Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei, kaltinamajam A. R., kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiosioms V. R. ir E. R., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbis, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2021 m. kovo 20 d., apie 09.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pastūmė savo sutuoktinę V. R., po ko ji griūdama atsitrenkė į kėdės porankį tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinės alkūnės ir nugaros juosmeninės dalies kairės pusės srityse, tuo nežymiai sutrikdydamas V. R. sveikatą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. R. 2021 m. kovo 21 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebęs dukrai E. R. už abiejų rankų pradėjo jas spausti, po to griebęs nukentėjusiajai abiem rankomis už kaklo pradėjo ją smaugti, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. R. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad dėl kovo 20 d., dėl sveikatos sutrikdymo sutuoktinei V. R. prisipažįsta. Buvo neblaivus, su žmona susistumdė virtuvėje, ji atsitrenkė į krėslą ir tokiu būdu susižalojo. Kaltę pripažįsta. Dėl antrojo epizodo, kovo 21 d., fizinio skausmo sukėlimo dukrai E. R., tai gali pasakyti, kad jis tą dieną buvo sode, paskambino dukra ir pasakė, kad važiuotų namo, nes šalta lauke. Jis atvažiavo namo. Prieš tai iki dukros skambučio, išgėrė alkoholio ir atvažiavo neblaivus. Įvyko konfliktas. Kaltę pripažįsta. Šiuo metu jis alkoholio nevartoja, užsikodavo. Kai nevartoja alkoholio, šeimoje normalūs santykiai. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą susitaikius su nukentėjusiosiomis (BK 38 straipsnis).

