Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, išsiskyręs, teistas 1992-05-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 2 d. 6 m. laisvės atėmimo (1961 m. BK redakcija), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2007 m. gruodžio 27 d., apie 20 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tyčia peiliu vieną kartą smogė R. N. į pilvą, padarė jam durtinę-pjautinę pilvo žaizdą, dėl to išvirto žarnos, buvo pakenkta klubinei žarnai ir didžiajai taukinei, taip R. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad apie 20 val. išėjo iš namų išgėręs. Eidamas į parduotuvę matė konfliktą tarp jaunuolių, vienas iš jų buvo nukentėjusysis. Parduotuvėje nusipirko dar degtinės, išėjęs sutiko B. S.. Su juo nuėjo į vietą prie obels, nes ten dažnai kas nors rinkdavosi. Gėrė stovėdami, tiesiai iš butelio kakliuko. Pamatė ateinančią merginą, o už jos ir nukentėjusįjį. R. N. galėjo praeiti pro juos, bet jis nekviestas priėjo prie jų. Priėjęs nustūmė B. S.. Tada priėjo prie jo ir koja išmušė degtinės butelį. R. N. plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Tuo tarpu jis išsitraukė peilį ir liepė jam pasitraukti. R. N. pamatė peilį ir pasakė: „o dar su peiliu stosi“. Ir pridūrė, kad nušaus jį. Buvo tamsu ir nesimatė, ar R. N. turi ką nors rankoje, buvo prasisegęs striukę. Kai R. N. priartėjo ir pradėjo jį tampyti už pečių, jis panaudojo peilį. Po įdūrimo nukentėjusysis atšoko ir nubėgo keliu namo.

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. G. parodė vietą, kur peiliu sužalojo R. N. (b. l. 138–147, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl R. N. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. N. parodė, kad prieš įvykį jis buvo išgėręs apie 300 g brendžio. Jis prie gatvės stovėjo su draugais ir prie jų buvo priėjęs išgėręs vyras, pasakojo apie savo jaunystę, boksą. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jie buvo keturiese ir nutarė išsiskirstyti. Jis ėjo palydėti savo draugę. Jie ėjo per kiemą, takelis buvo siauras, todėl jis sekė paskui savo merginą. Prie takelio stovėjo du vyrai. Praėjus pro A. G., šis jam kažką pasakė. Jis atsigręžė ir priėjo prie A. G.. Tarp jo ir A. G. draugo jokio konflikto nebuvo. Jis apsižodžiavo su A. G. ir tarp jų įvyko konfliktas. Kas ką pasakė, nepamena, nes buvo ištiktas šoko. A. G. laikė jį už peties, todėl jis pastūmė kaltinamąjį. A. G. išsitraukė iš kišenės peilį ir dūrė jam. Jis jokio ginklo neturėjo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. N. parodė vietą, kur buvo sužalotas (b. l. 30–37, t. 1).

Liudytoja V. N. parodė, kad tą vakarą paskambino sūnui ir šis pasakė, jog tuoj pareis. Po 10–15 min. sūnus grįžo sužalotas. Paklaustas, kas sužalojo, pasakė, jog žino tik iš matymo. Sūnus aiškino, jog nesuprato, dėl ko įvyko tas konfliktas. Sūnaus mergina, D., sakė, kad vyriškiai nusikeikė ir kažkuris juos pasiuntė. Šeimoje nėra tėvo ir ji viena išlaiko sūnų. Tuo metu sūnus nedirbo. Sūnus po įvykio negali sunkiai dirbti, sunkiai kelti.

Liudytoja D. V. parodė, kad tą vakarą su draugais išgėrė brendžio. R. N. ją lydėjo namo, ji norėjo dar užeiti į parduotuvę, todėl jie ėjo tuo takeliu. Ant takelio vienas priešais kitą stovėjo vyrai ir gėrė degtinę. R. N. sekė jai iš paskos, nes takelis buvo labai siauras. Praėjus pro vyrus, kažkuris iš jų rusiškai nusikeikė. Suprato, jog keiksmažodžiai buvo skirti R. N.. R. N. atsigręžė ir nuėjo atgal prie tų vyrų. Matė, kaip A. G. stūmė rankomis R. N. nuo savęs, rankomis buvo įsikabinęs į R. N. striukę. A. G. įsikabinęs kaire ranka į striukę dešine išsitraukė peilį ir dūrė R. N.. Po to R. N. staigiai atšoko ir nubėgo namo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. V. parodė vietą, kur peiliu buvo sužalotas R. N. (b. l. 59-66, t. 1).

Liudytojas B. S. parodė, kad gruodžio 27 d. su draugu prie parduotuvės gėrė alų ir atėjo A. G.. Jis turėjo butelį degtinės ir jie nuėjo ant žolyno išgerti. Matė, kaip ateina mergina ir R. N. jai iš paskos. Jie ėjo takeliu tarp krūmų. R. N. praeidamas pro juos išmušė degtinės butelį. R. N. pats priėjo prie jų, jie nesikvietė jo. R. N. jį nustūmė, pasakė: „eik iš kur atėjęs“, ir jis nuėjo parduotuvės link. R. N. barėsi, vartojo necenzūrinius žodžius. Girdėjo, kaip R. N. sakė, kad A. G. gaus į galvą. Peilio dūrio jis nematė. Nubėgant R. N. sakė, kad nušaus.

Klaipėdos miesto VPK vyriausiasis patrulis G. V. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog peiliu yra sužalotas jaunuolis. Atvykus rado jaunuolį su durtine žaizda pilve. Jaunuolis jiems nieko neaiškino, o jo mama pasakė, jog sūnus grįžo sužalotas. Mergina jiems pasakė, kad galėtų tuos asmenis atpažinti, bet daugiau nieko neaiškino. Važiuojant per tą rajoną greitai pamatė tuos asmenis ir nuvežė į poskyrį. Sulaikant pas kaltinamąjį rado peilį.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad R. N. buvo padaryta kiaurinė durtinė-pjautinė pilvo žaizda, dėl to išvirto žarnos, buvo pakenkta klubinei žarnai ir didžiajai taukinei. Minimas sužalojimas galėjo atsirasti paveikus R. N. pilvą aštriu duriančio-pjaunančio tipo įrankiu, gali būti, kad peiliu. R. N. turi vieną trauminio kontakto žymę, kuri ir galėjo atsirasti dėl vieno smūgio į pilvą duriančio-pjaunančio tipo įrankiu (b. l. 8–10, t. 1).

LR BK 135 str. 2 d. 8 p. numato atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nustatyta, jog nukentėjusysis su kaltinamuoju susiginčijo, po to stumdėsi, konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios kaltinamojo A. G. veikoje leistų konstatuoti chuliganiškus motyvus. Todėl negalima teigti, jog R. N. sužalotas dėl chuliganiškų paskatų, taigi veikos kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. yra netikslus.

A. G. pats pripažįsta, jog dūrė peiliu, dėl to jokių abejonių nekyla, bet teigia, jog jį R. N. užpuolė. Tačiau šioje situacijoje nebuvo būtinosios ginties požymių. Konflikto pradžią abi pusės vertina skirtingai. Kaltinamasis ir jo draugas B. S. teigia, jog pats nukentėjusysis prie jų prikibo, o nukentėjusysis R. N. ir jo draugė aiškina, kad konfliktą pradėjo A. G.. Bylos nagrinėjimo metu atitinkamas dėmesys buvo skiriamas vietai, kurioje kaltinamasis su savo draugu girtavo. Jie sakė, kad girtaujama buvo atokiau nuo keliuko, kuriuo ėjo R. N. su drauge, tuo tarpu D. V. aiškino, jog B. S. ir A. G. stovėjo ant keliuko. Pastaroji versija yra mažai įtikinama, vargu ar tokia vieta yra tinkama vartoti alkoholinius gėrimus. Teismui labiau įtikinami yra kaltinamojo ir liudytojo B. S. parodymai, iš kurių išeina, jog jie buvo prie obels, esančios už kelių metrų nuo keliuko. Tai reiškia, kad pats nukentėjusysis dėl kažko priėjo prie kaltinamojo. Tačiau tai, jog jie susistumdė, nereiškia, kad reikėjo panaudoti peilį. Kaltinamasis buvo su savo draugu, tad jėgos net ir tuo atveju, jeigu R. N. būtų juos užpuolęs, buvo pranašesnės. Kita vertus R. N. peilio su savimi neturėjo, taigi smogti peiliu nebuvo jokio reikalo – kaltinamasis nebuvo užpultas.

