Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-140-495-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-21
Bylos Nr.
1S-140-495-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kategorijos
Nr.1S-140-495-2008
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Daiva Pranyte-Zalieckiene,sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankeviciui,gynejams adv. Arunui Marcinkeviciui ir Arvydui Montrimui,vertejai Jelenai Terechovai,

teismo posedyje išnagrinejo itariamojo K. M. (ankstesne pavarde K. N. ), asmens kodas iš žodžiu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) (ankstesniais duomenimis gimes (duomenys neskelbtini)), iš žodžiu Latvijos Respublikos pilieciui (anksciau nuolatiniam Latvijos Respublikos gyventojui), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbancio (duomenys neskelbtini), nevedusio, teisto Latvijos Respublikoje, itariamo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d 5 ir 10 p., skunda del Vilniaus m. antrojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties, kuria itariamajam K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) pratesta kardomoji priemone – suemimas trims menesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) itariamas tuo, kad jis, dirbdamas TSRS Vidaus reikalu ministerijos Vidaus kariuomenes Rygos Ypatingos paskirties milicijos burio milicininku, veikdamas C. M. suburtoje organizuotoje grupeje kartu su TSRS Vidaus reikala ministerijos Vidaus kariuomenes Rygos Ypatingos paskirties milicijos burio vadu C. M. , to paties burio milicininkais A. L. ir A. R. nužude del nukentejusiuju asmenu tarnybos pareigu vykdymo Vilniaus miesto muitines inspektoriu A. M. , Vilniaus miesto muitines inspektoriu S. O. , Vilniaus miesto muitines stažuotoja R. R. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Policijos departamento Keliu policijos valdybos Keliu policijos rinktines vyr. policininka A. K. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Policijos departamento Keliu policijos valdybos Keliu policijos rinktines policininka J. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Greitojo reagavimo rinktines „ARAS" policininka- stažuotoja A. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Greitojo reagavimo rinktines „ARAS" policininka - stažuotoja M. B. , t.y. nužude daugiau kaip du žmones ir pasikesino nužudyti Vilniaus miesto muitines inspektoriu T. Š. žemiau nurodytomis aplinkybemis.

C. M. 1991-07-30 vakare TSRS Vidaus reikalu ministerijos Vidaus kariuomenes Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos burio bazeje, adresu: Valakampiu 5, Vilniuje, parinkus labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus - A. L. , A. R. , K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) ir jiems isakius nužudyti Medininku muitines poste dirbancius Lietuvos Respublikos pareigunus, K. M. (ankstesne pavarde K. N. ), sutikdamas vykdyti ši isakyma del Lietuvos Respublikos pareigunu nužudymo susitare su C. M. , A. L. , A. R. , kad jis kartu su A. L. ir A. R. nužudys Medininku muitines poste dirbancius Lietuvos Respublikos pareigunus.

Vykdydamas ši susitarima ir turedamas tiksla kartu su A. L. ir A. R. nužudyti Medininku muitines poste dirbancius pareigunus, K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) automobiliu UAZ nuvyko prie Medininku muitines teritorijos ir 1991-07-31 apie 5 val. ryto Vilniaus rajone, netoli Medininku kaimo buvusiame Medininku muitines posto teritorijoje ir posto vagonelyje kartu su A. L. ir A. R. užpuole Medininku muitineje dirbancius pareigunus ir, veikdami bendrai iš triju tyrimo nenustatytu šaunamuju ginklu - dvieju 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatu su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM) arba Steckino automatinio pistoleto (APS), tycia šove ne mažiau 16 šuviu i Medininku muitines poste dirbanciu -A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. , T. Š. galvas, kitas kuno vietas ir:

