Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Civilinė byla Nr. e2A-1966-661/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
e2A-1966-661/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
kooperatinės bendrovės „Miško draugas“
Ieškovas
A. K.
Trečiasis asmuo
Anykščių rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e 2A-1966-661/2015Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17375-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.2;122.3;122.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo kooperatinės bendrovės „Miško draugas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Miško draugas“, trečiajam asmeniui Anykščių rajono savivaldybei dėl 1 908,09 Lt žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo, teismas išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. K. prašo priteisti iš atsakovo kooperatinės bendrijos „Miško draugas“ 1 908,09 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, jog dėl atsakovo savavališkai įrengtos medienos sandėliavimo vietos ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir kelio sugadinimo ieškovas patyrė 1908,09 Lt dydžio turtinę žalą. Ieškovas savo lėšomis sutvarkė kelią ir žemės sklypo dalį, kuriuos sugadino atsakovė KB „Miško draugas“. Vežant medieną buvo sugadintas riboženklis, išvažinėtas šalia ieškovo žemės sklypo esantis kelias, dėl ko susidarė provėžos ir susikaupė vanduo ir nebuvo galima naudotis keliu, žemės sklype paliktos šiukšlės, medienos atliekos. Kadangi atsakovas KB „Miško draugas“ nesutvarkė kelio ir žemės sklypo, nors ir buvo pareikalauta, ieškovas tai atliko savo lėšomis ir prašo priteisti iš atsakovo išlaidas (žalą).Ieškinio reikalavimai grindžiami Civilinio kodekso 6.246, 6.263, 6.280 str. nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsakovas kooperatinė bendrovė „Miško draugas“ prašė netenkinti reikalavimų. Paaiškino, kad kelias Pajuostinio kaime priklauso Anykščių rajono savivaldybei, o ieškovas kelią naudoja savo reikmėms, suremontavo savo iniciatyva ir lėšomis, tačiau reikalauti atlyginti žalą galėtų tik kelio savininkas. Atsakovo teigimu, tai vietinės reikšmės kelias, servitutas toje kelio dalyje nenustatytas ir juo naudotis turi teisę visi asmenys.

Trečiasis asmuo Anykščių rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog vietinės reikšmės kelias suformuotas ir skirtas privažiuoti prie ieškovui ir dar dviem asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Pajuostinio kaime Troškūnų seniūnijoje. Keliu leidžiama naudotis visiems asmenims, tačiau naudojantis keliu padarytą žalą privalo atlyginti žalą padaręs asmuo, o šiuo konkrečiu atveju žala padaryta ieškovui ir Anykščių rajono savivaldybei. Nurodo, jog ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, kadangi sutvarkė sugadintą kelią.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Miško draugas“ ieškovui A. K., 1 908,09 Lt žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 1 908,09 Lt sumą nuo 2014 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 022,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, jog ginčo kelias nepriklauso bendrojo naudojimo kelių kategorijai ir tarnauja trijų žemės sklypų savininkams - susisiekimui su vietinės reikšmės viešuoju keliu. Sugadinant kelią, kuriuo ieškovas naudojasi tam, kad patektų į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai - buvo apribota teisė naudotis ieškovo reikmėms suformuota kelio dalimi. Nors padaryta žala savivaldybės turtui, tačiau tuo pačiu buvo pažeisti ir ieškovo A. K. teisėti interesai, kadangi ieškovo reikalavimo teisė atlyginti žalą kyla iš ieškovo pažeistų subjektinių teisių - naudotis privažiavimo keliu, tačiau ši teisė nėra kildinama iš nuosavybės teisių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) kooperatinė bendrovė „Miško draugas“ apeliaciniu skundu (b.l. 112) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Apeliantas nurodė:

1) teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip civilinę atsakomybę tarp ieškovo ir atsakovo, kai tuo tarpu tarp ieškovo ir trečiojo asmens Anykščių rajono savivaldybės susiklostė CK XIX skyriuje numatyti santykiai dėl kito asmens reikalų tvarkymo.

