- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-382-576/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- P. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. D. (P. D.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo P. D. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. RV-25-3053, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu P. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme, jas visiškai sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams ir 20 MGL dydžio (4 518,08 Eur) bauda.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendis pakeistas ir nusikalstama veika iš BK 179 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 179 straipsnio 1 dalį bei P. D. paskirta 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda, taip pat panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo P. D. ir bausmės subendrintos iš naujo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu P. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su pagal BK 179 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir P. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (120 MGL bauda) visiško sudėjimo būdu ir P. D. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams ir 120 MGL dydžio (4 518,08 Eur) bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
3. P. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugsėjo 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. kovo 29 d. Nuteistasis P. D. du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. gegužės 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. RV-25-3053 (toliau – ir nutarimas) nutarta netaikyti nuteistajam P. D. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 4 dalį ir rekomenduota nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis; numatytas pakartotinis svarstymas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2024 m. kovo mėnesį. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistojo P. D. nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja, įvertino, kad P. D. baustas drausmine tvarka už nustatytos tvarkos pažeidimus, draudžiamų daiktų laikymą, teisėtų reikalavimų nevykdymą. Komisija nurodė, kad nuteistasis stengiasi valdyti aktualias kriminogenines sritis, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per tiek bausmės atlikimo metų vis dar vidutinė, taip pat nepastebimi ir ženklūs asmenybės pokyčiai.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis P. D., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) atmetė nuteistojo P. D. skundą. Teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai P. D. apibūdinančius duomenis, ir nurodė, jog P. D. keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau nuteistojo skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pakankamai duomenų apie nuteistojo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, objektyviais veiksmais pagrįstas pastangas mokėti jam skirtą baudą, jo resocializacijos rezultatus (ženklų dinaminių veiksnių kiekio ir akivaizdų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimą).
Šalies argumentai
7. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi P. D. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį ir Komisijos nutarimą Nr. RV-25-3053 bei taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
7.1. Skunde nurodoma, kad bausmę atlieka nuo 2016 m., vykdo resocializacijos planą, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo, pareigūnų nurodymų, užsiima individualia veikla, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose. Mano, kad resocializacijos planą jis įvykdė. Nurodo, kad nors reabilitacijos rengimo metodikos 4.9. p numato, kad individualus socialinės reabilitacijos planas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į poreikius (šiuo atveju į jo amžių), tačiau tai nedaroma. Teigia, kad jam reikalingas naujas resocializacijos etapas – darbas už kalėjimo ribų. Įkalinimo įstaiga jam darbo suteikti nesugeba.
7.2. Skunde pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas kelia klausimą, ar jis laikysis įstatymų. Nurodo, kad intensyvi priežiūra vykdoma visą parą ir dar įdarbinimas yra svarbu integruojantis į visuomenę. Be to, teismas turi teisę nustatyti visus įpareigojimus, kuriuos mano esant reikalingus.
7.3. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas akcentavo, kad jis darbui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi dokumentų, patvirtinančių atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį, tačiau pažymi, kad ne dokumentas padaro žmogų darbininku. Nuteistojo įsitikinimu, svarbu jo noras, pastangos mokytis. Nurodo, kad jis yra profesionalus vairuotojas. Telefoninio pokalbio metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, pastarąjį tenkino jo žinios ir sugebėjimai autoremonto srityje ir pokalbio metu buvo paminėta galimybė dirbti vairuotoju minėtoje įmonėje.
7.4. Toliau skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas akcentavo, kad nėra buto savininkės L. J. sutikimo priimti gyventi lygtinio paleidimo atveju, tačiau atkreipia dėmesį, kad yra išduota Jonavos savivaldybės gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma, kuri išduodamas vadovaujantis buto savininko sutikimu (šiuo atveju L. J.).
7.5. Nuteistojo įsitikinimu, teismo teiginys, kad jo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima, tačiau jis nededa maksimalių pastangų, yra deklaratyvaus pobūdžio. Jis kategoriškai nesutinka, kad nededa maksimalių pastangų. Nurodo, kad laikosi režimo, vykdo pareigūnų nurodymus, resocializacijos planą. Jis nevartoja svaigalų, palaiko ryšį su artimaisiais, užsiima individualia veikla, dalyvauja visuose įmanomuose užsiėmimuose, užsiima savišvieta, pats kreipėsi pas psichologus. Nurodo, kad nėra gavęs nei žodinio, nei raštiško pranešimo, kad turėtų dėti daugiau pastangų. Nurodo, kad dėdamas pastangas taisytis ir gerai elgtis, jaučiasi tinkamai neįvertintas, kas neigiamai veikia psichinę sveikatą.
