Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. J., institucijos, skyrusios nuobaudą, atstovui Arvydui Kostinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-09-01 nutarimo, kuriuo jai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirta 2000 litų bauda, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyresnysis specialistas 2010-08-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog L. J. 2010-08-03 neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir išduoto statybos leidimo, kultūros paveldo objekto teritorijoje – buvusiame Šilutės dvaro komplekse, kultūros vertybės unikalus kodas 663, savavališkai vykdė buto, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus. Tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, 23 straipsnio 1 dalį, STR Statybos darbai 18.1 ir 18.2 punktus.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-09-01 nutarimu L. J. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta 2000 litų bauda.

Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, L. J. skundu pripažįsta padariusi pažeidimą, tačiau argumentuoja, jog ji atstatė ankstesnio savininko nugriautą verandą, kuri yra pažymėta plane. Teigia, jog atstatyta veranda yra tokio paties dydžio, aukščio, atstatyta ant buvusių pamatų ir uždengta tokiomis pačiomis čerpėmis kaip buvo. Nurodo, jog buto įsigijimo dokumentuose nenurodyta, jog jis priklauso nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kad yra saugomoje teritorijoje, todėl apie tai nežinojo. Teigia, jog būtų išsiėmusi statybos leidimą, jeigu būtų žinojusi, kad jis yra reikalingas. Pažymi, jog pastatas, kuriame yra butas, yra labai senas, neremontuotas, butas buvo negyvenamas ir paverstas landyne. Teigia, jog savo lėšomis sutvarkė apleistą pastatą ir aplinką. Nurodo, jog gyvena viena, yra išsituokusi, išlaiko dvi studentes dukteris, todėl paskirtos baudos sumokėti neišgali. Prašo paskirti įspėjimą vietoje piniginės baudos.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu L. J. skundą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo statė priestatą – verandą, todėl tokio pobūdžio statybos darbams reikėjo suderinto projekto ir išduoto statybos leidimo, nes šie darbai priskirtini statinio rekonstrukcijai (b.l. 80-81).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas baudos sumažinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

L. J. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 27-28), paaiškinimuose (b.l. 29-30, 36-37), savavališkos statybos akte (b.l. 31-33) užfiksuotais duomenimis, pačios paaiškinimais ir liudytojo K. G. parodymais. Jai paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalies (pažeidimo padarymo metu ir nuobaudos skyrimo metu galiojusi 2007-04-19 redakcija Nr. X-1101) sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo pakeisti nutarimą, vietoje paskirtos piniginės baudos paskirti administracinę nuobaudą įspėjimą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma. Tačiau skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 31 straipsnis, 32 straipsnis). Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, skirdama nuobaudą nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – L. J. nuoširdžiai gailėjosi padariusi pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, jog pažeidėja nesuvokė dariusi pažeidimą, norėjusi sutvarkyti apleistą namą ir aplinką, o veranda, kurią ji atstatė yra pažymėta plane, tačiau buvo nugriauta. Iš liudytojo K. G., surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą ir savavališkos statybos aktą, parodymų taip pat matyti, jog L J. atstatė nugriautą verandą, kuri turėtų būti pagal namo planą, tačiau šiuos veiksmus atliko jų teisiškai neįforminusi – negavusi statybos leidimo. Iš teismui pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, jog pastatas, kuriame yra L. J. priklausantis butas, labai senas ir visiškai apleistas (b.l. 12-17, 34-35, 38-43). Institucija pripažįsta, jog būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi jį tvarkyti, sudėjo langus, pakeitė stogą, sutvarkė aplinką. Konstatuotina, jog L. J. veiksmai iš esmės nėra žalingi. Ji elgėsi teisingai, tačiau nebuvo gavusi statybos leidimo. Nors pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas statybos leidimas yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad L. J. padarytas pažeidimas nėra tyčinis. Administraciniu teisės pažeidimu nepadaryta žala, nesukeltos sunkios pasekmės, byloje nėra duomenų, kad L. J. būtų bausta administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimus. Jos paaiškinimais nustatyta, jog ji gyvena viena, išlaiko dvi studentes dukteris.

Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra linkusi nusižengti nustatytai tvarkai bei kitas nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįstama, kad paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalies sankcijoje, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. L. J. skirtina kitos rūšies administracinė nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

L. J. skundą patenkinti.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2010-09-01 nutarimą Nr.ATN-30-100901-00007, kuriuo L. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirta 2000 litų bauda, ir pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudą įspėjimą.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.