Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai ir Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. D., išnagrinėjusi P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. 2016 m. spalio 18 d., apie 22.30 val., Statybininkų gatvėje, Grigiškėse, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,34 promilių (po paklaidos) girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Apklausiamas 2016-11-09 teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. D. pažeidimo nepripažino, būdamas neblaivus, automobilio nevairavo. Alkoholį vartojo vėliau, kai automobilis stovėjo, variklis buvo išjungtas, raktų neturėjo, juos buvo paėmęs brolis. Tvirtino, jog išvažiavus broliui išgėrė stiklinę degtinės, po to šampano ir toliau automobilyje bendravo su drauge. Vėliau atvažiavo pareigūnai, paprašė išlipti iš mašinos, kuri po jo išlipimo automatiškai užsirakino po 2 min. Pabrėžė, kad pareigūnai jo nesustabdė vairuojančio neblaivaus, jie privažiavo jau tada, kai mašina stovėjo ir jis raktų neturėjo. Tuo metu buvo stipriai pavargęs, visą dieną dirbo, todėl, kai jį matė kebabinėje, galėjo atrodyti kaip išgėręs (b. l. 13-14).

Apklausiamas 2017-01-05 teismo posėdyje P. D., teismui perskaičius 2016-11-09 posėdyje duotus parodymus, patvirtino, kad jie yra teisingi, kaltės nepripažino, papildomai parodė, jog kartu sus drauge buvo sustoję nusipirkti kebabų, tuomet nuvažiavo į Grigiškės prie autoserviso, kur norėjo abu pasivaišinti, kartu praleisti naktį automobilyje. Išgėręs tikrai nevairavo, tą darė nuvažiavęs prie autoserviso. Atvažiavęs išgėrė degtinės ir šampano, tuomet jam paskambino brolis, kuris kaip tik tuo metu buvo Grigiškėse, ir supratęs iš balso, kad jis (P. D.) yra neblaivus, privažiavo ir paėmė iš jo raktelius. Vos tik brolis išvažiavo, pasirodė policijos pareigūnai. P. D. teigimu, nuo jo ir draugės atvažiavimo prie autoserviso iki tol, kol pasirodė policijos pareigūnai, praėjo 10-15 min. (b. l. 35-38)

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo P. D. nurodė buvęs blaivus (b. l. 1-2).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. K. parodė įvykio dieną važiavęs namo, pakeliui magistralėje užsuko į kebabinę pavalgyti. Užėjęs užsisakė sriubos, pamatė kebabinėje greičiausiai neblaivų asmenį (parodė į salėje sėdintį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį), pastarasis svirduliavo, sunkiai orientavosi. Priėjęs prie padavėjos, paklausė šios, ar jai neatrodė, kad asmuo yra neblaivus. Padavėja pasakė mananti lygiai tą patį, paminėjo, jog blogiausia, kad jo automobilyje sėdi moteris. Nebaigęs valgyti užsakytą sriubą, jis, minėtam vyriškiui išėjus į lauką, išėjo paskui ir pastarajam pradėjus vairuoti sėdo į savo automobilį (tik įeidamas į užeigą atkreipė dėmesį, kad automobilis buvo pastatytas netvarkingai, jį buvo sunku apvažiuoti) ir sekė paskui. Liudytojas patvirtino, jog tik pamatęs, kad asmuo sėdo už vairo, paskambino BPC, jam nurodė sekti paskui galimą pažeidėją, ką jis ir darė, nė akimirkai pastarojo neišleisdamas iš akių. Kadangi yra ne vilnietis, tiksliai negali nurodyti vietų, kuriomis važiavo - iš pradžių magistrale, po to šiek tiek mišku, tuomet priekyje važiavęs „Peugeot“ markės automobilis sustojo kažkokiame, kaip jam pasirodė, gyvenamo rajono privačių namų kvartalo pradžioje. Jis (A. K.) taip pat sustojo (daugmaž už 10-20 m) ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kurie privažiavo po 10-15 min. Liudytojas kategoriškai patvirtino, jog iki pareigūnų atvykimo iš „Peugeot“ markės automobilio niekas neišlipo ir neįlipo, niekas nebuvo privažiavęs. Jis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį stebėjo visą laiką, automobilis iš jo matomumo zonos nebuvo dingęs. Liudytojas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, neturi pagrindo jį apkalbėti, policijai apie įvykį pranešė, atlikdamas pilietinę pareigą, pats turi 4 vaikus (b. l. 43-45).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas M. D. parodė, jog tarnybos metu iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų „Peugeot“ vairuotoją. Reaguojant į pranešimą, jiems buvo duotas nurodymas patikrinti minėtą automobilį. Kadangi su kolega buvo už Bražuolės, skubiai pajudėjo link Grigiškių, visą kelią tiesiogiai palaikė ryšį su budėtoju, o šis su pranešėju, kuris sekė įtartinam automobiliui iš paskos ir viską pranešinėjo budėtojui (vyko beveik konferencinis ryšys). Pranešėjas galimai neblaivų vairuotoją pastebėjo prie kebabinės, po ko pradėjo jį sekti. Jam su kolega privažiavus Grigiškes, buvo nurodyta, jog minėtas automobilis sustojo, įvardinta sustojimo vieta. Netrukus jie privažiavo prie minimo „Peugeot“ automobilio (praėjo apie minutė laiko), kurio viduje sėdėjo vyras ir moteris, buvo matyti, jog automobilyje vartojamas alkoholis. Tiksliai negali pasakyti, tačiau atrodo, kad automobilio variklis dirbo. Dėl kitos aplinkybės yra visiškai tikras – automobilio rakteliai buvo užvedimo spynelėje, jis pats juos ištraukė (kam paskui atidavė neatsimena; greičiausiai kolegoms, kurie atvyko vėliau, nes jis pats paskui išvažiavo). Buvo iškviestas ekipažas su alkotesteriu, prie vairo sėdėjusiam asmeniui užfiksuotas girtumas. Liudytojas pažymėjo pats tiesiogiai vairavimo fakto nematęs, jiems atvažiavus į vietą, automobilis jau stovėjo. Pranešėjas patvirtino visą laiką stebėjęs ir sekęs „Peugeot“ vairuotoją, nurodė, jog asmuo nebuvo dingęs iš akiračio, patvirtino, kad jis vairavo automobilį (b. l. 35-38).

