- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-648-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00383-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. Š. , tretieji asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, antstolis Dainius Šidlauskas, antstolė Palma Kiselienė, dėl uzufrukto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, uzufrukto (dėl teisės naudotis gyvenamąja patalpa) nustatymo, atsakovas A. Š. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo.
Bylos nagrinėjimo metu šalys gražiuoju susitarė dėl pareikštų reikalavimų (išskyrus dėl uzufrukto nustatymo), todėl pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-08-10 daliniu sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (b.l. 110-113).
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo A. Š. ieškinį dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovė prašė teismo leidimo gyventi ieškovei A. Š. ir jos nepilnamečiams vaikams D. Š. , gim. 1992-06-03, Z. Š. , gim. 1993-07-11, G. Š. , gim. 2006-12-28, atsakovui A. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 69,65 kv.m. bendro ploto 3 kambarių bute iki G. Š. pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė klaidina teismą, kad jis ją su vaikais išvarė iš buto ir ji neturi kur gyventi. Ieškovė paliko atsakovą, susiradusi kita vyrą, nuteikė prieš atsakovą vaikus ir 2009-02-13 išsikėlė į nuomojamą butą, prisiteisusi vaikams išlaikymą ir visiems giminėms bei pažįstamiems paskelbusi, kad su juo neįmanoma gyventi. Ieškovė dar gyvendama atsakovo bute, atsakovo sutuoktiniu nelaikė, negrįždavo namo nakvoti, nieko jam nepranešdama ir neaiškindama; keldavo konfliktus, sudarydama jam neįmanomas gyvenimo sąlygas. Ieškovė su vaikais išsikėlė norėdama sukurti kitą šeimą, o santykiams su nauju vyriškiu nepavykus, sumanė sugrįžti pas atsakovą iš savanaudiškų paskatų, nes jis vienas turės išlaikyti butą ir vaikus, o ji iš jo gaunamus pinigus vaikų išlaikymui galės naudoti savo nuožiūra.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje dėl uzufrukto nustatymo nurodė, kad priimdamas atitinkamą sprendimą, teismas privalo atsižvelgti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, taip pat ar vaiko interesų nebūtų galima apsaugoti kitokiu būdu.
Šalies argumentai
A. Š. pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto gyventi su nepilnamečiais vaikais atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute iki kiekvieno iš jų pilnametystės atmestinas, nes ieškovė siekia ir po skyrybų jį terorizuoti, neleisti ramiai gyventi. Vaikams, kai jie apsisprendė išsikelti iš buto kartu su motina, jis siūlė pasilikti gyventi su juo, tačiau jie pasirinko gyventi kartu su ieškove. Gyventi viename bute kartu su ieškove jis negali, nes ieškovė nori grįžti atgal į jo butą keršto sumetimais, kad nuodytų jam gyvenimą. Tokioje namų atmosferoje būtų traumuojami ir nepilnamečiai vaikai. Šiuo metu 18,26 kv. m. kambaryje, pažymėtame indeksu 9-5 gyvena jo tėvas M. Š. , kitame 12,72 kv. m. ploto kambaryje, ieškovei atsakovą palikus, apsigyveno jo brolis, nes jis vienas išlaikyti buto negali; trečiajame 12,26 kv.m. ploto kambaryje gyvena jis. Kad išvengti konfliktinių situacijų, kurios nuolat traumuoja vaikus, jie su ieškove gyventi viename bute negali (b.l. 66-68, 80-83).
Atsiliepimas
Ieškovė į priešieškinį pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsakovas, veikdamas prieš savo nepilnamečių vaikų interesus, nesąžiningai, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, 2010-03-19 deklaravo savo brolio M. Š. gyvenamąją vietą ginčo bute Sporto g. 8-9, D. K. k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajone. Net M. Š. gyvenamosios vietos deklaravimas ir jo gyvenimas ginčo bute nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio dalyje dėl uzufrukto nustatymo, nes prašo leidimo gyventi ieškovei A. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiams vaikams D. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1992-06-03, Z. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) , gim. 1993-07-11, G. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2006-12-28, atsakovui A. Š. asmenines nuosavybės teise priklausančiame tik viename kambaryje iš 69,65 kv.m. bendro ploto 3 kambarių buto, esančio Sporto g. 8-9, unikalus Nr. 4198-9008-6011:0009, D. K. k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajone, t.y. gyvenamojoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 9-5 (18,26 kv.m.) (b.l. 90-93).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu patenkino ieškovės A. Š. ieškinį iš dalies - nustatė uzufruktą, suteikiantį A. Š. ir nepilnamečiams vaikams: Z. Š. , gim. 1993-07-11, G. Š. , gim. 2006-12-28 naudotis A. Š. , asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 69,65 kv.m. bendro ploto bute Sporto g.8-9, D. K. kaime, Vilniaus rajone, didžiausiu 18,26 kv.m. kambariu, plane pažymėtu ind. 9-5 iki 2011-07-11, o nuo 2011-07-11 iki dukros G. Š. pilnametystės,- naudotis šio buto 12,26 kv. m. kambariu, pažymėtu plane indeksu 9-8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą nustatyti uzufruktą motyvuodamas tuo, kad ieškovė nuosavo būsto neturi ir su nepilnamečiais vaikais nuo 2009-02-13 gyvena nuomojamame bute.