Taigi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, ir po kaltinamojo akto paskelbimo iš karto pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir advokatas neprieštaravo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2021 m. kovo 20d., apie 09.00 val., jos sutuoktinis A. R. būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti, norėjo išeiti iš namų nusipirkti alkoholio ir toliau namuose girtuokliauti. Tačiau dukra E. R. jam pasakė, kad jei išeis, daugiau negrįš kol neišsiblaivys. Po šių žodžių jis staiga tapo agresyvus, užsimojo kumščiu trenkti, bet netrenkė, tik pastūmė ir ji krito bei atsitrenkusi į kėdės porankį susižalojo dešinės rankos alkūnę bei nugarą, ji juto fizinį skausmą. Jai ant dešinės rankos alkūnės bei nugaros kairėje pusėje atsirado kraujosruvos. 2021-03-21, apie 10.00 val., nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur ją apžiūrėjo medikai ir davė išrašą. A. R. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukelto fizinio skausmo. Įvykį matė dukra E. R.. 2021-03-21 vakare paskambino savo sutuoktiniui, pasiūlė jam grįžti į namus, su sąlyga, kad jis bus blaivus ir nekonfliktuos. Tačiau 2021-03-21, apie 21.00 val., sutuoktinis atvyko neblaivus ir dar su buteliu degtinės. Dukra paėmusi butelį degtinės nuėjusi į vonią bandė ją išpilti, tačiau A. R. jai neleido, sugriebė dukrai už jos rankų ir spaudė, butelis iškrito iš rankų ir sudužo. Dėl to jis labai supyko, griebė dukrai rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuo metu ji stovėjo koridoriuje, o anūkas stovėjo jiems už nugaros tempė A. R. už striukės, o po to išsigandęs pradėjo rėkti. Dukrai pavyko išstumti tėvą pro duris. Po to ji norėjo pažiūrėti ar sutuoktinis vis dar laiptinėje ir kai pravėrė buto duris jis vėl įsiveržė į butą, ją pastūmė, ji nukrito, bet tuo metu sužalojimų nepatyrė, skausmo nejuto, tik labai išsigando. A. R. vėl griebė dukrai už kaklo ir pradėjo dusinti. Anūkas pradėjo prašyti, kad paleistų mamą, po to nubėgęs pakvietė kaimynus iš buto Nr.(duomenys neskelbtini) Kai kaimynai pradėjo rėkti, A. R. dukrą paleido ir išėjo iš buto (b. l. 31-33).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2021 m. kovo 20 d., apie 09.00 val., jos tėvas A. R.būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti, norėjo išeiti iš namų nusipirkti alkoholio ir toliau namuose girtuokliauti. Tačiau ji jam pasakė, kad jei jis išeis, tai daugiau galės negrįžti kol neišsiblaivys. Po šių žodžių jis tapo agresyvus, priėjęs prie mamos V. R. bandė jai suduoti kumščiu, bet nesudavė, tačiau ją pastūmė, po ko mama parkrito ir atsitrenkusi į kėdės porankį susižalojo. Pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, po to matyt išsigando ir bandė ją pakelti. Tą pačią dieną mama į medikus nesikreipė, tačiau 2021-03-21, apie 10.00 val., ji su mama nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur ją apžiūrėjo ir davė išrašą apie kūno sužalojimus. Tėvas prieš mamą smurtauja jau ne pirmą kartą. Šio įvykio metu jos sūnus B. R. nematė. 2021 m. kovo 21 d. vakare mama paskambino tėvui ir pasiūlė jam grįžti į namus, bet su sąlyga, kad jis bus blaivus ir nekonfliktuos. Tačiau 2021 m. kovo 21 d., apie 21.00 val., tėvas atvažiavo neblaivus, su buteliu degtinės. Ji paėmusi butelį degtinės nuėjo į vonią norėdama išpilti, tačiau jis atbėgo iš paskos ir bandė atimti iš jos butelį. Kilo konfliktas, kurio metu tėvas sugriebė jai už abiejų rankų ir jas spaudė, ko pasėkoje buteliui atsitrenkus į vonios kampą, jis sudužo. Dėl to jis labai supyko ir griebė jai abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, tuo metu jos sūnus stovėjo jiems už nugaros ir A. R. tempė už striukės, po to išsigandęs pradėjo rėkti. Jai pavyko tėvą išstumti pro duris. Po kurio laiko motina norėdama pažiūrėti, ar jis vis dar laiptinėje, pravėrė buto duris, A. R. įsiveržęs į butą pastūmė mamą, po ko ji nukrito, bet nesusižalojo, tačiau labai išsigando. Po to sugriebęs rankomis jai už kaklo pradėjo dusinti. Vaikas prašė senelio, kad jis ją paleistų, po to nubėgęs į butą Nr.(duomenys neskelbtini), pakvietė kaimynus. Atėjęs kaimynas pradėjo rėkti ant A. R. ir tik tuomet jis paleido jos kaklą. A. R. išėjo iš buto. Po šių A. R. veiksmų ji juto fizinį skausmą. Mama yra darbinga tik (duomenys neskelbtini) proc., dėl to jai reikalinga speciali priežiūra, nes ji pati negali savimi pasirūpinti (b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) g.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ji yra R. kaimynė. R. šeimą pažįsta labai seniai, gal apie (duomenys neskelbtini) metų. 2021-03-20 vakare, ji su savo sutuoktiniu V. Š. žiūrėjo televizorių, kai išgirdo laiptinėje triukšmą, atrodė, kad kažkas sudužo. Po kelių minučių paskambino jiems į duris, tai buvo E. R. sūnus, jis buvo labai išsigandęs, prašė padėti. Ji išėjusi į laiptinę pamatė A. R., E. stovėjo tarpduryje jų bute, o V. R. prieškambaryje sėdėjo ant grindų. Ji paties įvykio nematė, kai ji atėjo A. iš karto išėjo. V. pasakojo, kad A. ją pastūmė, o E. sakė, kad dėl degtinės A. ją smaugė paėmęs ją už gerklės. Ji matė, kad E. kaklas paraudęs. A. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Ji žino, kad A. R. dažnai smurtauja ir prieš savo sutuoktinę, ir prieš dukrą. Dar gerokai anksčiau, kai ar E. buvo maža, V. su dukra ateidavo pas ją į namus slėptis nuo savo smurtaujančio sutuoktinio. A. jau labai senai piktnaudžiauja alkoholiu, kai išgeria būna agresyvus. Ji būdama savo bute dažnai girdi kaip A. R. šaukia ant V. R. (b. l. 50-52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. U. parodė, kad 2021 m. kovo 22 d., dirbo kartu su tyrėju K. M., kai apie 11 val., gavo pranešimą, dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) . Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja E. R., kuri nurodė, kad tėvas A. R. nuo alkoholio pasidarė agresyvus ir priėjęs prie motinos V. R. ją pastūmė, ji parkrito ir atsitrenkė į kėdės porankį, po ko juto fizinį skausmą. V. R. dešinėje alkūnėje ir nugaros kairėje pusėje atsirado kraujosruvos. Moteris parodė šias kraujosruvas. 2021 m. kovo 21 d. E. R. su motina nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur ją apžiūrėjo medikai. A. R. prieš V. smurtauja jau ne pirmą kartą. Šio įvykio E. R. sūnus nematė. 2021 m. kovo 21 d. vakare V. R. paskambino A. R., pasiūlė jam grįžti į namus, bet su sąlyga, kad jis bus blaivus ir nekonfliktuos. Tačiau A. R. į namus parvažiavo neblaivus ir su alkoholio buteliu, pareiškėja paėmusi iš jo butelį norėjo išpilti alkoholį, tačiau A. R. atbėgęs jai iš paskos bandė atimti butelį, sugriebęs jai už abiejų rankų jas spaudė, butelis su degtine sudužo. A. R. labai supyko ir griebė abiem rankomis E. R. už kaklo ir pradėjo smaugti. E. R. pavyko tėvą išstumti į laiptinę. Tačiau po kurio laiko motina pravėrė duris norėdama pažiūrėti, ar jis dar ten ir jis įsiveržė į butą, V. R. parkrito, o jis griebė abiem rankomis E. R. už kaklo ir pradėjo smaugti, ji pradėjo dusti, E. vaikas pradėjo A. prašyti, kad paleistų jo mamą, o po to nubėgęs pas kaimynus juos pakvietė. Kai atėjo kaimynai, A. R. išėjo iš namų. Abi nukentėjusiosios patyrė fizinį skausmą. V. R. parodė pažymėjimą, iš kurio buvo matyti, kad jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas. Matėsi, kad V. R. silpnos sveikatos (b. l. 54-56).