Nors nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. D. savo kaltės nepripažino ir neigė vairavęs automobilį išgėręs, tačiau teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog P. D. pareikšti kaltinimai pasitvirtino visiškai. Byloje surinktų ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad P. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apklausiamas teisme P. D. teigė, kad jis išgėrė (stiklinę degtinės ir tiek pat šampano) tik po to, kai buvo išjungtas automobilio variklis ir automobilio raktų jis nebeturėjo (atidavė broliui), kategoriškai tvirtino, jog būdamas neblaivus niekur nevažiavo (b. l. 143-14, 35-38). Tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją teismas vertina kritiškai, minėtus parodymai paneigia byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Grįsdamas P. D. kaltę, teismas visų pirma vadovaujasi liudytojo A. K. parodymais. Šio liudytojo parodymai neabejotinai yra itin reikšmingi, būtent minėtas asmuo yra tas, kuris tiesiogiai matė ir fiksavo vairavimo faktą. Vadinasi, tokie parodymai turi būti įvertinti atidžiai, kadangi jie sudarė pagrindą surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam P. D. byloje nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Rašytiniame pranešime A. K. nurodė, kad 2016-10-18, apie 22.30 val., autostradoje Vilnius-Kaunas, užeigoje-kebabinėje, esančioje priešais „Maxima Bazė“ pamatė girtą pilietį, kuris sėdo į baltos spalvos automobilį „Peugeot“. Supratęs, kad vairuotojas yra neblaivus, automobiliu nusekė jį iš paskos, tuo pačiu metu bendraudamas 112 numeriu su policijos pareigūnais. Visą kelią sekė automobilį ir nepaleido jo iš akių. Kai automobilis sustojo, laukė kol atvyko policijos automobilis ir stebėjo jį, kad galėtų patvirtinti, jog vairavo tas pats girtas žmogus, kurį matė kebabinėje. Privažiavus pareigūnams patvirtino, kad automobilyje sėdintis girtas vairuotojas yra tas pats, kur matė kebabinėje (b. l. 7). Siekdamas patikrinti pranešime nurodytas aplinkybes, teismas iškvietė liudytoją A. K. į teismo posėdį, kuriame tiesiogiai pastarąjį apklausė. Teismui liudytojas patvirtino visas pranešime nurodytas aplinkybes, davė kategoriškus parodymus apie tai, jog P. D. iš jo akiračio nebuvo nė trumpam dingęs, jis pastarąjį sekė iki pat sustojimo vietos, parodė, jog iki atvykstant pareigūnams iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio niekas nei išlipęs, nei įlipęs nebuvo, taip pat niekas neprivažiavo, pareigūnai pasirodė po 10-15 min. Liudytojas pažymėjo, kad P. D. jam iš karto sukėlė įtarimų, jog yra neblaivus – jis užeigoje svirduliavo, sunkiai orientavosi (b. l. 43-45). Taigi, kaip matyti, liudytojas A. K. aiškiai, nuosekliai ir kategoriškai patvirtino, kad būtent P. D. (duodamas parodymus iš karto atpažino administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį) pažeidimo vakarą vairavo automobilį. Netikėti ar abejoti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo. Nenustatyta, jog liudytojas yra suinteresuotas ir turi bent kokį pagrindą apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tarp pastarųjų nebuvo kilę jokių konfliktų, liudytojas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra netgi pažįstami. Aplinkybių, leidžiančių bent jau įtarti liudytojo šališkumą, nenurodė ir pats P. D..

Teismas apklausė ir vieną iš policijos pareigūnų, t. y. M. D., kuris parodė, jog budėtojas su pranešėju (A. K.) visą laiką palaikė ryšį, jie (A. D. su kolega A. B.) važiavo nurodyta kryptimi. Atvažiavus „Peugeot“ markės automobilyje rado neblaivų vyriškį, viduje buvo ir moteris, matėsi, kad automobilyje buvo vartojamas alkoholis. Jis (M. D.) pats ištraukė iš automobilio spynelės raktelius, buvo iškviestas kolegų ekipažas su alkotesteriu, po ko vairuotojui nustatytas girtumas. Atvykus prie minėto automobilio laukė ir pranešėjas, kuris patvirtino, jog būtent šį automobilį visą laiką` sekė, automobilis niekur iš akiračio nebuvo dingęs, patvirtino, kad vairavo būtent minėtas vyriškis (b. l. 35-38). Kito pareigūno (A. B.) teismas apklausti galimybės neturėjo, tačiau byloje yra pastarojo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2016-10-18, 22.23 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuo Dėdėliškių k. link Lentvario važiuoja automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas Grigiškėse, Statybininkų gatvėje. Automobilis stovėjo, jame už vairo sėdėjo P. D., jam nustatytas 2,38 prom. girtumas. Vairavimo faktą paliudijo A. K. (b. l. 6). Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog P. D. 2016-10-18, 22.46 val., nustatytas 2,34 promilių (po paklaidos) girtumas (b. l. 9).

Taigi išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog P. D. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pažymėtina, jog paties P. D. parodymai yra ne tik nepagrįsti, bet net ir nelogiški. Tikint pastarojo parodymais, išeitų, jog P. D. per 10-15 min. spėjo išgerti mažiausiai dvi stiklines skirtingo alkoholio, po ko jam paskambino brolis, ir, supratęs, kad jis yra neblaivus, atvažiavo paimti raktų, o po to jau pasirodė ir policijos pareigūnai. Akivaizdu, jog tokia įvykių seka per tokios trukmės laiką yra neįmanoma. P. D. parodymus paneigė liudytojas A. K., be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aplinkybes aiškino nenuosekliai – antai, 2016-11-09 posėdžio metu tvirtino, jog iš pradžių atvažiavo brolis ir paėmė iš jo raktus (neaišku dėl kokios priežasties), o jau po to jis išgėrė degtinės ir šampano. Tuo tarpu 2017-01-05 posėdyje P. D. teigė, kad iš pradžių vartojo alkoholį, po to paskambino brolis, suprato, kad jis yra neblaivus, dėl ko atvažiavo ir paėmė iš jo raktus (b. l. 35-38). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi jokių abejonių, kad P. D. vairavo automobilį neblaivumo būsenoje. Atsižvelgiant į nustatytą girtumo laipsnį, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, jog nors nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, tačiau naujasis įstatymas dėl vairavimo esant tokiam girtumo laipsniui numato ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3¹ straipsniu, už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka (atitinkamai taikytina ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK įtvirtina teisena).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinama P. D. asmenybė (nevedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti, paskyrus P. D. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą baudą su specialios teisės atėmimu (tiek baudos, tiek ir specialiosios teisės atėmimo terminą nustatant artimus vidurkiui).

Vadovaujantis ATPK 325 straipsnio 1 dalimi, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi P. D. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, laikytina, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 780 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų 7 mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16062565938. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.