A. M. padare galvos kiaurymine šautine žaizda su kaukoles skliauto, pamato ir veido kaulu, galvos smegenu medžiagos ir dangalu pažeidimais, krutines lastos dešiniosios puses priekinio paviršiaus kiaurymine šautine žaizda su minkštuju audiniu pažeidimais, pilvo kiaurymine šautine žaizda, pažeidžiant kairiaja kepenu skilti ir 10 šonkauli dešineje, kairiosios šlaunies kiaurymine šautine žaizda, nubrozdinima dešiniosios šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje, nubrozdinima dešiniosios plaštakos nugareleje, nubrozdinima dešiniajame dilbyje, nubrozdinima dešiniosios blauzdos priekiniame paviršiuje nuo ko A. M. 1991-07-31 mire;S. O. padare šautini kiaurini galvos sužalojima su kaukoles skliauto ir pamato priekines daubos dešines puses lužimais, galvos smegenu vientisumo suardyma, kraujosruvas po minkštaisiais smegenu dangalais, žieveje ir požievyje, Hestini šautini galvos sužalojima su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose ir liestini kaukoles skliauto pažeidima, dešines plaštakos šautini kiaurini sužalojima su aplinkinemis kraujosruvomis minkštuose audiniuose ir I piršto delnakaulio lužima nuo ko S. O. 1991-07-31 mire;R. R. padare šautini kiaurymini galvos sužalojima su kaukoles skliauto ir pamato lužimais, galvos smegenu vientisumo pažeidima, kraujosruvas po minkštaisiais sniegenu dangalais ir smegenu žieveje, dešinio žasto kiaurini šautini sužalojima su aplinkinemis kraujosruvomis ir minkštuju žasto audiniu pažeidimu nuo ko R. R. 1991-08-02 mire;A. K. padare šautini kiaurymini galvos sužalojima su aplinkinemis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukoles skliauto ir pamato lužimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir smegenu žieveje, smegenu vientisumo pažeidima nuo ko A. K. -07-31 mire;J. J. padare kiaurymine šautine galvos žaizda su kaukoles skliauto ir pamato kaulu, dangalu ir galvos smegenu medžiagos pažeidimais, kraujosruvomis po smegenu dangalais, kiaurymine šautine krutines lastos dešiniosios puses žaizda, pažeidžiant minkštuosius audinius, aklina šautine pilvo žaizda, pažeidžiant pjautuvini kepenu raišti, dešiniosios puses dešimta šonkauli prie stuburo kiaurymine šautine kairiosios šlaunies žaizda, pažeidžiant minkštuosius audinius ir sutrupinant kairiji šlaunikauli, linijini nubrozdinima kaktos kairiojoje dalyje, momenines pakaušio srities muštine žaizda nuo ko J. J. 1991-07-31 mire;AJuozakui padare kiaurymine šautine galvos žaizda su kaukoles kaulu lužimu, daugybinem skeveldrom, galvos smegenu medžiagos suardymu, komplikuotu stipriu išoriniu kraujavimu nuo ko A. J. 1991-07-31 mire;

- M. B. padare du šautinius kiauryminius galvos sužalojimus su aplinkinemis kraujosruvomis minkštuose audiniuose su kaukoles skliauto ir pamato dešines puses priekines daubos lužimais, galvos smegenu vientisumo suardymu, kraujosruvomis po minkštaisiais smegenu dangalais, žieveje ir smegenu kamiene, dešinio dilbio šautini kiaurymini sužalojima su aplinkinemis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su dilbio kaulu lužimais, kairiojo žasto šautini kiaurymini sužalojima su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su žastikaulio skeveldriniu lužimu nuo ko M. B. 1991-07-31 mire;

- T. Š. padare šautini kulkini kiaurymini pavojinga gyvybei galvos sužalojima lydima šautines žaizdos kairiajame smilkinyje, kairio momenkaulio žvyno skylinio - skeveldrinio lužimo, šautines žaizdos dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio skylinio - skeveldrinio lužimo ir galvos smegenu abieju skilciu pažeidimo, kraujosruva kaireje spenineje srityje, kaukoles pamato kaulu skersini lužima vidurineje duobeje su kraujo susikaupimu kaireje bugnineje ertmeje bei dešines išorines klausomosios landos plyšimu, paviršine muštine pleštine žaizda dešiniame sedmenyje, stipru dešines šlaunies užpakalinio paviršiaus sumušima lydima poodines kraujosruvos ir giliuju audiniu hematomos, taciau T. Š. nenužude del aplinkybiu, nepriklausanciu nuo jo valios, nes T. Š. buvo suteikta kvalifikuota savalaike medicinine pagalba.

Šiais savo veiksmais K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) itariamas tuo, kad veikdamas C. M. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupeje, kartu su A. L. ir A. R. nužude A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. ir pasikesino nužudyti T. Š. , t.y. itariamas padares nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p., 10 p., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 10 p.

