Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams T. B. ir L. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „LVG transportas“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. UAB „SEB lizingas“ 2009 03 24 su atsakovu T. B. sudarė laidavimo sutartį Nr. 2009-2008-030545/070502/070503-2009-030088-3, su atsakovu L. B. – laidavimo sutartį Nr. 2009-2008-030545/070502/070503-2009-030088-2 (toliau – Laidavimo sutartys), kuriomis buvo užtikrintas su UAB „LVG Transportas“ sudarytų lizingo sutarčių sąlygų įvykdymas. Ieškovas perėmė UAB „SEB lizingas“ turtą, teises ir pareigas. UAB „LVG Transportas“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis, todėl ieškovas nutraukė šias sutartis ir ėmėsi veiksmų pagal šias sutartis perduotam turtui susigrąžinti. Vilniaus apygardos teismas 2017 02 01 nutartimi UAB „LVG transportas“ iškėlė bankroto bylą. 2018 02 05 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino ieškovo 7 581 347,60 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.

4. Ieškovas realizavo pagal Lizingo sutartis įgytą turtą, todėl kreditorinis reikalavimas buvo sumažintas iš turto pardavimo gauta suma. Vilniaus apygardos teismas 2018 06 20 nutartimi sumažino ieškovo kreditorinį reikalavimą iki 5 954 158,91 Eur.

5. 2018 06 14 ieškovas išsiuntė laiduotojams reikalavimus įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis. Lizingo sutarčių įvykdymas buvo užtikrintas ir trečiųjų asmenų turto įkeitimu. Antstolis, realizavęs šį turtą, pervedė ieškovei 407 529,23 Eur. Todėl patikslinus ieškinio pareiškimą bendra atsakovų skola ieškovei sumažėjo iki 5 546 629,68 Eur.

8. Rėmėsi CK 6.87 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Ieškovei nutraukus pagrindines lizingo sutartis, pripažintina, jog nutrūksta ir akcesorinės atsakovų prievolės pagal laidavimo sutartis. Pagal teismų praktiką šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Nei lizingo, nei laidavimo sutartyse nebuvo laikytasi aiškumo principo. Laidavimo sutarčių 5.4 punktas numatė, kad sutarčių pakeitimai ir papildymai turi būti daromi raštu, juos pasirašo lizingo bendrovė ir laiduotojas. Ši sąlyga nebuvo įvykdyta. Todėl atsakovų sutikimai lizingo sutarčių pakeitimuose, kuriuose nurodyta, jog atsakovai įsipareigoja prisiimti pareigas iki visiško prievolės įvykdymo, nepripažintini laidavimo sutarčių pakeitimais. Atsakovai niekada nesutiko ir nepasirašė ant Lizingo sutarčių pakeitimų, nurodytų specialiosiose laidavimo sutarčių sąlygose.

Motyvuojamoji dalis

9. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Atsakovai neturėjo galimybių susipažinti su standartinėmis laidavimo sutarčių sąlygomis, prieš jas pasirašydami, kadangi ieškovė kitaip nebūtų sutikusi sudaryti paskutinės 2009 03 24 lizingo sutarties, kuri sudaryta tą pačią dieną, kaip ir laidavimo sutartys. Ieškovė pasinaudojo savo kaip stipresnės šalies padėtimi, spausdama atsakovus pasirašyti laidavimo sutartis, sudarydama minimalias galimybes susipažinti su standartinėmis sąlygomis, kurios dalyje sutarčių skiriasi. Tai reiškia, jog šalims neprivalėjo būti taikomos laidavimo sutarčių standartinės sąlygos. Pagal CK 6.193 straipsnio 3 dalį tokios sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

10. Ieškovė yra finansinė įstaiga, todėl jos veiklą be kitų teisės aktų reglamentuoja ir Finansų įstaigų įstatymas, kurio 32 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, kad finansų įstaiga privalo įvertinti ir riboti riziką, atsirandančią dėl finansinių paslaugų teikimo vienam klientui arba tarpusavyje susijusių klientų grupei. Ieškovė sudarė laidavimo sutartis ir lizingo sutartis su susijusias asmenimis. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškovės elgesį, prieštaraujantį bonus pater familias elgesiui, konstatuotina, jog net jeigu ir būtų nustatyta atsakovų atsakomybė, jie turėtų būti nuo jos atleisti.

11. 2019 07 16 atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog trečiojo asmens prievolių pagal lizingo sutartis vykdymas taip pat buvo užtikrintas paskesne UAB TVC NT“ nekilnojamojo turto hipoteka.