Negalima teigti, jog A. G. dūrė peiliu R. N. būdamas didžiai susijaudinęs. Tiek A. G., tiek R. N. įvykio metu buvo girti. Vieno asmens pasakyti necenzūriniai žodžiai kito išgėrusio asmens adresu, teismo nuomone, neturėjo itin įžeisti A. G., dėl ko reikėjo smogti jam peiliu. Dėl paminėtų aplinkybių teismas A. G. veikos pagal BK 136 str. nevertina. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog R. N. būdamas neblaivus, užuot apėjęs lauke geriančius A. G. ir B. S., su jais konfliktavo. Tokį nukentėjusiojo elgesį teismas laiko rizikingu ir į tai atsižvelgia skirdamas bausmę A. G..

Kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, smogdamas peiliu į pilvą, numatė, kad sužalos žmogų, ir nors nenorėjo sunkiai jį sužaloti, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. A. G. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., požymius.

Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiojo mama turėjo išlaidų, išleistos pinigų sumos patvirtintos pridėtais kvitais, rūbai, kuriuos vilkėjo R. N., įvykio metu susikruvino, tapo netinkami, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai( CK 6.263 str. 2 d.).

Civilinė ieškovė V. N. pareiškė 30000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. numato, jog neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Savaime suprantama, kad dėl sužalojimo buvo itin sutrikdyta sveikata, R. N. ir jo mama patyrė dvasinius išgyvenimus, sužalojimo padarinius nukentėjusysis jaučia iki šiol (kaip jis teigia, negali dirbti sunkaus fizinio darbo). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog paties nukentėjusiojo veiksmai iš dalies sąlygojo konfliktą, į kaltinamojo turtinę padėtį, priteisiama suma už neturtinę žalą mažinama pusiau. Civilinis ieškinys yra priteisiamas iš kalto asmens A. G. ( CK 6.263 str. 2 d.).

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, patirtas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.), todėl tenkinamas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų už R. N. gydymą atlyginimo.

Iš kaltinamojo priteistinos išlaidos, kurias civilinė ieškovė turėjo už advokato teisinę pagalbą ( BPK 106 str. 2 d.).

A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir padėjo išaiškinti šią veiką, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. l d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytas aplinkybes. Nusikaltimo padarymo metu A. G. buvo neblaivus, nusikaltimas yra sunkus. Kita vertus, A. G. iš pat pradžių savo kaltės neneigė, padėjo išaiškinti nusikaltimą, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Visa tai švelnina kaltinamojo padėtį bausmės atžvilgiu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas skiria A. G. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti jo sulaikymą nuo 2007 12 27 iki 2007 12 29.

Kardomąsias priemones, iki nuosprendis įsiteisės, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Iš A. G. priteisti V. N. 1920 Lt turtinės žalos, 15000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt už advokato pagalbą.

Iš A. G. priteisti Valstybinei ligonių kasai 4134,05 Lt už nukentėjusiojo R. N. gydymą.

Daiktinius įrodymus – peilį, R. N. drabužius (striukę, kelnes, džemperį) –nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.