Vilniaus m. antrojo apylinkes teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi itariamajam paskirta kardomoji priemone – suemimas. Remiantis šia nutartimi itariamajam buvo išduotas Europos arešto orderis. Pagal Europos arešto orderi itariamasis sulaikytas Latvijos Respublikoje ir perduotas Lietuvai. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartimi palikta galioti 2007 m. spalio 10 d. nutartis skirti itariamajam kardomaja priemone – suemima ir nustatytas triju menesiu terminas, skaiciuojant ji nuo 2008 m. sausio 29 dienos.

Šalies argumentai

Itariamasis K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) pateike skunda del Vilniaus m. antrojo apylinkes teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarties, kuriuo prašo nurodyta nutarti panaikinti. Skunde nurodo, kad teismas nepagristai jam paskyre pacia griežciausia kardomaja priemone. Pažymi, kad Latvijos Respublikoje turi nuolatine gyvenamaja ir darbo vietas, išlaiko šeima, todel teigti, kad begs(slepsis) nuo prokuroro ar teismo neteisinga. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos teisesaugos pareigunu buvo apklaustas jau du kartus, taciau nebego (nesislepe), procesui netrukde. Susižinojimas tarp dvieju kaimyniniu Europos Sajungos šaliu teisesaugos instituciju nera sudetingas, todel jo atvykimas del procesiniu veiksmu atlikimo problemu nesukels. Begti (sleptis) neturi tikslo, nes jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadare. Itarime minimi yra 1991 metu ivykiai, todel butu neteisinga teigti, kad gali trukdyti procesui, paveikdamas kitus dalyvius ar sunaikindamas, paslepdamas daiktus ar dokumentus. Byloje nera duomenu, leidžianciu pagristai manyti, kad jis darys ar rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Itariamajam nesuvokiama, kuo remdamasis teismas grindžia jo vidini realios labai griežtos bausmes paskyrimo tikimybes suvokima, kai jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadare. Todel mano, kad teismas remesi ne konkreciais baudžiamaisiais procesiniais pagrindais, o nemotyvuotais samprotavimais apie teismui nežinomo asmens psichologija. Teismas nevertino jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo irodymu pakankamumo ir pasisake apie realia labai griežtos laisves atemimo bausmes paskyrimo tikimybe. Tokia išankstine teismo nuomone rodo jo neobjektyvuma ir šališkuma. Nurodo, kad teismas nepagristai nepatenkino jo gynejo prašymo daryti teismo posedžio garso iraša, be to, del nurodyto prašymo atmetimo nutartyje nepasisake. Pažymi, kad teismo posedžio protokole nera užfiksuoti jam pateikti klausimai, atsakymai užrašyti neteisingai, iškreiptas jo paaiškinimu turinys. Jo manymu, teismo sprendimas neleisti daryti posedžio garso irašo ir neteisingas posedžio protokolo surašymas pažeide konstitucine teise i gynyba. Nurodo, kad teismas dare teismo posedžio garso iraša apie tai nepranešes teismo posedžio dalyviams. Siekiant nustatyti protokolo netikslumus, reikia vadovautis BPK 276 str. 3 d., perklausyti 2008-01-29 teismo posedžio garso iraša. Pažymi, kad teismas pažeide BPK 7 str. itvirtinta rungimosi principa, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje pilnai išdeste tik prokuroro prašyma, taciau nepasisake del jo gyneju pagristu prašymu. Be to, nurodyta, kad jis yra itariamas BK 129 str. 2 d. 5, 10 p., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 ir 10 p. numatytu veiku padarymu, taciau BK 3 str. 1 d. nurodyta, kad veikos nusikalstamuma ir asmens baudžiamuma nustato tos veikos padarymo metu galiojes baudžiamasis istatymas, o teismas ši reikalavima pažeide. Be to, prokuratura nevykde BPK 123 str. 2 d. ir 127 str. 4 d. nuostatu. Atkreipia demesi i tai, kad teismas nepagristai akcentavo aplinkybe, jog jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nors teismu praktikoje yra atveju, kai skiriamos švelnesnes kardomosios priemones asmenims, neturintiems nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir net Europos Sajungos pilieciams. Itariamojo manymu, jam paskirta kardomoji priemone – suemimas yra nepagristai.

Teismo posedyje itariamasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Itariamojo K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) skundas atmestinas.