12. 2019 08 22 patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, jog atsakovo nurodytas įkeistas turtas buvo priverstine tvarka parduotas, antstolis pervedė ieškovui 407 529, 23 Eur skolos, pagal ginčo lizingo sutartis dengimui. Ieškinio sumą patikslino ir reikalavimą sumažino iki 5 546 629,68 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2019 09 16 nutartimi atitinkamai, iki 5 546 629,68 Eur, sumažino ir ieškovo kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje eB2-1521-643/2019.

13. 2019 09 19 prašymu atsakovų atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant įpareigoti ieškovą dar kartą patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodė, kad buvo parduotas subsidiaraus skolininko UAB „TVC“ hipoteka įkeistas kitas nekilnojamasis turtas išieškota 43 058, 08 Eur skola, kaip įrodymą pateikė antstolės B. P. 2019 08 13 patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo .

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir priimamo sprendimo argumentai ir išvados

14. Ginčas byloje yra kilęs dėl laiduotojų, laidavusių už bankrutuojančios įmonės prievoles kilusias iš lizingo sutarčių atsakomybės, bei jų atsakomybės už skolininko prievoles dydžio, kai prievolės buvo užtikrintos ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (trečiųjų asmenų nekilnojamojo turto hipoteka, įkeitimu).

15. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais.

16. Hipoteka – tai daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti tiek pačiam skolininkui, tiek ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas.

17. Pagal CK 6.76 straipsnyje pateikiamą laidavimo sutarties sampratą laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi, laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, nes kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis).

18. Kreditoriaus ir laiduotojo santykius reguliuoja ir 6.80 straipsnis, kuriame numatyta, jog laiduotojui reikalaujant, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą. Laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Jeigu kreditorius nepasinaudojo laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipė išieškojimo į nurodytą konkretų pagrindinio skolininko turtą, tai kreditorius atsako už po to atsiradusį pagrindinio skolininko nemokumą tiek, kokia yra laiduotojo nurodyto turto vertė. Šios taisyklės netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (šio kodekso 6.81 straipsnio 1 dalis).

19. CK 6.81 straipsnyje numatyta, kad jei prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

20. Remiantis CK 6.83 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato. Jeigu laidavimas atsirado be skolininko žinios, laiduotojas turi teisę reikalauti tik to, ką skolininkas būtų privalėjęs sumokėti be laidavimo, įskaitant nuostolius. Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos.

21. Pagal CK 6.84 straipsnį jeigu tos pačios prievolės įvykdymą laidavo keli laiduotojai ir vienas iš jų prievolę įvykdė, jis įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko.

22. Ginčui spręsti taip pat aktualios 6.87 straipsnio 1,4 nuostatos dėl laidavimo pabaigos numatančios jog: laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė; Laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

23. Remiantis 6.89 straipsnio 1 dalimi kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui.

24. Iš byloje pateiktų 2009 03 24 pasirašytų laidavimo sutarčių: Nr. 2009-2008-030545/070502/070503-2009-030088 - 2 pasirašytos laiduotojo T. B. (toliau laidavimo sutartis Nr. 2) ir Nr. 030545/070502/070503-2009-030088 - 3, pasirašytos L. B. (toliau laidavimo sutartis Nr. 3), kopijų Matyti, kad abu atsakovai šiomis sutartimis, kurių turinys ir atsakovų prisiimtų pagal jas prievolių apimtys yra tapačios (toliau abi kartu - ginčo laidavimo sutartys) savo laidavimu užtikrino lizingo gavėjo UAB „Logipolijos vagonai“ trečiojo asmens byloje, kurio pavadinimas bylos nagrinėjimo teisme yra BUAB „LVG Transportas“ prievoles lizingo davėjui UAB „SEB Lizingas“, kurios teisių perėmėjas yra ieškovas SEB bankas, pagal keturias lizingo sutartis:

1) 2008-03-27 lizingo sutartį Nr. 2008-030545, kuria ieškovas 615.960 JAV dolerių suma, iki 2015 04 30 finansavo 8 geležinkelio vagonų 11-1807-01, pagamintų 2008 m. įsigijimą;

2) 2008-07-28 lizingo sutartį Nr. 2008-070502, kuria ieškovas 2.309.850 JAV dolerių suma, iki 2015-08-25 finansavo 30 geležinkelio vagonų 11-1807-01, pagamintų 2007 m. įsigijimą;

3) 2008-07-28 lizingo sutartį Nr. 2008-070503, kuria ieškovas 2.309.850 JAV dolerių suma, iki 2015-08-30 finansavo 30 geležinkelio vagonų 11-1807-01, pagamintų 2007 m. įsigijimą;

4) 2009-03-24 lizingo sutartį Nr. 2009-030088, kuria ieškovas 11 700 653, 24 JAV dolerių suma iki 2010-02-28 finansavo 88 geležinkelio vagonų (40 vagonų modelis 11-1804 ir 48 vagonų modelis 11-287), pagamintų 2006 – 2008 metais , įsigijimą.

25. Laidavimo sutarčių specialiųjų sąlygų 1 punktas numatė jog sąvoka finansinio lizingo sutartis taip pat apima: 2008-03-27 susitarimą Nr. 1 dėl 2008-03-27 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-030545 sąlygų pakeitimo; 2008-07-28 susitarimą Nr, 1 dėl 2008-07-28 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-070502 sąlygų pakeitimo; 2008-07-28 susitarimą Nr. 1 dėl 2008-07-28 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-070503 sąlygų pakeitimo; 2009-01-12 tarp Lizingo gavėjo ir Lizingo bendrovės sudarytą sutartį dėl finansinio lizingo sutarčių galiojimo atstatymo ir jų sąlygų pakeitimo; 2009-03-24 susitarimą dėl 2008-03-27 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-030545 sąlygų pakeitimo; 2009-03-24 susitarimą dėl 2008-07-28 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-070502 sąlygų pakeitimo; 2009-03-24 susitarimą dėl 2008-07-28 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-070503 sąlygų pakeitimo.

26. Ginčo laidavimo sutarčių specialiųjų sąlygų 1.1. punkte buvo numatyta, jog laiduotojai laiduoja už lizingo gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) atsakyti lizingo bendrovei ta pačia suma kaip ir lizingo gavėjas finansinio lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. užtikrina tinkamą finansuojamos sumos ar bet kurios jos dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų Finansinio lizingo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą, jeigu lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys lizingo bendrovei, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal finansinio lizingo sutartis. 1.2. punkte nustatyta, kad laiduotojų atsakomybė pagal sutartį yra solidarioji, t. y. laiduotojai ir lizingo gavėjas atsako lizingo bendrovei už Lizingo gavėjo Finansinio lizingo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai. Laidavimo sutarčių 1.3. punkte nurodyta, jog Šalys susitarė ir laiduotojai sutiko, kad visos finansinio lizingo sutarties sąlygos gali būti keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo ir toks finansinio lizingo sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojų šiomis Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymui.

27. Laidavimo sutarčių 2.1.1. ir 2.1.2. punktais laiduotojai įsipareigojo lizingo gavėjui laiku negrąžinus finansuojamos sumos ar bet kurios jos dalies, nesumokėjus palūkanų, netesybų (delspinigių ir / ar baudų) ir kitų įmokų, nustatytų finansinio lizingo sutartyje, patenkinti lizingo bendrovės reikalavimus pirmumo tvarka; padengti visas lizingo bendrovės išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu;

28. Sutarčių 4.1.1. - 4.1.4 punktuose nurodyta, jog Laiduotojai, pasirašydami sutartis, pareiškia ir patvirtina, kad: jiems yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymo pasekmės, kad jiems yra žinomos finansinio lizingo sutarties sąlygos, įskaitant pagrindus, kada Lizingo bendrovė turi teisę pareikalauti grąžinti prieš finansinio lizingo sutartyje nustatytus terminus visą ar dalį Finansuojamos sumos ir / ar nutraukti finansinio lizingo sutartį prieš terminą; jie yra susipažinęs su civilinio kodekso 6.76-6.89 straipsnių, reglamentuojančių laidavimo santykius, turiniu; sutarties sudarymas neprieštarauja ir nepažeidžia laiduotojų kreditorių teisių ir interesų; jie turi teisę sudaryti šią sutartį ir nėra jokių teisinių ar kokių nors kitų kliūčių sudaryti sutartį ir vykdyti ja prisiimamus įsipareigojimus, sutartis neprieštarauja laiduotojo su trečiaisiais asmenimis sudarytose sutartyse prisiimtiems įsipareigojimams, gauti visi kitų asmenų leidimai ir pritarimai, reikalingi sudarant sutartį;

29. Sutarčių 5.3 punktai numatė, jog laidavimo sutartys įsigalioja jų pasirašymo dieną ir galioja iki lizingo gavėjo ir laiduotojų tinkamo prievolių pagal finansinio lizingo sutartį ir šias laidavimo sutartis įvykdymo dienos Todėl atmestini atsakovo argumentai neva laidavimo sutartys buvo terminuotos, nes priešingai nei teigė atsakovai laidavimo sutartys numatė, jog laidavimo sutartys galioja iki visiško lizingo gavėjo (skolininko) prievolių pagal lizingo sutartis lizingo davėjui įvykdymo.

30. Laidavimo sutartimis, jų 1.3 punktais atsakovai prisiėmė pareigą solidariai atsakyti už visas trečiojo asmens prievoles lizingo davėjui pagal ginčo lizingo sutartis su pakeitimais, remiantis minėtu sutarties punktu atsakovų atsakomybė pagal laidavimo sutartis išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojų sutikimo iš esmės pasikeičia trečiojo asmens prievolės pagal lizingo sutartis ir dėl to be atsakovų sutikimo padidėja trečiojo asmens atsakomybė ir atsiranda kitų nepalankių atsakovei pasekmių. Todėl ieškovas neturėjo pareigos gauti atsakovų sutikimų atlikti lizingo sutarčių pakeitimus. Šalys iš anksto susitarė, kad laiduotojai atsako ir už padidėjusius pagrindinės skolininkės įsipareigojimus. Todėl atsakovų prievolė nepasibaigė pakeitus kredito sutarties sąlygas ir (ar) išdėsčius kredito sutartį nauja redakcija.

31. Taigi, trečiajam asmeniui neįvykdžius visų savo įsipareigojimų pagal ginčo lizingo sutartis su visais pakeitimais ir papildymais, atsakovai solidariai, visu savo turtu, laidavę už trečiojo asmens prievolių (dalies ar visų) neįvykdymą arba netinkamą prievolių įvykdymą, turi pareigą sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovui, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovai, kaip laiduotojai, atsakingi kreditoriui (ieškovui) kaip solidariąją prievolę su trečiuoju asmeniu turintys bendraskoliai (civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

32. Mažinti priteisiamą sumą ieškovo prašyme nurodyta suma remiantis su ieškovo prašymu pateiktu antstolės B. P. patvarkymu nėra pagrindo, nes nėra duomenų, kad patvarkyme nurodytos lėšos buvo realiai pervestos kreditoriui, kad šis antstolės veiksmas nebuvo apskųstas civilinio proceso tvarka (toliau – CPK) nustatyta tvarka, nes ieškovo kreditorinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje teismų informacinės sistemos duomenimis išliko nepakitęs. Tuo tarpu laiduotojams įvykdžiusiems prievolę, pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (šiuo atveju įkaito davėjo ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.

33. Kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir įkeitimo santykį, yra nurodęs, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vieno kitam nepriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi, tais atvejais, kai prievolė užtikrinta dviem užtikrinimo būdais – hipoteka ir laidavimu, o laidavimo sutartyje nėra nustatytas laiduotojo atsakomybės subsidiarumas, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo turtinę teisę ir į ką nukreipti išieškojimą. Kreditoriui pasirinkus reikalauti skolos iš laiduotojo, šis privalo sąžiningai vykdyti savo sutartinę prievolę, o jam atsisakius tai daryti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises.

34. Todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika byloje nustačius, kad pagrindinio skolininko trečiojo asmens byloje prievolių, kilusių iš lizingo sutarčių įvykdymas yra užtikrintas kitos įmonės nekilnojamojo turto hipoteka ir atsakovų laidavimu pagal sutartis, įtvirtinančias jų solidariąsias prievoles, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek įkaito davėjas, tiek laiduotojai. Ieškovas turėjo teisę ir teisėtai pasirinko savo teisių gynimo būdą pareikšdamas ir kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir ieškinį šioje byloje, nes ieškovas turi teisę ne tik bankroto byloje pareikšti savo reikalavimus pagal ginčo lizingo sutartis skolininkui, bet ir reikalauti, kad prievolę pagal minėtas sutartis įvykdytų solidariai už lizingo gavėją (trečiąjį asmenį byloje) ieškovui laidavę atsakovai.

35. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir formuojama kasacinio teismo praktika bei įvardintais argumentais teismas ieškinį tenkina visiškai ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis jo naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisia ieškovo už ieškinį sumokėtą 5 625 Eur žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 5 546 629,68 Eur (penkis milijonus penkis šimtus keturiasdešimt šešis tūstančius šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 68 euro centus) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 metų balandžio 8 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas - 5 625 Eur (ieškovo už ieškinio pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį), lygiomis dalimis po 2 812,50 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvylika eurų 50 euro centų) iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.