo iš įvykio vietos. Akivaizdu, kad E. M. iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Taigi Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai nubaudė E. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Bronius Zalaga