Pagal BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagristai manyti, kad K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) dalyvavo nusikaltimo, kuriuo jis itariamas padaryme. Tokie duomenys yra liudytoju parodymai, ivykio vietos, papildomu ivykio vietos apžiuru protokolai, daiktiniu irodymu ir daiktu apžiuros protokolai, ekspertiziu aktai ir kita faktine bylos medžiaga. K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) kaltes klausimas šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas.

Kardomoji priemone – suemimas K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) paskirta esant pagrindui manyti, kad jis, budamas laisveje, begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Ikiteisminio tyrimo teisejas, skirdamas K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) kardomaja priemone – suemima, nutarti motyvavo tuo, kad jis padare labai sunkius tycinius nusikaltimus, už kuriuos numatytos labai griežtos laisves atemimo bausmes, juolab – laisves atemimas iki gyvos galvos, todel suvokdamas realia labai griežtos laisves atemimo bausmes paskyrimo tikimybe, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybes neteisetais budais. Be to, teismas ivertino jo asmenybe apibudinancius duomenis – praeityje buvo du kartus teistas. Svarbia aplinkybe teismas pripažino ir jo turimus ryšius užsienyje bei pastovius (verslo) ryšius Rusijoje. Todel teismas, siekdamas užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, skyre jam viena iš griežciausiu kardomuju priemoniu – suemima trims menesiams.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu skiriant arba pratesiant kardomaji kalinima (suemima) butina atsižvelgti i visas BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai. K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) yra itariamas padares labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos istatymas numato laisves atemimo bausme net iki gyvos galvos. Teismas pažymi, kad gresianti griežta bausme begimo (slepimosi) tikimybe padidina, taciau vien tik gresiancios sankcijos griežtumu BPK 122 str. 1 d. 1 punkte itvirtinto pagrindo buvimas negali buti irodytas. Apie tikimybe, kad itariamasis begs (slepsis), sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes – itariamojo šeimine padeti, nuolatines gyvenamosios vietos, darbo kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turejima ar neturejima, ankstesni teistuma, ryšius užsienyje ir kitas svarbias aplinkybes. Vadinasi, teismas, siekdamas užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, suemima gali skirti tik ivertines BPK 122 str. 2 d. nurodytu aplinkybiu viseta, o ne kuria nors aplinkybe atskirai.

Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad tokios faktines aplinkybes, kaip itariamojo turima nuolatine gyvenamoji vieta Latvijos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio turejimas, šeima - ikiteisminio tyrimo teisejo buvo ivertintos ir del ju teismas pasisake. Taciau teismas šias aplinkybes ivertino kartu su kitais byloje esanciais reikšmingais duomenimis, neišskiriant ju iš bendro konteksto. Reikšmingais duomenimis nagrinejamu atveju laikytini: itariamojo asmenybe – du kartus teistas Latvijos Respublikoje, ryšiu turejimas užsienio valstybese, tame tarpe ir pastoviu (verslo) ryšiu turejimas Rusijoje, kurioje jau ilga laika slapstosi kiti itariamajam inkriminuojamo nusikaltimo bendrininkai. Taigi nurodyti duomenys sudaro teismui pagrinda manyti, kad itariamasis gali begti ar sleptis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Todel ikiteisminio tyrimo teisejas, siekdamas užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, pagristai padare išvada, kad jo turima nuolatine gyvenamoji vieta, darbine padetis nera pakankami BPK 119 str. numatytu tikslu pasiekimui. Esant nurodytoms aplinkybems, skunde nurodyti teiginiai, kad teismas remesi ne konkreciais baudžiamaisiais procesiniais pagrindais, nemotyvuotais samprotavimais apie teismui nežinomo asmens psichologija, atmestini kaip nepagristi.

Skunde nurodoma, kad teismas nevertino itariamajam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo irodymu pakankamumo ir pasisake apie realia labai griežtos laisves atemimo bausmes paskyrimo tikimybe. Tokia išankstine teismo nuomone rodo jo neobjektyvuma ir šališkuma. Nurodyti skundo teiginiai vertintini kritiškai, nes kardomoji priemone gali buti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam taikoma tokia priemone, padare nusikalstama veika. Duomenu pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, o tai reiškia, kad kiekvienu atveju sprendima del duomenu pakankamumo turi priimti turintis teise taikyti kardomaja priemone proceso subjektas. Skiriant kardomaja priemone, nebutina tureti tiek duomenu, kiek ju reikia norint priimti pagrista apkaltinamaji nuosprendi. Ivertinus ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, jog joje yra duomenu (liudytoju parodymai, ivykio vietos, papildomu ivykio vietos apžiuru protokolai, daiktiniu irodymu ir daiktu apžiuros protokolai, ekspertiziu aktai ir kita bylos medžiaga), kuriais remiantis yra pagrindas itarti K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) nusikalstamu veiku padarymu.

