Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui A. N., trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą ir kitus turtinius netekimus dydis yra 9 400,00 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 2 020,00 Eur, kitų patirtų nuostolių dydis – 7 380,00 Eur.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumas, iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą leista įregistruoti valstybės vardu bei leista jį pradėti naudoti visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge plėtrai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-968/2020).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos (1 dalis). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį (3 dalis). Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Namo savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, projektą įgyvendinanti institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą (4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra galiojantis Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo projektas „Rail Baltica“ pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą Nr. 82 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“, kuriuo patvirtino projekto „Rail Baltica“ Specialųjį planą, pagal kurį pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto“ informavo atsakovą apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atžvilgiu. Atsakovas minėtu raštu taip pat informuotas, kad vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo nuostatomis bus rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, kurio rengimo metu būtų nustatomos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto (statinių, įrenginių, želdinių) vertinimas pagal rinkos vertę ir kiti minėtame įstatyme numatyti veiksmai. Atsakovui pranešimas, siųstas registruotąja pašto siunta, jam įteiktas 2024 m. vasario 23 d.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovą apie visuomenės supažindinimą su projektu, jam buvo nurodyta, kad jo nuosavybės teise valdomi ir (ar) naudojami žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) patenka į Projekto teritoriją, kad pagal Projekto sprendinius visuomenės poreikiams numatoma paimti 0,0631 ha ploto dalis iš (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas informuotas apie galimybę teikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais bei informuotas apie vyksiantį informacinį susitikimą. Atsakovas, be to, buvo informuotas, kad yra atliekamas nepriklausomas turto vertinimas, kad su parengta turto vertinimo ataskaita bus galimybė susipažinti po 2025 m. sausio nurodytais kontaktais. Atsakovui pranešimas, siųstas registruotąja pašto siunta, jam įteiktas 2024 m. spalio 7 d.

Taip pat matyti, kad pareiškėja 2025 m. birželio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos buvo kviečiamas jį pasirašyti ir nurodyti sąskaitą banke, į kurią gali būti pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Toks pranešimas pareiškėjui išsiųstas registruota siunta, atsakovui įteiktas 2025 m. birželio 25 d. Per nustatytą 30 dienų terminą atsakovas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė.

Į bylą pateiktos Vertinimo ataskaitos turinio matyti, jog Žemės sklypo rinkos vertė ir kitų patirtų nuostolių dydis jų nustatymo dieną buvo 9 400,00 Eur, iš jų Žemės sklypo rinkos vertė – 2 020,00 Eur, kitų patirtų nuostolių dydis – 7 380,00 Eur.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus). Tai suponuoja, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto ir verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Vertinimo ataskaita nėra nuginčyta. Kadangi dėl prašomo nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginimo dydžio ginčo nėra, nustatytina, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydis yra 9 400,00 Eur, iš jo Žemės sklypo vertė – 2 020,00 Eur, kitų patirtų nuostolių dydis – 7 380,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. N. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - nenurodytas), esantį (duomenys neskelbtini) sav. ir kitų patirtų nuostolių dydis yra 9 400,00 (devyni tūkstančiai keturi šimtai) eurų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.