Specialisto išvadoje Nr. G 710 (01) nurodyta, kad V. R. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės ir nugaros juosmeninės dalies kairės pusės srityse, paveikus kietais bukais daiktais ar plokštumomis, galimai įvykio nurodytomis aplinkybėmis bei laiku 2021-03-20. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-39).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), su padariniais, tai fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai, tai tiesiogine ar netiesiogine tyčia, suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas) ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, tai kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį, kuriuo gali būti šeimos narys ar artimasis giminaitis. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai. Prisimena, kad įvykio dienomis vyko konfliktas įtakotas alkoholio vartojimo ir kad smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, pripažįsta visas kaltinime inkriminuojamas aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai, tai nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. R. nežymiai sutrikdė V. R. sveikatą, sukėlė nukentėjusiajai E. R. fizinį skausmą.

A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su

nukentėjusiomis .

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiųjų V. R. bei E. R. prašymas dėl bylos nutraukimo jiems susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. R. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios patvirtino, kad kaltinamasis jų atsiprašė, sutinka taikytis, duoda paskutinį šansą pasitaisyti. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiųjų pozicijas ir įvertinus byloje esantį susitaikymo protokolą, kitus esančius duomenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis ir nukentėjusiosios susitaikė. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiosios atsisakė savo civilinių ieškinių. Taip pat teismas mano, kad yra pagrindas manyti, kad A. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi šiuo metu yra dirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nebevartoja alkoholio, neteistas, todėl tai leidžia spręsti, kad A. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant visoms nustatytoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius.

Kaltinamajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios E. ir V. R. atsisakė savo 5000 eurų bei 1000 eurų pareikštų civilinių ieškinių, jų atsisakymai priimtini (BPK 112 straipsnis).

Dėl kitų klausimų.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. (A.) R., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiosioms E. R. ir V. R. susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1746-486/2021 A. R. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. R. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų E. R. ir V. R. atsisakymą nuo civilinių ieškinių priimti. Bylos dalį dėl pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.