Skunde nurodoma, kad ir prokuroras, ir teismas pažeide BK 3 str. 1 d. reikalavimus, nepasisakydamas del netinkamo itariamojo veiku kvalifikavimo pagal BK 129 str. 2 d. 5, 10 p., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 ir 10 p. Taciau teismas ši skundo argumenta atmeta kaip nepagrista, nes sprendžiant kardomuju priemoniu paskyrimo klausima, teismas tik ivertina duomenu pakankamuma, leidžianciu manyti, jog itariamasis padare nusikalstama veika (BPK 121 str. 2 d.), veikos kvalifikavimo, kaltes klausimu šioje bylos tyrimo stadijoje teismas nesprendžia.

Šalies argumentai

Itariamasis skunde nurodo, jog jis negali trukdyti procesui, paveikdamas kitus dalyvius ar sunaikindamas, paslepdamas daiktus ar dokumentus, be to, byloje nera duomenu, leidžianciu pagristai manyti, kad jis darys ar rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Taciau nurodyti skundo teiginiai yra nepagristi, nes teismas, skirdamas itariamajam kardomaji kalinima – suemima, vadovavosi tik PBK 122 str. 1 d. 1 punkte nurodytu pagrindu, kitais BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. esanciais pagrindais suemimo itariamajam neskyre.

Skunda itariamasis grindžia aplinkybe, kad teismas nepagristai netenkino jo gynejo prašymo leisti daryti teismo posedžio garso iraša, be to, nutartyje teismas del nurodyto prašymo atmetimo nepasisake. Taciau nurodyti skundo teiginiai atmestini kaip nepagristi, nes BPK 179 str., reglamentuojantis tyrimo veiksmu eigos ir rezultatu fiksavimo tvarka, dispozityvia forma nustato, jog tyrimo veiksmu metu gali buti daromas vaizdo irašas. Istatymas nenumato teismui pareigos, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, daryti garso iraša. Atkreiptinas demesys, kad teismas itariamojo gynejo prašyma del garso irašo išsprende protokoline nutartimi, todel 2008 m. sausio 29 d. nutartyje del nurodyto prašymo neprivalejo pasisakyti. Juolab, kad protokolineje nutartyje nurode, kodel prašymas buvo atmestas.

Skunde nurodoma, kad teismo posedžio protokole nera užfiksuoti pateikti klausimai, atsakymai užrašyti neteisingai, iškreiptas paaiškinimu turinys. Taciau nurodyti skundo teiginiai atmestini kaip nepagristi. Pagal BPK 261 str. 6 d., pastabos del protokolo turi buti pateiktos per tris dienas po jo pasirašymo. Taciau byloje duomenu, patvirtinanciu, kad itariamasis ar jo gynejas butu teike pastabas del protokolo, nera.

Skunde pažymima, kad teismas pažeide BPK 7 str. itvirtinta rungimosi principa, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje pilnai išdeste tik prokuroro prašyma, taciau nepasisake del jo gyneju pagristu prašymu. Taciau nurodytas skundo teiginys vertintinas kritiškai, nes kaip matyti iš 2008-01-29 teismo posedžio protokolo, itariamojo gynejai buvo pareiške tik viena prašyma – leisti daryti garso iraša, ir šis prašymas teismo protokoline nutartimi buvo išsprestas. Daugiau prašymu pareikšta nebuvo, todel nera pagrindo teigti, kad 2008 m. sausio 29 d. teismo nutartis neatitinka BPK 125 str., reglamentuojancio jos turinio surašyma, reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Ivertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad buvo pakankamas pagrindas itariamajam K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) skirti griežciausia kardomaja priemone – suemima trims menesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, kadangi paskyrus itariamajam švelnesne kardomaja priemone, nebutu pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Taigi naikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2008 m. sausio 29 d. nutarti del itariamojo skunde išdestytu argumentu nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

itariamojo K. M. (ankstesne pavarde K. N. ) skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teiseja Daiva Pranyte - Zalieckiene