- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- e2-12984-994/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08339-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- G. J.
- Kategorijos
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo ir ½ buto dalies pripažinimo B. P. (buvusi J.) asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovui G. J. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure (toliau – nuosavybės teisės liudijimas); 2) pripažinti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenine B. P. nuosavybe.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė buvusi atsakovo G. J. sutuoktinė B. P., kuri (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo, jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, jos mirties atveju palieka testamentinei įpėdinei - ieškovei L. S.. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad testatorės mirties momentu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. P.. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Piliečių aprūpinimo gyv. plotu savo lėšomis sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto perdavimo - priėmimo aktas, sudarytas ir pasirašytas (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. S. po testatorės B. P. mirties per įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovė kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė konstatavo, jog paveldėjimo teisinių santykių procese įvyko klaida, nes 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso mirusiosios buvusiam sutuoktiniui - atsakovui G. J.. Ieškovei buvo paaiškinta, kad butas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikomasi bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ir nurodė, kad ieškovė - testamentinė įpėdinė paveldi tik1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl į paveldėjimo teisinių santykių procesą buvo įtrauktas atsakovas buvęs B. P. sutuoktinis G. J., kuriam buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nežiūrint į tai, kad atsakovas notarei aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad po santuokos nutraukimo į teismą dėl turto padalijimo nesikreipė, nes savęs niekada nelaikė ir nelaiko šio buto savininku ir nuosavybės teisės į šį butą jokia forma nėra įgijęs. Butu atsakovas nesirūpino, nemokėjo jokių mokesčių ir dėl buto padalijimo (po santuokos nutraukimo) į teismą nesikreipė. Atsakovas nurodė, kad mokesčių, susijusių su buto eksploatacija, nemoka ir po buvusiosios sutuoktinės mirties, bute negyvena, juo nesinaudoja, nevaldo ir neketina disponuoti, nes šis butas yra asmeninė mirusiosios nuosavybė. Visus mokesčius, susijusius su buto eksploatacija, apmoka ieškovė L. S.. Tokiu būdu ieškovė - testamentinė įpėdinė L. S. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o į likusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui G. J. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Liudijime konstatuota tai, kad G. J. yra pergyvenęs sutuoktinę, mirusią (duomenys neskelbtini), ir jam priklauso nuosavybės teise 1/2 dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje. Mirusioji B. P. buvo gimusi (duomenys neskelbtini), su atsakovu G. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Sudarant santuoką B. P. buvo suteikta pavardė J. Santuoka tarp B. P. ir G. J. (duomenys neskelbtini) bendro sutuoktinių prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta Vilniaus CMS, santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, santuoka bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukiama Civilinės metrikacijos skyriuose. Po santuokos nutraukimo B. P. kreipėsi dėl santuokos nutraukimo liudijimo papildymo, nes susigrąžino iki santuokos turėtą pavardę – P., kurią turėjo iki pat savo mirties momento. Santuokos nutraukimo metu galiojo ir šeimos teisiniams santykiams buvo aktualus LTSR Šeimos ir santuokos kodeksas ir, kurio 37 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos organuose. To paties 37 straipsnio 3 dalyje konstatuota, jog tuo atveju, jeigu tarp sutuoktinių yra ginčas dėl išlaikymo mokėjimo paramos reikalingam nedarbingam sutuoktiniui arba ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas iš jų turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą. Ieškovė pabrėžia, kad atsakovas G. J. į teismą, dėl turto padalijimo po santuokos nutraukimo, nesikreipė, nes nebuvo jokio ginčo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, nes butą testatorė įgijo asmeninės nuosavybės teise už asmenines lėšas, gautas, pardavus jai asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą. Šiuo butu po santuokos nutraukimo atsakovas G. J. niekada nesirūpino, juo nesinaudojo, nemokėjo jokių mokesčių, juo nedisponavo, niekada jame negyveno ir nesilankydavo, jokių pretenzijų dėl buto, esant B. P. gyvai, niekada nereiškė. Ieškovė pabrėžia, kad, B. P., būdama santuokoje su atsakovu, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už asmenines savo lėšas, gautas, B. J. (duomenys neskelbtini) pardavus jai nuosavybės teise priklausiusį butą, (duomenys neskelbtini), už 36 000 Lt ir, gautus pinigus už parduotą butą, Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), pagrindu pervedė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) už pervestas lėšas įsipareigojo išduoti dokumentą, suteikianti teisę įregistruoti butą inventorizavimo biure kaip asmenine nuosavybę, per metus pašalinus atsiradusius statybinius defektus. Buto perdavimo B. J. nuosavybėn aktas, pasirašytas (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, kad B. J. pervedė į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą 36 534 Lt. Ryšium su tuo, B. J. suteiktas 51,53 kv. kv. m bendrojo ploto su vasaros patalpomis dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Akte konstatuota, kad butas perduodamas B. J. nuosavybėn, už pastatytą butą B. J. galutinai atsiskaitė. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), B. J. buvo įsigijusi už savo asmenines santaupas ir lėšas, gautas, B. J. pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį asmeninėn nuosavybėn buvo įgijusi paveldėjimo teisinių santykių procese. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį į tai, jog Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) biuro notarės A. P. (duomenys neskelbtini) išduotame Nuosavybės teisės liudijime, patvirtinančiame pareiškėjo G. J. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad G. J. yra mirusią sutuoktinę pergyvenęs sutuoktinis, nors atsakovo G. J. su B. P. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių prašymu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus CMS, todėl B. J. mirties momentu atsakovas negalėjo įgyti sutuoktinio, pergyvenusiojo mirusįjį sutuoktinį, teisinio statuso, nes, kaip nurodyta šio ieškinio 13- ame punkte, santuoka, tarp atsakovo ir mirusiosios B. J., bendru sutuoktinių prašymu nutraukta daugiau, negu prieš 23 metus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ieškovės reikalavimais panaikinti nuosavybės teisės liudijimą bei pripažinti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmenine B. P. nuosavybe. Nurodė, kad buvusi sutuoktinė už ginčo butą atsiskaitė pinigais, gautais pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Net ir sutartyje su (duomenys neskelbtini) yra parašyta, kad B. J. pilnai atsiskaičius su statytoju, suteikiama teisė registruoti asmeninės nuosavybės teise. Ginčo butas niekada atsakovui nepriklausė.
4. Trečiasis asmuo notarė A. P. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį dėl ½ dalies pripažinimo asmenine nuosavybe, o reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinų turto režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečios knygos antrojo skyriaus normas liko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismui kartu su ieškiniu teikiamojoje (duomenys neskelbtini) Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartyje nurodoma, kad visiškai atsiskaičius bus išduotas dokumentas, suteikiantis teisę įregistruoti butą kaip asmeninę nuosavybę. (duomenys neskelbtini) Buto perdavimo nuosavybėn akte nėra nurodyta, kad perduodamas B. J. asmeninėn nuosavybėn. Kiekvienu konkrečiu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise faktas turi būti įrodinėjamas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Šiuo atveju trūksta dokumentų, kad turtas buvo įgyjamas asmeninėn nuosavybėn. Notarė nurodo, kad yra praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
5. 2023 m. liepos 5 d. ieškovė ir atsakovas teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
6. Byloje kilo ginčas dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo mirusios B. P. asmenine nuosavybe ir (duomenys neskelbtini) notarės išduoto nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo.
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama, buvusi atsakovo sutuoktinė B. P., kuri (duomenys neskelbtini) dienos testamentu visą savo turtą paliko ieškovei (dukrai). Atsakovo ir ieškovės mamos B. P. santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), pateikus (duomenys neskelbtini) bendrą prašymą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui. Sutuoktinių turtas nebuvo dalintas, kreipiantis į teismą dėl turto padalijimo. Ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas B. J. vardu (duomenys neskelbtini) Piliečių aprūpinimo gyv. plotu savo lėšomis sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktu. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad ginčo butą buvusi sutuoktinė įsigijo už asmenines lėšas, pardavus butą, (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijusi už parduoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), lėšas, kuris buvo įgytas dar iki santuokos. Atsakovas jokių pagerinimų, asmeninių lėšų neinvestavo nei į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno su buvusia sutuoktine B. P.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), notarei pripažinus įgytą butą santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
8. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas tiek jau kilęs teisminis ginčas, tiek užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje, tiek sprendimo vykdymo klausimai. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyvendinimą. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
10. Įvertinus teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, kad yra reikalaujama aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn bei jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitarė dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; 2019-02-21 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019; 2021-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021), šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad buvusios sutuoktinės aiški valia išreikšta tiek rašytinėje (duomenys neskelbtini) Piliečių apsirūpinimo gyv. plotu savo lėšomis sutartyje, tiek atsakovo (buvusio sutuoktinio) rašytiniuose paaiškinimuose bei prašomoje patvirtinti šalių taikos sutartyje.
11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo dalyko dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe specifika, aiškiai išreikšta atsakovo pozicija byloje dėl buto įgijimo buvusios sutuoktinės asmeninėn nuosavybėn, dėl kurios jokių pretenzijų atsakovas nereiškia, leidžia tvirtinti šalių taikos sutarties sąlygas, kuriomis ieškovė ir atsakovas sutaria, sutinka pripažinti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), B. P. (buvusi – J.) asmeninės nuosavybės teise.
12. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, neleidžiama šalims susitarti taikiai dėl ieškovės ieškiniu reiškiamo reikalavimo - panaikinti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovui G. J. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure - patenkinimo ir jo sąlygų, t. y. nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo, nes nuosavybės teisės liudijimas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu. Tačiau įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl atsakovo procesinės pozicijos ieškovės reikalavimo atžvilgiu, t. y. ieškinio pripažinimo, taip pat dėl su bylos nagrinėjimu susijusių savo procesinių teisių įgyvendinimo, t. y. nagrinėjamu atveju dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsisakymo nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pan. Todėl taikos sutartis tvirtinama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi nesusitarta dėl tarp šalių kilusio materialinio pobūdžio ginčo visapusiško išsprendimo, byla nagrinėjama iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi atsakovas pripažino ieškinį, teismo sprendimo motyvai pateikiami sutrumpinti.
Ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo tenkintinas visiškai
13. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) išduotas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu. Vienam iš sutuoktinių, vadovaujantis Notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Šiuo atveju duomenų apie buvusio sutuoktinio (atsakovo) prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į bylą duomenų nėra pateikta. Atsakovas atsiliepime į ieškinį tokią aplinkybę neigė. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijose, patvirtintose 2016 m. kovo 17 d. Notarų Rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 5.1, 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. Tik tada, kai teismas nustatys santuokos metu įgyto turto dalis, notarų biuras galės išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą / testamentą liudijimą.
14. Iš trečiojo asmens notarės atsiliepime dėstomų argumentų akivaizdu, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimas dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo išduotas, konstatavus esminę aplinkybę, kad butas buvo įgytas santuokos metu, preziumuojant bendrąją jungtinę nuosavybę.
15. Kadangi ginčo nuosavybės teisės liudijimas yra notarės išduotas, preziumuojant bendrąją jungtinę nuosavybę, butą įgijus B. P. (J.) santuokos su atsakovu metu, tačiau šiuo sprendimu patvirtintinas taikus susitarimas ir pripažinimas atsakovo, kad butas buvo įgytas asmeninėn buvusios sutuoktinės B. P. nuosavybėn, teismas sprendžia, jog yra pagrindas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą panaikinti (CK 1.5 straipsnis, 1.138 straipsnio 1 punktas).
16. Trečiojo asmens notarės prašymas taikyti ginčui ieškinio senatį neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, kadangi ieškinio senaties instituto taikymas yra išimtinai atsakovo gynybos būdas nuo ieškinio (CPK 1.126 straipsnio 2 d.).
Dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo
17. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju šalys taikos sutarties 13 punkte sutarė, jog prašo tik sugrąžinti ieškovės sumokėtus 75 procentus žyminio mokesčio, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas teismo sprendimu nesprendžiamas. Ieškovei L. S. grąžintina 681,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023-06-01 (mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini))
19. Byloje iš viso patirta 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patvirtinti ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. ieškovė L. S. ir atsakovas G. J. sutaria ir sutinka pripažinti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. P. (duomenys neskelbtini) išduotą Nuosavybės teisės liudijimą, patvirtinantį G. J. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu.
2. Ieškovė ir atsakovas sutaria, sutinka pripažinti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), B. P. (buvusi pavardė – J.), gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.
3. Šalys susitaria ir patvirtina, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
4. Šalys, vadovaudamosi LR CK 6.983 straipsnio 1 dalimi, sutaria ir patvirtina, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis Šalims užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.
5.Šalys susitaria ir patvirtina, kad Taikos sutartyje išreikšta abiejų Šalių suderinta tikroji vidinė valia ir nėra ginčo tarp Taikos sutarties Šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl Taikos sutarties teisminio patvirtinimo, todėl Salys pareiškia, kad teismui patvirtinus šią sutartį, Šalims užkertamas kelias iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius.
6. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis Šalims yra aiškiai suprantama, atitinka jų interesus, LR įstatymus bei kitus teisės aktus. Taikos sutartis nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų įstatymo ginamų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutartis įsigalioja po to, kai abiejų Šalių pasirašytą sutartį patvirtina teismas.
7.Šalys patvirtina, kad kiekviena šios Taikos sutarties sąlygą Šalių yra aptarta, Taikos sutartį prieš jos pasirašymą Šalys perskaitė, suprato jos turinį ir ją sudarė laisva valia kaip teisiškai įpareigojantį dokumentą, visiškai atitinkantį šalių valią it tikruosius ketinimus.
8.Šalys sutaria ir patvirtina, kad sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta Taikos sutartis negali būti tvirtinama.
9.Šalys sutaria ir patvirtina, kad Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos patvirtinimo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš Taikos sutarties Šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta Taikos sutartimi.
10.Šalys sutaria ir patvirtina, kad Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti Taikos sutartį negaliojančia.
11.Šalys susitaria, kad Šalių pasirašytą Taikos sutartį bei prašymą ją patvirtinti teismui pateiks Šalių atstovė. Šalys sutaria ir patvirtina, kad ginčai, kylantys dėl šios Taikos sutarties vykdymo, sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinę bylą dalyje dėl buto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe nutraukti, patvirtinus šalių poziciją dėl pripažinimo.
Ieškinio reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo tenkinti visiškai.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure.
Priteisti iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Grąžinti ieškovei L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 681,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023-06-01 (mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini)), išaiškinant, jog žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.