- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- T-35-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Anatolijus Baranovas
- Ieškovas
- O. Č.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai, S. P.
- Trečiasis asmuo
- IĮ „Vilkaraistis“, J. B.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,
išnagrinėjusi Ignalinos rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės O. Č. ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, S. P., tretieji asmenys IĮ „Vilkaraistis“, J. B. įmonė, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:
iš atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos priteisti 5000 Lt, o iš atsakovės S. P. – 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;panaikinti atsakovės S. P. namų valdos sklypo planą, sudarytą matininko J. B. ir įregistruotą VĮ Registrų centro Utenos filiale;įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją nustatyti tarp ieškovės tėvo V. P. ir S. P. namų valdų sklypų ribas pagal žemės sklypo planą, sudarytą 2009-02-17 matininko S. V..
Byloje ginčas kilo dėl ieškovės naudojamo žemės sklypo ir gretimo atsakovės S. P. žemės sklypo ribų.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad paveldėjo savo tėvų turtą - gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais ir 0,15 ha sodybinį sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Minimą 0,15 ha žemės sklypą, vadovaujantis Žemės kodekso nuostatomis, neterminuotam naudojimui ieškovės tėvui V. P. 1974-04-16 skyrė (duomenys neskelbtini) valdyba. Ieškovė teigia, kad, nepaisant vėlesnės teisės aktų kaitos, kartu su paveldimu turtu ji pavelėjo ir teises į minimą žemės sklypą. Tai, ieškovės nuomone, patvirtina ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 1 straipsnis, nustatantis, kad savininkai kaimo vietovėje prie jiems nuosavybės teise priklausiančių namų ir kitų pastatų (sodybų) esančiais Lietuvos Respublikos žemės kodekso nustatytų dydžių sodybiniais sklypais, bet ne mažesniais kaip faktiškai sodybos užimama teritorija, naudojasi neterminuotai, bei 3 straipsnis, nustatantis, kad pereinant pastato (sodybos) nuosavybės teisei, pereina taip pat teisė naudotis sodybiniu sklypu prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų (sodybų) be pirminio žemės naudotojo sutikimo.
Taip pat ieškovė teigia, kad 2007-11-23 ženklinant ieškovės naudojamą žemės sklypą ji buvo IĮ „Vilkoraistis“ matininko D. Č. suklaidinta ir pasirašė žemės sklypo ribų nustatymo abrise bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, nors nustatytos sklypo ribos neatitiko faktiškai naudoto sklypo ribų. Vėliau buvo atlikti kaimyninio S. P. namų valdos sklypo kadastriniai matavimai ir parengtas sklypo planas. Nors ieškovė atsisakė pasirašyti naujai parengtame S. P. namų valdos sklypo plane, 2008-07-02 planas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Ieškovės vertinimu, tuo buvo pažeisti 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimai kadastrinių matavimų atlikimui bei kadastro duomenų bylos pildymui ir parengimui, o 60 kv. m. ieškovės priklausiusio sklypo neteisėtai perduota naudotis S. P..
Be to, ieškovė nurodo, kad nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai ją psichologiškai traumavo ir pažemino, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą.
Ignalinos rajono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti. Teismas nurodo, kad ieškovė reikalauja panaikinti namų valdos sklypo planą ir įpareigoti apskrities viršininko administraciją nustatyti namų valdų sklypų ribas pagal pateiktą planą, t.y. skundžia viešojo administravimo subjekto veiksmus, todėl kyla abejonių dėl kilusio ginčo rūšinio teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ginčas yra kilęs dėl dviejų kaimyninių žemės sklypų ribos nustatymo. Ieškovė siekia apginti savo, kaip žemės sklypo valdytojos, turtines teises ir, ginčydama kito asmens valdomo žemės sklypo planą, siekia paneigti šio asmens teises į dalį jo žemės sklypo. Todėl ginčas pirmiausia yra susijęs su žemės sklypų valdytojų tarpusavio santykiais, jų turtinių teisių įgyvendinimu. Tokio pobūdžio ginčai pagal rūšinio teismingumo taisykles yra priskirti nagrinėti ne administraciniams, o bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Tai, jog aptariamas ginčas turi ir administracinių teisinių aspektų, nėra kliūtis šį ginčą išnagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė. Šie teismai, nagrinėdami civilinius teisinius ginčus, turi teisę išspręsti ir su tokiais ginčais susijusius administracinio teisinio pobūdžio klausimus (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).
Kartu ieškovė yra pareiškusi atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai ir S. P. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie yra civilinio teisinio pobūdžio. Nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, kad reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administraciniai teismai, ieškovės reikalavimas Utenos apskrities viršininko administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tiesiogiai susijęs Utenos apskrities viršininko administracijos veiksmų, nustatant ginčijamą ribą tarp sklypų, įvertinimu, todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad išskirti ir perduoti šį reikalavimą administraciniam teismui nėra tikslinga proceso koncentracijos požiūriu.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal ieškovės O. Č. ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, S. P., tretieji asmenys IĮ „Vilkaraistis“, J. B. įmonė, grąžinti Ignalinos rajono apylinkės teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo