- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- eI-656-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02364-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Atsakovas
- N. N.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei N. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės N. N. 101,82 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Taip pat Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Nuostatai bei Taisyklės viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Pareiškėjui pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 punktas apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą - tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys nekilnojamąjį turtą, esantį Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl ji turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 101,82 Eur vietinės rinkliavos, todėl susidarė įsiskolinimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra teisėtas bei pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą (b. l. 2), prašyme (b. l. 9), patikslintame prašyme (b. l. 16) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiukšlių konteinerio neturi, sutarties dėl šiukšlių išvežimo nėra sudariusi, nėra atliekų turėtoja, gyvena pas sūnų Kaune. Telefoninio pokalbio su rinkliavos administratoriumi metu teikė įrodymus apie tai, jog Jurbarke negyvena ir nėra ten deklaravusi gyvenamosios vietos, jie prižadėjo geranoriškai ištaisyti klaidą ir nesusipratimą, kai ji pristatys atitinkamus dokumentus. Nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. objekte buvo suvartota 0,00 kWh elektros energijos ir pateikė šią aplinkybę patvirtinančius AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštus (b. l. 3, 4, 18). Neapmokėtas likutis 0,17 Eur yra dėl klaidos, todėl negalima teigti, kad tame objekte kas nors gyveno. Kreipėsi į pareiškėją dėl lengvatos taikymo nuo 2013 metų, tačiau buvo pritaikyta tik už 2016-2017 metus. Ji nėra iš tų žmonių, kurie vengia mokėti, bet pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad siuntė jai pranešimus, geranoriškai nepranešė, jos manymu reikalavimui turi būti taikomas senaties terminas. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 str. 7 d.). Pareiškėjas skunde prašė nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl N. N. pareigos mokėti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą, nes ji nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybėje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių. Pagal Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 - 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (Nuostatų 5 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Pareiškėjui pavesta organizuoti ir tvarkyti vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – Registras; Nuostatų 10 p.). Registro duomenų bazėje registruojami nekilnojamojo turto savininkai (naudotojai), jų valdomas nekilnojamas turtas, jo plotas, kiti duomenys (Nuostatų 11 p.). Nuostatų 12 punkte pareiškėjui įtvirtinta teisė naudotis VĮ Registrų centro filialų, kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir vietinei rinkliavai administruoti. Pagal Nuostatų 31 - 33 punktus pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoja sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikia jas mokėtojams. Nesumokėtos vietinės rinkliavos skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą atlieka pareiškėjas (Nuostatų 46 p.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė N. N. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų Nr. 10044236 ir Nr. 10152489 bei UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. liepos 7 d. pažymos Nr. 16-R-00000330 (toliau – ir Pažyma) matyti, kad N. N. 2012 m. liepos 19 d., 2012 m. gruodžio 19 d. yra sumokėjusi pareiškėjui 88,02 Lt vietinės rinkliavos, tačiau už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos nėra sumokėjusi, todėl susidarė 101,82 Eur įsiskolinimas. Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo reikalavimu sumokėti vietinę rinkliavą ir nurodo, kad šiukšlių konteinerio neturi, sutarties dėl šiukšlių išvežimo nėra sudariusi, nėra atliekų turėtoja, gyvena Kaune, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. bute nėra naudojama elektros energija. Atkreiptinas dėmesys, kad vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą expressis verbis yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d., 12 str. 1 p.), kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos Nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 str.) todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Byloje nagrinėjamu atveju tokiais teisės aktais yra Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. T2-119 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos“ ir 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. T2-120 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už nenaudojamus pastatus ir patalpas taikymo tvarkos“, pagal kuriuos atsakovė galėtų įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleista nuo jos mokėjimo. Pastebėtina, kad pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 1.2 punktą, tam, kad nenaudojamų pastatų ir patalpų savininkams nebūtų skaičiuojama vietinė rinkliava, savininkas rinkliavos administratoriui turi pateikti prašymą, AB LESTO pažymą ir atitinkamos seniūnijos seniūno išduotą pažymą, kad pastatas ar patalpos ir jam (joms) priskirta teritorija yra sutvarkyti pagal Jurbarko rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Jurbarko miesto ir kitų gyvenamųjų teritorijų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir nekelia pavojaus aplinkai bei žmonėms. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovą, prašydama neskaičiuoti jai vietinės rinkliavos nuo 2013 metų, tačiau buvo atleista tik už 2016-20017 metus (UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. vasario 14 d. raštas Nr. IS-117). Duomenų, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., minėtų teisės aktų nustatyta tvarka būtų atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, byloje nėra, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl skunde nurodytos vietinės rinkliavos priteisimo. Taigi, nepriklausomai nuo to ar atsakovė ginčo laikotarpiu faktiškai turėjo komunalinių atliekų ar ne, pridavė jas tvarkytojui ar ne, ji, kaip vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja, privalėjo šią rinkliavą mokėti, nes teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atleista nuo visos ar dalies šios rinkliavos mokėjimo.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog siuntė jai pranešimus, geranoriškai nepranešė, išreiškė nuomonę, jog reikalavimui turi būti taikomas senaties terminas.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė N. N. 2012 m. liepos 19 d., 2012 m. gruodžio 19 d. yra mokėjusi pareiškėjui vietinę rinkliavą (Pažyma; Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai Nr. 0044236 ir Nr. 10152489). Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai tuo metu buvo siunčiami nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. balandžio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai pareiškėjai buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (žr., pvz., Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10241093). Taigi, pareiškėja, mokėdama vietinę rinkliavą, nuo 2012 m. liepos 19 d. žinojo apie ją, todėl būdama atidi ir rūpestinga galėjo ir privalėjo domėtis jai Nuostatų, t. y. norminio teisės akto, pagrindu atsiradusia prievole bei laiku ir tinkamai vietinę rinkliavą mokėti arba kreiptis į atsakovą dėl jos neskaičiavimo. Mokesčių teisiniuose santykiuose konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, yra nustatyti senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti vadovaujamasi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 25 d., taigi, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. Pareiškėjo prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl nėra pagrindo perskaičiuoti vietinės rinkliavos mokestį dėl senaties.
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas tenkintinas. Iš atsakovės N. N. pareiškėjui UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ priteistina 101,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės N. N. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 101,82 Eur (vienas šimtas vienas euras, 82 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.