7.6. Neatitinka tiesos, kad jis nemoka paskirtos baudos. Vilniaus miesto apylinkės teismui jis nurodė, kad moka baudą. 2023 m. rugsėjo 12 d. jis išsiuntė skundą, kad nebuvo įtraukti duomenys į STI (kaip galima suprasti – į socialinio tyrimo išvadą). Nuteistojo teigimu, tai parodo lygtinio paleidimo komisijos neobjektyvumą ir neatsakingumą.
7.7. Nuteistasis nurodydamas Vilniaus Kalėjimo 2020 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 9-2634 teigia, kad pažanga yra suprantam kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksmus, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą.
7.8. Nesutinka su teismo teiginiu, kad jo asmens byloje nėra pakankamai duomenų apie jo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Nurodo, kad tokį jo požiūrį patvirtina jo parašytas visuomenės atsiprašymo raštas, išsiųstas Lietuvos Respublikos Prezidentui. Be to, jis padarytą nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, vertina kaip didžiausią gyvenimo kvailystę su savo pasekmėmis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į P. D. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. D. skundas atmestinas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo P. D. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Tuo pačiu pažymėtina, kad skundo argumentai susiję su, pasak nuteistojo, būtina individualaus socialinės reabilitacijos plano korekcija nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma.
10. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.
11. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
12. Spręsdamas apie P. D. elgesio atitikimą šiems pagrindams aukštesnysis teismas pažymi, kad jis bylos duomenimis 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. gegužės 29 d., tačiau esant jo sutikimui taikyti intensyvią priežiūrą, jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje. Taigi, jis atliko įstatyme nustatytą privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, kai, esant jo sutikimui taikyti intensyvią priežiūrą, jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Kadangi nuteistojo P. D. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, taigi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę, o vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.
13. Vertinant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pirminį įvertinimą 2021 m. birželio 30 d. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. sausio 25 d. Vilniaus pataisos namuose nustatyta išliekanti vidutinė P. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio 2023 m. rugpjūčio 23 d. vertinimo metu, vis tik nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors nurodoma, kad buvo pastebėti ir pozityvūs aspektai – išsilavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo, elgesio nuostatų srityse. Apibendrinant pabrėžiama, kad yra pastebima teigiama dinamika – nuteistojo disciplinuotas elgesys, įsitraukimas į resocializacijos procesą, pastangos vykdyti jam rekomenduojamas priemones. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant.
14. Įvertinus P. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, demonstruoja aukštą motyvacijos įsitraukti į savo resocializacijos procesą lygį, galiojančių nuobaudų neturi, 11 kartų skatintas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse ir elgesio pataisos programose, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, bausmės atlikimo metu mokėsi ir siekė įsidarbinti, o nesuteikus jam tokios galimybės, gavo leidimą vykdyti individualią veiklą, byloje nėra duomenų, nurodančių į jo priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Paminėti faktai rodo jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama visuma šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. Nesutiktina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
15. 2023 m. rugsėjo 19 d. Komisijos nutarime konstatuota, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per tiek bausmės atlikimo metų vis dar vidutinė ir nestebimi ženklūs jo asmenybės pokyčiai. Nuteistasis P. D. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijai buvo pristatomas pirmą kartą, sutiko su intensyvios priežiūros sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą. Jis iki bausmės atlikimo buvo teistas du kartus: Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jam skirta 96 MGL (12 000 Lt) dydžio bauda (išieškota 2011 m. vasario 24 d.); Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, jam skirta 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda. Jis atlieka bausmę Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (120 MGL bauda) ir P. D. paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 120 MGL (4 518,08 Eur) dydžio bauda.
16. Iš areštuotojo asmens bylos duomenų matyti, kad yra pateikta Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos 2023 m. sausio 30 d. pažyma, patvirtinanti, kad P. D. jau kurį laiką dalyvauja „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose susitikimuose (asmens bylos III t., 2 d., b. l. 5). Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. kovo 8 d. sprendimu jam leista laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų užsiimti apmokestinamąja individualia veikla (asmens bylos III t., 2 d., b. l. 7), 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla (asmens bylos II t, 2 d., b. l. 188). P. D. nustatyta 65 procentų darbingumo lygis (asmens bylos III t., 2 d., b. l. 12).
17. P. D. 2018 m. lapkričio 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (asmens bylos II t, 2 d., b. l. 24) paskirtas papeikimas (grandė sieną su nagų žnyplių dalimi). Minėta nuobauda panaikinta prieš terminą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. nutarimu „Dėl suimtojo skatinimo“ (asmens bylos II t, 2 d., b. l. 42). Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu skirtas papeikimas (turėjo mobiliojo ryšio SIM kortelę „Ežys“, kuri nėra nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąraše) (asmens bylos II t, 2 d., b. l. 54). Minėta nuobauda panaikinta prieš terminą Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo skatinimo“ (asmens bylos II t, 2 d., b. l.65). Asmens bylos duomenimis P. D. 2019 m. spalio 30 d. pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 p., (lankėsi teritorijoje, kur nedirba ir negyvena), nuobauda neskirta apsiribota svarstymu drausmės komisijos posėdyje (asmens bylos II t, 2 d., b. l.74-76). P. D. 2020 m. sausio 24 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu (asmens bylos II t., 2 d., b. l. 92) paskirta 10 parų, perkeliant į kamerų tipo patalpas (už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą - pareigūnų atlydėtas į Kauno klinikų skubios pagalbos priimamąjį operacijos atlikimui elgėsi agresyviai, šūkavo, nevykdė pareigūnų nurodymų) (asmens bylos II t, 2 d., b. l. 92, 95-98).
18. Taip pat nuteistajam bausmės atlikimo metu buvo skirti paskatinimai: 2019 m. gruodžio 3 d., 2020 m. gruodžio 16 d., 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. spalio 8 d, (asmens bylos II t, 2 d., b. l.78, 127,136, 149, 158). Socialinio tyrimo išvados duomenimis P. D. bausmės atlikimo metu skatintas 11 kartų, paskutinį kartą 2023 m. rugpjūčio 22 d. už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu bei atsižvelgus į daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jis nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
19. Iš asmens bylos duomenų matyti ir tai, kad nuteistasis P. D. teikdavo prašymus dėl įsidarbinimo galimybės, tačiau dėl įvairių priežasčių įdarbintas nebuvo (nebuvo galimybės įdarbinti dėl vietų stokos). Bausmės atlikimo metu pateikė prašymą įtraukti jį į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (asmens bylos II t, 2 d., b. l.131-132). 2021 m. liepos 12 d. pažymos duomenimis deklaravo nuo 2021 m. liepos 1 d. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (asmens bylos II t, 2 d., b. l.153)
20. 2021 m. spalio 12 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikos duomenimis jis per visą bausmės atlikimo laiką 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių režimo reikalavimus, 3 kartus baustas drausmine tvarka, charakteristikos surašymo dienai galiojančių nuobaudų neturi, bausmė atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas 10 kartų, charakterizuojamas patenkinamai (asmens bylos II t, 2 d., b. l.157)
21. Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos sumažinti nėra galimybės (didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti baudą, neišnykus teistumui padarė dar vieną nusikaltimą; būdingas turtinių nusikaltimų modelis), bei penki apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. turi pakankamą išsilavinimą; galės gyventi pasirinktoje vietoje; turės darbą po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos; palaiko tarpusavio ryšius su savo artimaisiais; stebimos pastangos apgalvoti savo veiksmų pasekmes ir siekti užsibrėžtų tikslų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai svarbūs, tačiau jie kol kas neatsveria trijų statinių ir šešių dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie, kaip nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; kontroliuojantis elgesys; mąstymo lankstumo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų intervencinio poveikio priemonių priėmimas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dinaminiai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pritaikius lygtinio paleidimo institutą, turėtų gyvenamąją vietą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo iškelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų.
22. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti šiuo metu nėra pakankama spręsti dėl jo lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo darbinė veikla iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo neapsaugojo jo nuo nusikalstamų veikų įvykdymo. Be kita ko, apkaltinamojo nuosprendžio duomenimis (duomenys neskelbtini), P. D. priklausė įmonė, kurioje buvo galinami blokeliai tvoroms, ir minėta įmonė buvo priedanga užmaskuoti narkotinių medžiagų gamybą. Nuteistojo sumokėta laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2023 m. spalio 26 d. į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą 50 eurų suma yra svarbi, tačiau ji nėra ženkli, be to, pastebėtina, kad bauda buvo paskirta dar 2011 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu. Sumokėta baudos dalis rodo nuteistojo pastangas ją mokėti, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
23. Nuteistasis P. D. pateikė teismui 2023 m. lapkričio mėnesio Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo raštą „Dėl prašymo išnagrinėjimo“. Kaip matyti iš rašto turinio, jis yra parengtas gavus 2023 m. spalio 31 d. P. D. prašymą, kuriame nurodoma, kad siunčiant skundą į Vilniaus apygardos teismą, pageidauja pridėti atsiliepimą apie vykdomą resocializacijos procesą, elgesį. Rašte pažymima, kad pirminis individualus P. D. socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 201 m. vasario 7 d. , kuris po 2022 m. sausio 25 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo buvo koreguotas. Rašte, remiantis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių analize, išvardijamos priemonės, kuriose P. D. dalyvavo. Be to, rašte minimos priemonės, kuriose P. D. dalyvavo, jau po 2023 m. rugsėjo 19 d. Komisijos priimto nutarimo. Pastebėtina, kad didžioji dalis rašte minimų priemonių atkartoja asmens byloje esančius duomenis, kurie buvo vertinami priimant sprendimą dėl lygininio paleidimo netaikymo. Naujai nurodomos priemonės, vykusios 2023 m. rugsėjo mėnesį, 2023 m. spalio 17 d., 2023 m. lapkričio 17 d., 2023 m. lapkričio mėnesį, rodo jo pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą. Pastebėtina, kad nuteistojo aukšta motyvacija įsitraukti į savo resocializacijos procesą, pažymima ir Socialinio tyrimo išvadoje.
24. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo teiginiu, kad jo asmens byloje nėra pakankamai duomenų apie jo kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Vis tik tokie duomenys nurodomi socialinio tyrimo išvadoje, kur grafoje „ 4.9.Mąstynas ir elgesys“ yra fiksuota, kad 2021 m. birželio 30 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu be kitų aplinkybių buvo stebėtas žemas kaltės suvokimo lygmuo, jis buvo linkęs sumenkinti savo nusikaltimą ir nelinkęs analizuoti nusikaltimų pasekmių visuomeniniu bendruomeniniu lygmeniu. Nurodoma, kad bausmės atlikimo metu buvo stebimos tam tikros neformalių nuteistųjų taisyklių laikymosi, pritarimo joms tendencijos, kurios šiuo metu nėra ryškios. Pastebėtina, kad nepakankamas savo veiksmų pasekmių vertinimas yra nurodomas kaip vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksmų
25. Nuteistasis skunde nurodo, kad jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, intensyvi priežiūra būtų vykdoma visą parą, o teismas turi teisę nustatyti visus įpareigojimus, kuriuos mano esant reikalingus. Nors tokie skundo argumentai iš esmės yra teisingi, lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimas švelnesnėmis sąlygomis, tačiau tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Šiuo atveju, Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas esant vienai atskirajai komisijos nario nuomonei, kuri buvo grindžiama P. D. pensiniu amžiumi, turima profesija. Komisijos balsų dauguma (keturi balsai prieš, vienas už) buvo priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, taigi, dauguma Komisijos narių nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
26. Apibendrinus asmens byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad P. D. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį (vykdo individualiame plane numatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų, ne kartą skatintas, aktyviai dalyvauja įvairiose priemonėse, nefiksuoti alkoholio vartojimo atvejai). Visgi atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Teismas teigiamai vertina tai, kad, nors nuteistasis baustas tik 3 kartus, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, visgi tai tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis.
27. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas vertina, kad P. D. turi visas galimybes sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką tiek, kiek tai susiję su dinaminiais (kintančiais) veiksniais, o būtent: nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; kontroliuojančiu elgesiu; mąstymo lankstumo stoka; tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis; nepakankamu jo atžvilgiu taikomų intervencinio poveikio priemonių priėmimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nuteistojo skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.