Taip pat teismas nustatė, kad šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų: D. Š. , gim. 1992-06-03, Z. Š. , gim. 1993-07-11, ir G. Š. , gim. 2006-12-28 (b.l. 4-6), iš jų Darijuš bylos nagrinėjimo iš esmės momentui tapo jau pilnametis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti uzufruktą D. Š. (CK3.86 str. 2 d.).Todėl šioje dalyje ieškinio netenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl uzufrukto nustatymo panaikinti ir priimti naują sprendimą,- ieškovės A. Š. ieškinį atmesti. Nurodo, jog skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia atsakovo mažamečio sūnaus D. G. gim. 2009 m. lapkričio 18 d. ir gyvenančio su atsakovu A. Š. ir vaiko – D. G. motina bute Sporto g. 8-9, D. K. kaime, Vilniaus rajone, teises ir sudaro netinkamas sąlygas gyventi įtampoje atsakovo su ieškove vaikams Zbignevui ir Gabrielai. Civilinio kodekso 3.161 str. 5 d. nustato, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Vilniaus rajono apylinkės teismas pažeidė šį lygybės principą, suteikdamas prioritetą santuokoje gimusiems vaikams, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą nustatyti uzufruktą jai su vaikais naudotis didžiausiu ir šviesiausiu kambariu su balkonu, o atsakovas su mažamečiu sūnumi ir sugyventine turi glaustis 12,26 kv. m. kambarėlyje be balkono. Atsakovo bute be sūnaus Deivido ir sugyventinės gyvena atsakovo tėvas ir brolis. Tėvas atsakovui šį butą padovanojo su sąlyga, kad jis galės pas atsakovą gyventi. Broliui atsakovas skolingas nemažą sumą pinigų ir yra nuo jo priklausomas ir negali jo iškeldinti.
Teismas, nustatydamas uzufruktą, formaliai gindamas nepilnamečių vaikų teises, visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovo ieškovės santuoka buvo nutraukta dėl nuolatinių konfliktų, kurie žeidė vaikų psichiką, todėl sprendimas grąžinti vaikus į tą pačią neapykantos ir nuolatinės įtampos atmosferą prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Uzufruktas nustatomas atsižvelgiant į patalpų dydį, vaikų skaičių, jų amžių. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo mažamečio sūnaus Deivido interesus, teikdamas prioritetą atsakovo vaikams iš pirmos santuokos,-Zbignevui ir Gabrielai gyventi geresnėmis sąlygomis negu Deividas. Ieškovė paliko atsakovą 2009 m. vasario 13 d., pareiškusi, jog su atsakovu neįmanoma gyventi, dabar siekia gyventi kartu su atsakovo nauja šeima. Atsakovo pajamos nedidelės, jis neturi pastovaus darbo, išlaiko naują šeimą ir bendrus su ieškove vaikus, todėl išnuomoti atskirą trijų kambarių butą buvusiai sutuoktinei su vaikais negali. Ieškovė, atsisakydama atsakovo siūlomų nuompinigių kambariui po 200 litų kas mėnesį, rodo, kad buvusios sutuoktinės tikslas nustatyti uzufruktą- yra ne vaikų gerovė ir jų ramus gyvenimas , o kerštas atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su uzufrukto nustatymu, tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgė į Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principo neabsoliutumą, į tai, kad asmens nuosavybė įstatyme nustatytais atvejais gali būti ribojama inter alia vaikų teisių ir interesų apsaugai paliekant nepilnamečiam vaikui teisę naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise.
Ieškovė neturi galimybės savo lėšomis užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisių į gyvenamąjį būstą su tolimesniu tinkamu jų išlaikymu ir poreikių tenkinimu, todėl, jos manymu, teisinga, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų Z. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) teisės ir interesai buvo užtikrinti nustatant jiems teisę naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu 69.65 kv.m. bendro ploto 3 kambarių butu, esančiu Sporto g. 8-9, unikalus Nr. 4198-9008-6011:0009, D. K. k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajone, uzufrukto teise iki jų pilnametystės.
Atsakovo argumentas, jog teismas nustatydamas teisę ieškovės ir atsakovo nepilnamečiams vaikams naudotis 18.26 kv. m. ploto kambariu, o jam su vaiku 12.26 kv. m. ploto kambariu, yra nepagrįstas. Teismas teisingai vertino visus byloje esančius duomenis, vadovavosi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei nustatė, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, t.y. gyvenamąja patalpa naudosis trise, be to ieškovės vyresnysis sūnus yra beveik suaugęs vyras, o ieškovė su nepilnamete dukra yra moteriškos lyties, todėl protinga ir logiška paskirti joms naudotis didesniu 18.26 kv. m. ploto kambariu iki vyresniojo sūnaus pilnametystės, t.y. iki 2011-07-11. Tokiu teismo sprendimu nėra pažeidžiamos atsakovo bei jo nepilnamečio vaiko D. G. teisės bei teisėti interesai, kadangi jis 12.26 kv. m. ploto kambaryje gyvens tik su vienu sūnumi, tuo tarpu ieškovė su dviem nepilnamečiais skirtingų lyčių vaikais. Teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgė ir į tai, kad nepilnametė dukrą turi sveikatos problemų - serga osteochondroze.
Ieškovė reiškė ieškinį dėl uzufrukto nustatymo dėl sunkios finansinės būklės, negalėdama užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisės į gyvenamąjį būstą. Atsakovo siūlomų 200 litų nuompinigių už kambario nuomą nepakanka gyvenamojo ploto nuomai. Be to, teismas tinkamai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų Z. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) , gim. 1993-07-11, ir G. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2006-12-28, interesus, jo vaikai nuo gimimo gyveno adresu Sporto g. 8-9, unikalus Nr. 4198-9008-6011:0009 D. K. k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajone, lanko šalia esančias ikimokyklines ir mokyklines įstaigas (D. K. lopšelį-darželį lanko G. Š. , Eitminiškių vidurinę mokyklą lanko Z. Š. ). Tai yra vaikams artima aplinka, prie kurios jie jau įpratę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apelianto (atsakovo) A. Š. apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl uzufrukto nustatymo nepilnamečiams vaikams.
Siekiant apsaugoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė.
Ieškovė reiškė ieškinį dėl uzufrukto nustatymo dėl sunkios finansinės būklės, negalėdama užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisės į gyvenamąjį būstą. Uzufrukto nustatymas susijęs su Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, tačiau šis principas nėra absoliutus, asmens nuosavybė įstatyme nustatytais pagrindais gali būti ribojama, inter alia vaikų teisių ir interesų apsaugai paliekant nepilnamečiam vaikui teisę naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas augina nepilnametį vaiką su sugyventine yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė ir nurodė, kad 2011-07-11 išnykus uzufrukto teisei atsakovo pilnamečiui sūnui D. Š. , nustatė uzufrukto teisę atsakovei su dukterimi Gabriele nuo 2011-07-11 į izoliuotą ginčo buto kambarį indeksu 9-8 (12,26 kv.m.) iki G. Š. pilnametystės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad su ieškove liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, kurių vienas vaikas beveik suaugęs vyras, o kiti du asmenys moteriškos lyties ir skyrė naudotis atsakovo nuosavybės buto didesniu kambariu indeksu 9-5 (18,26 kv.m ploto) iki 2011-07-11, kai D. Š. pasibaigs uzufrukto teisė į gyvenamąją patalpą (CK 1.5 str.). Kadangi santykiai tarp šalių įtemti, atsakovas su dviem asmenimis realiai gyvens trise viename kambaryje, kuris mažesnis, o po 2011-07-11 išnykus uzufrukto teisei jo pilnamečiui sūnui, nustatė uzufrukto teisę atsakovei su dukterimi Gabriele nuo 2011-07-11 į izoliuotą ginčo buto kambarį indeksu 9-8 (12,26 kv.m.) iki G. Š. pilnametystės. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas užtikrino šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei sudarė sąlygas ateityje išvengti nepageidaujamos įtampos tarp šalių.
Taip pat teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad uzufrukto objekto savininkui manant, kad su uzufruktoriais gyvenantys asmenys pažeidžia jo, kaip uzufrukto objekto savininko, teises, šis gali jas ginti kitais pagrindais įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.159 straipsnis).
Ieškovė A. Š. prašo priteisti iš apelianto 423,50 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovei iš apelianto priteistinos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 423,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.