2) subjektas byloje turintis reikalavimo teisę dėl padarytos žalos keliui atlyginimo yra kelio savininkas - trečiasis asmuo Anykščių rajono savivaldybė;

3) Ieškovas ir tretysis asmuo byloje Anykščių rajono savivaldybė patvirtino, kad į kelio savininką dėl kelio sutvarkymo ieškovas nesikreipė, leidimas atlikti kelio remonto darbus ieškovui nebuvo išduotas, todėl ieškovo veiksmai atliekant šiuos remonto darbus yra iš esmės neteisėti. Todėl apelianto nuomone, ieškovas negali reikalauti iš atsakovo atlyginti be savininko leidimo atlikto kelio remonto išlaidas;

4) Atsakovas neneigia, kad 2013m. spalio mėnesį atliko miško kirtimo ir medienos išvežimo darbus Anykščių r. Troškūnų sen. Pajuostinio k. Aukštakalnio k.v., tačiau, tam, kad taikyti deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti visas būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 str.). Atsakovas naudojosi keliu, kuriame nebuvo eismą draudžiančių ar ribojančių ženklų, taigi naudodamasis juo nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų;

5) atlikus miško ruošos darbus, prie ieškovo sklypo, einantis kelias buvo sutvarkytas, nugreideriuotas, t.y., pagal galimybes atstatytas iki darbų vykdymo buvusią būklę. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kelias nebuvo sugadintas tiek, kad jo atstatymui reikėjo iš naujo žvyruoti kelio dangą, ką padarė ieškovas;

6) Net jei galimai dėl atsakovo veiklos kelyje ir susidarė provėžos, tai ši žala laikytina žala turtui, iš ko kyla subjektinė reikalavimo teisė kelio savininkui, ar teisėtam valdytojui, o ne žala ieškovo subjektinei teisei naudotis minėtu keliu, nes dėl provėžų kelyje, ieškovas ir toliau galėjo naudotis keliu, susisiekimo su kitais keliais tikslu, todėl priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė teismas, ši ieškovo teisė nebuvo pažeista;

7) Teismas visiškai nevertino ar ieškovo prašoma priteisti 1908,09 Lt suma yra pagrįsta.

Atsiliepimas

Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą (b.l. 123), kuriame nurodė, jog ieškovas nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu mano, kad sprendimas yra teisėtas, priimtas išsamiai ištyrus byloje esančius įrodymus. Teismui visapusiškai įvertinus bylos faktines aplinkybes, nuosekliai taikant galiojančias procesines teisės normas, buvo teisingai pritaikytos galiojančios materialinės teisės normos, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas nurodė:

1) Atsakovas apeliaciniame skunde, viena vertus, iš esmės neginčija fakto, kad savo veiksmais sugadino kelią dėl ko buvo reikalinga šią kelio atkarpą remontuoti. Tačiau jis teigia, kad reikšti reikalavimą atlyginti kelio remonto išlaidas gali tik kelio savininkas - Anykščių rajono savivaldybė, o Ieškovas tokios teisės neturi. Mano, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti. Kaip patvirtino ir byloje Anykščių rajono savivaldybė, kelias, esantis šalia Ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, yra vidaus kelias, kuris priklauso Anykščių rajono savivaldybei. Tai vietinės reikšmės kelias, skirtas įvažiuoti į Ieškovo ir dar dviejų savininkų žemės sklypus. Anykščių rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį teigė, kad nors šiuo keliu važiuoti teisė suteikta neapibrėžtam asmenų ratui, tačiau iš esmės kelias tarnauja tik trijų žemės sklypų savininkams - susisiekimui su vietinės reikšmės viešuoju keliu.

2) CK 4.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku. Šiuo atveju, kai kelias buvo sugadintas dėl Atsakovo veiksmų ir jis nesutiko geranoriškai atstatyti kelio į pradinę būklę, Ieškovas negalėjo normaliai naudotis keliu – dėl susidariusių provėžų ir susikaupusio vandens kelias buvo sunkiai pravažiuojamas. Todėl Ieškovas, siekdamas išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tinkamos būklės, savo lėšomis sutvarkė nurodytą kelio vietą, o teisė tai daryti kyla būtent iš minėto CK 4.114 straipsnio.

3) Ieškovo reikalavimo teisė atsiranda nepriklausomai nuo to, ar kelias, einantis šalia jam nuosavybės teise priklausančio sklypo yra jo nuosavybė. Svarbu yra tai, jog Atsakovas vengė atlyginti, o būtent Ieškovas atlygino žalą ir sutvarkė sugadintą kelią, dėl ko Ieškovas ir turi teisę reikalauti atsakovo tokią žalą atlyginti. Kelio savininkas - Anykščių rajono savivaldybė, taip pat nurodė, kad neprieštarauja ir mano, kad kelio remonto išlaidas Atsakovas atlyginti turi būtent Ieškovui, pagal šio realiai patirtas kelio tvarkymo išlaidas, regreso tvarka. CK 6.280 str. nustatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

4) Atsakovas užsiimdamas miško kirtimo ir medienos transportavimo darbais, turėjo suprasti, kad yra didelė tikimybė, jog vežant medieną sunkiasvore technika per neasfaltuotą kelią, kelias neatlaikys didelio svorio ir jame susidarys provėžos (šis kelias yra vietinės reikšmės kelias ir juo apskritai draudžiama važiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis). Kad tai suprato, patvirtino ir pats Atsakovas apeliaciniame skunde. Tačiau ir žinodamas, kad dėl jo veiksmų bus sugadintas kelias ir taip padaryta žala kelio savininkui, vis tiek keliu vežė medieną, tokiu būdu atlikdamas neteisėtus veiksmus. Neteisėtumas šiuo atveju pasireiškė veiksmais, kuriais sąmoningai buvo daroma žala kelio savininkui ir kartu pažeidžiamos kitų kelio naudotojų (tarp jų ir Ieškovo) teisės bei teisėti interesai.

Anykščių rajono savivaldybė, atsiliepime (b.l. 127) į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad neprieštarauja ir mano, kad kelio remonto išlaidas apeliantas atlyginti turi būtent Ieškovui, pagal šio realiai patirtas kelio tvarkymo išlaidas, regreso tvarka. CK 6.280 str. nustatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Anykščių rajone, Troškūnų sen. Pajuostinio kaime, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) Aukštakalnio k.v. Atsakovė KB „Miško draugas“ 2013 m. spalio mėnesį atliko miško kirtimo darbus Anykščių rajone, Pajuostinio kaime. Mediena buvo sukrauta ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o išvežant medieną, žemės sklypas nebuvo išvalytas, nebuvo išvežtos atliekos ir šiukšlės, be to medienos vežimo technika apgadino vietinės reikšmės kelią, esantį prie ieškovui priklausančio žemės sklypo - sunkia technika buvo išvažinėtos provėžos, jose kaupėsi vanduo. Nors buvo reikalaujama, tačiau KB „Miško draugas“ nesutvarkė žemės sklypo ir sugadinto kelio.

Ieškovas A. K. savo lėšomis sutvarkė žemės sklypą ir sugadintą kelią, jį išlygino, privežė žvyro. UAB „Kurklių karjeras“ sąskaita - faktūra patvirtina, jog 2014 m. balandžio 28 d. už transporto paslaugas, greiderio darbą bei kitas paslaugas ir medžiagas (sunaudotą žvyrą) ieškovas sumokėjo 552,62 Eur (1 908,09 Lt) sumą. Krovinio vežimo važtaraščiai patvirtina, kad 2014 m. balandžio 25 d. į Pajuostinio kaimą buvo vežamas žvyras, samdoma ir gabenama technika. Iš pateiktų fotonuotraukų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad kelias buvo išlygintas bei išvalytas žemės sklypas, tai yra turtas atstatytas į buvusią iki sugadinimo padėtį. Dėl to ieškovas patyrė 552,62 Eur (1 908,09 Lt) dydžio turtinę žalą, kurią pagrįstai reikalauja priteisti iš žalą padariusio asmens - KB „Miško draugas“. Taigi, teismas tinkamai įvertino padarytos žalos dydį, remdamasis rašytiniais įrodymais. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas nevykdė pareigos ir nesutvarkė žemės sklypo bei kelio, ieškovas savo lėšomis pasamdė techniką, nupirko reikalingas medžiagas ir sutvarkė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir šalia žemės sklypo esantį vietinės reikšmės kelią, kuriuo dėl išvažinėtų gilių provėžų bei pavasarį susikaupusio vandens nebuvo galima naudotis. Pablogėjusi kelio būklė buvo atstatyta ieškovo lėšomis. Ginčo kelias nepriklauso bendrojo naudojimo kelių kategorijai ir tarnauja trijų žemės sklypų savininkams - susisiekimui su vietinės reikšmės viešuoju keliu. Nors padaryta žala savivaldybės turtui, tačiau tuo pačiu buvo pažeisti ir ieškovo A. K. teisėti interesai, kadangi ieškovo reikalavimo teisė atlyginti žalą kyla iš ieškovo pažeistų subjektinių teisių - naudotis privažiavimo keliu, tačiau ši teisė nėra kildinama iš nuosavybės teisių. Apeliantas atlyginti žalą turi Ieškovui ir pagal ieškovo realiai patirtas kelio tvarkymo išlaidas regreso tvarka. CK 6.280 str. nustatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialią ir procesinę teisę ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti, ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas