Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1229-601/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
2S-1229-601/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02279-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1229-601/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02279-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Ž. patikslintą skundą dėl antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Aleksandras Ščiukinas, uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“, Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, antstolė Virginija Paunovienė, antstolis Nikolajus Aleninas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. Ž., 2018 m. gruodžio 27 d. patikslinusi 2018 m. lapkričio 12 d. skundą dėl antstolės veiksmų, prašė pripažinti, kad antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmai skirti turto vertintoja uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „KRIVITA“ yra neteisėti, ir įpareigoti antstolę sudaryti sąlygas atlikti nepriklausomą buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, vertės nustatymą. Nurodė, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nutarė parduoti pareiškėjos butą iš varžytynių, o šiam turtui įkainoti paskyrė nekilnojamojo turto vertintoją UAB „KRIVITA“, nesuteikiant pareiškėjai teisės pačiai pasirinkti turto vertintoją. Be to, 2018 m. spalio 30 d. pareikalavo iš pareiškėjos apmokėti turto vertintojo paslaugas, pervedant 150 Eur į antstolės atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškėja nesutinka, kad turto vertę nustatytų UAB „KRIVITA“, ir siūlo, kad turto vertinimą atliktų nepriklausomi ekspertai. Pareiškėjos nuomone, antstolė pareiškėjos butą įkainavo ypač maža kaina (9 340 Eur), kai reali tokio buto rinkos kaina, pareiškėjos įsitikinimu, siekia 16 000–18 000 Eur.

Atsiliepimas

2. Kadangi suinteresuotas asmuo – antstolė Ramunė Mikliušienė mirė 2019 m. sausio 2 d., teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi antstolę Ramunę Mikliušienę pakeitė jos teisių perėmėju antstoliu Aleksandru Ščiukinu. Atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą antstolis Aleksandras Ščiukinas nurodė, jog suinteresuotumo šios bylos baigtimi neturi, nes visi priverstinio vykdymo veiksmai buvo atlikti antstolės Ramunės Mikliušienės.

3. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. Ž. patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja, nesutikdama su antstolės 2018 m. rugsėjo 25 d. surašytu turto arešto aktu, kuriuo pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis buvo nustatyta areštuota nekilnojamojo turto vertė (9 340 Eur), pateikė prieštaravimus. Taigi, skolininkei prieštaraujant antstolės atliktam įkainojimui, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, antstolė turto vertei nustatyti privalėjo skirti ekspertizę, ką ir padarė 2018 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. S-18-64-21010, prieš tai elektroniniu paštu išsiaiškinusi su nekilnojamojo turto ekspertais ekspertizės kainą ir atlikimo terminus. Teismas pažymėjo, kad antstolė, turto vertinimą pasiūliusi atlikti trims nekilnojamojo turto vertintojams, iš gautų atsakymų išsirinko tą turto vertintoją, kuris, jos nuomone, turto vertinimą atliktų už sąlyginai mažiausią užmokestį ir greičiausiai. Tuo tarpu skolininkė savo skunde net neargumentavo, kad kiti du turto vertintojai, atsiuntę antstolei savo pasiūlymus, ar kažkuris kitas jai žinomas turto vertintojas yra tinkamesnės kandidatūros atlikti nekilnojamojo turto vertinimą ir labiau užtikrintų skolininkės interesus. Be to, anot teismo, šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto vertintojo UAB ,,KRIVITA“ šališkumą, priklausomumą nuo antstolės ar jo nekompetenciją atlikti nekilnojamojo turto vertinimą.

6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolė turėjo pareigą skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę esant skolininkės prieštaravimams dėl antstolės nustatytos turto vertės, remdamasis CPK 682 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad antstolė visiškai pagrįstai pareikalavo iš skolininkės sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Tačiau skolininkei teismas išaiškino, kad ji motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, prašydama atidėti šios 150 Eur sumos mokėjimą (CPK 682 straipsnio 4 dalis).

7. Teismas, įvertinęs civilinės bylos, vykdomųjų bylų Nr. 0064/13/00242, 0064/13/01400, 0064/13/01705, 0064/14/00206, 0064/15/01320 ir 0064/16/1612 medžiagą bei nustatęs, kad jokia taikos sutartis tarp skolininkės ir išieškotojų nebuvo sudaryta ir antstolei nebuvo pateikta, konstatavo, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo antstolės veiksmuose įžvelgti CPK 595 straipsnio pažeidimą. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad, vadovaujantis CPK 595 straipsnio nuostatomis, pareiškėja pati turi imtis iniciatyvos sudaryti su išieškotojais (šios bylos suinteresuotais asmenimis) taikos sutartis, kuriose būtų numatyti įsiskolinimų grąžinimo grafikai, ir pasirašytas taikos sutartis pateikti išieškojimus vykdančiam antstoliui.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė, pati 2018 m. spalio 16 d. prašymu informavusi antstolę, kad per 6 mėnesius ketina grąžinti įsiskolinimus už paimtą iš banko paskolą, kurios sutarties kopiją žadėjo pateikti vėliau, antstolei R. Mikliušienei nepateikė jokių įrodymų, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, be to, atsižvelgdamas į tai, kad tokių įrodymų skolininkė nepateikė ir teismui iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, konstatavo, jog, nesant su išieškotojais pasirašytų taikos sutarčių, išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms viršijant keturis tūkstančius eurų, nėra jokio pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais vadovaujantis CPK 663 straipsniu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja A. Ž. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti kitą nutartį – pripažinti, kad antstolės Ramunės Mikliušienės veiksmai skirti turto vertintoja UAB „KRIVITA“ yra neteisėti ir įpareigoti antstolį Aleksandrą Ščiukiną sudaryti sąlygas atlikti nepriklausomą pareiškėjos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, vertės nustatymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1. nepagrįstas antstolės sprendimas parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, kadangi tai yra vienintelis jos šeimos (vyro ir dviejų pilnamečių vaikų) gyvenamasis būstas. Be to, mano, kad egzistuoja galimybė su išieškotojais sudaryti taikos sutartis, įsipareigojant įsiskolinimus dengti dalimis kaip ir iki šiol. Juolab, kad ji yra dirbanti, gauna pastovias 400–500 Eur dydžio pajamas;

1.2. antstolė pareiškėjai priklausantį butą įkainavo ypač maža kaina, kas neatitinka realios rinkos kainos. Pardavus turtą už mažesnę nei rinkos kainą, gali susidaryti situacija, kuomet nepakaks lėšų padengti visą įsiskolinimą (2018 m. rugsėjo 25 d. duomenimis – 10 655,85 Eur);

1.3. antstolės veiksmai parenkant pareiškėjos turto vertintoja UAB „KRIVITA“ apeliantei kelia abejonių, kadangi iš karto buvo reikalaujama sumokėti būsimas ekspertizės išlaidas, nesuteikta teisė pačiai apeliantei pasirinkti turto vertintoją.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėja nesutinka su antstolio sprendimu paskirti turto vertintoją savo nuožiūra ir prašo įpareigoti antstolį sudaryti sąlygas atlikti nepriklausomą nekilnojamojo turto vertės nustatymą. Be to, iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėja apskritai nesutinka su antstolio sprendimu parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą varžytinėse.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis vykdo šešias vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininkės A. Ž.: 1) vykdomoji byla Nr. 0064/13/01400 dėl 2 127,28 Lt (616,10 Eur) skolos, 191,05 Lt (55,33 Eur) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 13 Lt (3,77 Eur) žyminio mokesčio, 30,25 Lt (8,76 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 4,48 Lt (1,30 Eur) pašto išlaidų išieškojimo kreditorei UAB „SB lizingas“ (buvęs UAB „Ūkio banko lizingas“); 2) vykdomoji byla Nr. 0064/13/00242 dėl 7 350,46 Lt (2 128,84 Eur) skolos pagal 2011 m. birželio 6 d. ir 2011 m. spalio 21 d. paskolos sutartis, 175,41 Lt (50,80 Eur) delspinigių už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 28 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d., 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56 Lt (16,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei UAB „GELVORA“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“); 3) vykdomoji byla Nr. 0064/13/01705 dėl 10 795,01 Lt (3 126,45 Eur) įsiskolinimo bei Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų palūkanų išieškojimo kreditorei UAB „General Financing“; 4) vykdomoji byla Nr. 0064/14/00206 dėl 1 427,84 Lt (413,53 Eur) skolos už judriojo telefono ryšio paslaugas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. pagal neapmokėtą 2013 m. sausio 31 d. sąskaitą Nr. TA0019877136, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir dėl 14 Lt (4,05 Eur) žyminio mokesčio išieškojimo kreditorei UAB „Bitė Lietuva“; 5) vykdomoji byla Nr. 0064/15/01320 dėl 4 875,21 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo kreditorei akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“; 6) vykdomoji byla Nr. 0064/16/01612 dėl 1 356 Eur skolos už nesumokėtus paslaugų mokesčius, administravimo ir kitas išlaidas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. (įskaitytinai) ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditorei Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai.

14. Vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00242 esantys duomenys patvirtina, kad antstolė 2018 m. rugsėjo 25 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. AU-S-2760 vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00242 pareiškėjai apribojo disponavimo teisę butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Jonavoje; turto arešto mastas sudarė 10 655,85 Eur; nurodyta areštuoto turto vertė – 9 340 Eur. Pažymėtina, kad vidutinė turto rinkos vertė nustatyta valstybės įmonės Registrų centro duomenimis. Pareiškėja A. Ž., nesutikdama su nustatyta buto verte, 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė antstolei prašymą dėl pakartotinio buto vertės įvertinimo. Atsižvelgdama į skolininkės prašymą, antstolė elektroniniu paštu užklausdama tris įmones, išsiaiškino nekilnojamojo turto vertinimo kainas ir vertinimo atlikimo terminus. Antstolė 2018 m. spalio 30 d. reikalavimu susimokėti vykdymo išlaidas už turto ekspertizę Nr. S-18-64-21010, siekdama kuo operatyvesnio išieškojimo, vadovaudamasi CPK 585 straipsniu, nurodė A. Ž. per 3 dienas nuo reikalavimo gavimo sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą 150 Eur vykdymo išlaidų už nekilnojamojo turto ekspertizę, kurią atliks UAB „KRIVITA“.

15. Apeliantė nesutinka, kad jai nuosavybės teise priklausančio buto vertinimą atliktų antstolės parinkta įmonė, be to, mano, kad yra galimybė su išieškotojais sudaryti taikos sutartis, įsipareigojant įsiskolinimus dengti dalimis ir neparduodant vienintelio jos ir jos šeimos narių gyvenamojo būsto. Juolab, kad gali susidaryti situacija, kad pardavus būstą už mažesnę nei rinkos kainą, nebus padengtas visas įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas visus šiuos A. Ž. argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutarties motyvais.

16. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.

17. Nagrinėjamu atveju išieškojimai iš skolininkės A. Ž. vykdomi jau nuo 2013 m. sausio 31 d., tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d., kuomet buvo nuspręsta nukreipti išieškojimą į skolininkės gyvenamąjį būstą, duomenimis išieškotina suma sudarė 10 655,85 Eur. Taigi, per daugiau nei penkerius metus nepavyko išieškoti visos skolos, kas leidžia konstatuoti, kad antstolės sprendimas realizuoti skolininkei priklausantį paskutinį būstą, kuriame ji gyvena, yra teisėtas ir pagrįstas. Šiame kontekste pareiškėjos argumentai dėl galimybės su išieškotojais sudaryti taikos sutartis, įsipareigojant įsiskolinimus dengti dalimis, vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog Sodros duomenimis 2019 metais A. Ž. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. dirbo UAB „Rada LT“, o laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. dirbo UAB „Aibės logistika“, taip pat gauna pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, tačiau iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. ji turėjo tik 1 380,83 Eur pajamų, kas akivaizdu, jog gaunant tokias pajamas padengti susidariusį įsiskolinimą artimiausiu metu neįmanoma.

18. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, vadovaujantis CPK 595 straipsnio nuostatomis, pareiškėja turi teisę imtis iniciatyvos sudaryti su išieškotojais (šios bylos suinteresuotais asmenimis) taikos sutartis, kuriose būtų numatyti įsiskolinimų grąžinimo grafikai, ir pasirašytas taikos sutartis pateikti išieškojimus vykdančiam antstoliui. Tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių skolininkės aktyvius veiksmus, siekiant greičiau padengti susidariusį įsiskolinimą ar sudaryti taikos sutartis su išieškotojais.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad pardavus butą, nukentės ne tik jos, bet ir jos šeimos narių interesai. Nors visi pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute registruoti jos šeimos nariai yra pilnamečiai, byloje nėra jokių duomenų apie jų finansinį prisidėjimą dengiant pareiškėjos skolas ir taip išsaugant gyvenamąjį būstą.

20. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad antstolė pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį butą įkainavo žemesne nei rinkos kaina, o pareiškėjai prieštaraujant dėl šios kainos, savo nuožiūra paskyrė nekilnojamojo turto vertintoją UAB ,,KRIVITA“ ekspertizei atlikti, nesuteikdama teisės pačiai apeliantei pasirinkti turto vertintoją. Pastebėtina, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ginčo turto vertė yra kitokia nei nustatyta vykdymo procese (kitokios ekspertų nustatytos ginčo turto vertės). Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie nekilnojamojo turto vertintojo UAB ,,KRIVITA“ šališkumą, priklausomumą nuo antstolės ar jo nekompetenciją atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, taip pat nepateikti įrodymai koks kitas pareiškėjai žinomas turto vertintojas yra tinkamesnės kandidatūros atlikti nekilnojamojo turto vertinimą ir labiau užtikrintų jos interesus. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę ne tik pati pateikti įrodymus apie kitokią turto rinkos kainą, bet ir, pavyzdžiui, surasti areštuoto turto pirkėją ir tokiu būdu apginti neva pažeidžiamus jos interesus parduoti turtą už jai priimtiną kainą (CPK 704 straipsnis).

21. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius yra pateikęs 2019 m. gegužės 24 d. pažymą Nr. NTP-7-3209, kurioje nurodyta, kad valstybė patyrė 169 Eur išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. Ž.. Kadangi apeliantės A. Ž. atskirasis skundas atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

23. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (pagrindas – pažyma su išlaidų apskaičiavimu). Apeliantė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (pagrindas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1867-6652), todėl iš apeliantės į valstybės biudžetą šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. Ž. atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas