- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-168-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- UAB „Kogra-Cad“
- Advokatai
- Giedrius Mozūraitis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-575-129/2009 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui UAB „Kogra-Cad“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. 2008-04-21 pateikė ieškinį, 2008-10-09 pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašydama:
1) panaikinti atsakovo UAB „Kogra-Cad“ 2008-03-21 įsakymus Nr. 77- Nr.79 ir 2008-04-10 darbo ginčų komisijos sprendimą, priimtą darbo ginčo komisijos posėdžio protokolu Nr. 2;
2) priteisti 3000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio mėn. ieškovė informavo atsakovą apie nėštumą, o 2008-02-04 paprašė suteikti jai kasmetines atostogas nuo 2008-02-14. Atsakovas prašymo netenkino ir tokiu būdu pažeidė jos, kaip nėščios darbuotojos teises. Tai patvirtino ir valstybinė darbo inspekcija. 2008-02-28 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau ir šio prašymo atsakovas netenkino. 2008-03-03 ieškovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. 2008-03-17 ieškovė gavo iš atsakovo raštą su trimis nepagrįstais reikalavimais, o 2008-03-21 įsakymais Nr. 77- Nr.79 atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai skyrė ieškovei tris griežtus papeikimus, nenurodęs jokių teisės normų, kurias ieškovė pažeidė. Drausminės nuobaudos paskirtos, pažeidžiant DK reikalavimus, nes įstatymas nenumato tokios drausminės nuobaudos rūšies, kaip griežtas papeikimas. Atsakovas privalėjo sulaukti ieškovės sugrįžimo iš nėštumo ir gimdymo atostogų, tik tuomet pareikalauti pasiaiškinimo ir priimti sprendimą dėl nuobaudų skyrimo. Atsakovo veiksmai dėl neteisėtų drausminių nuobaudų ieškovei skyrimo, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, sukėlė grėsmę jos ir jos vaiko sveikatai. Vertindama atsakovo veiksmus kaip siekį susidoroti su ja bet kokiomis priemonėmis, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LR DK 99 str. 4 d., 234 str., 237 str., 238 str., 240 str., 241 str., 250 str., 293 str., CK 6.250 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kogra-Cad“ atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007 m. spalio mėnesį ieškovė kreipėsi dėl fiktyvaus atlyginimo padidinimo, o darbdaviui atsisakius – nustojo dirbti, dažnai imdavo nedarbingumo pažymėjimą, o atėjusi į darbą sakė blogai besijaučianti ir dėl to atsisakydavo vykdyti savo pareigas. 2007-11-12 potvarkiu darbuotojai – programinės įrangos specialistai buvo įpareigoti iki 2007-12-17 perduoti prezentacijų, Test-Drive ir mokymą medžiagą. 2007-11-30 įsakymu Nr. 62 buvo nustatyta, jog bus atlikta specialistų-instruktorių atestacija. Ieškovė su abiem darbdavio priimtais lokaliniais aktais buvo supažindinta pasirašytinai, tačiau nepridavė iš jos reikalaujamos medžiagos, o 2008-01-03 nepraėjo atestacijos, nes vienintelė nepridavė mokymo metodinės medžiagos, nepardavė nei vienos programos, nepravedė nei vieno mokymo, nedalyvavo jokiame seminare. Ieškovė 2008-03-03 pasiėmė nėštumo ir gimdymo atostogas, taip ir neperdavusi darbų ir darbinio kompiuterio ir tuo pažeisdama DK reikalavimus. 2008-03-17 ieškovei buvo išsiųsti trys raštiški reikalavimai iki 2008-03-20 pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Kadangi ieškovė nepateikė raštiško paaiškinimo, 2008-03-21 ieškovei už darbo pareigų nevykdymą direktoriaus įsakymais paskirtos trys drausminės nuobaudos – griežti papeikimai. Ieškovė iki šiol nepranešė slaptažodžio, o kompiuteris yra užantspauduotas ir negali būti naudojamas. Ieškovė 2008-04-02 pateikė UAB „Kogra Cad“ Darbo ginčų komisijai prašymą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo, kuris buvo išnagrinėtas 2008-04-10 posėdyje. Ieškovei buvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, o 2008-04-11 buvo išsiųstas išrašas iš DGK posėdžio protokolo 2008-04-10 Nr.2 su sprendimo nuorašu. Ieškovė nepasinaudojo DK suteikta teise apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą, o padavė analogišką ieškinį teismui (DK 234 str., 236 str., 237 str. 2 d., 240 str. 1 ir 3 d., 241 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-07-16 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-02-01 darbo sutarties Nr. 3 pagrindu ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą į programinės įrangos specialistės pareigas. 2007-11-12 ieškovei buvo nustatytas 14 savaičių nėštumas. 2008-02-04 ir pakartotinai 2008-02-28 ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Ieškovė kreipėsi į LR valstybinę darbo inspekciją, kuri 2008-03-13 surašė atsakovo direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas konstatavo, jog ieškovė taip pat kreipėsi į teismą dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo dėl kasmetinių atostogų nesuteikimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad LITEKO sistemos duomenimis teismas ieškovės ieškinį išnagrinėjo 2009-04-30 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1334-599/2009), šioje byloje nenagrinėjo kasmetinių atostogų nesuteikimo aplinkybių. Teismas nustatė, kad 2008-03-03 ieškovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. 2008-03-17 atsakovas ieškovei išsiuntė tris atskirus reikalavimus Nr. 1- Nr. 3, kuriais iki 2008-03-20 ieškovė buvo prašoma pasiaiškinti šiais klausimais:
- kodėl išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų, iki šiol neperdavė jai skirto darbinio kompiuterio, jo atidarymo slaptažodžio ir jame instaliuotos programinės įrangos prieigos ir autorizavimo kodų;
- kodėl per paskutinius 12 mėnesių nepravedė nei vieno Autodesk programinės įrangos mokymų užsiėmimo (dėl šios priežasties Autodesk kompanija panaikino jos Autodesk ATC instruktoriaus statusą);
- kodėl iki šiol neperdavė jai paskirtos programinės įrangos instaliavimo instrukcijų, prezentacijų, Test-Drive ir mokymo medžiagos, kurią privalėjo perduoti Mokymo centro vadovei R. R. – P. iki 2007-12-17 pagal 2007-11-12 potvarkį „Kogra-Cad darbo pobūdis, tvarka ir taisyklės“.
Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė paaiškinimų į darbdavio raštus ir juose išdėstytus reikalavimus pasiaiškinti. Teismas nustatė, kad 2008-03-21 atsakovo direktoriaus įsakymais Nr. 77 - Nr.79 ieškovei buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos – griežti papeikimai už darbo pareigų nevykdymą dėl darbuotojo kaltės pagal DK 234 str. Drausminių nuobaudų skyrimo pagrindai nurodyti atitinkamai:
- išeinant nėštumo ir gimdymo atostogų, neperdavė jai skirto darbinio kompiuterio atidarymo slaptažodžio ir jame instaliuotos programinės įrangos prieigos ir autorizavimo kodų;
- per paskutinius 12 mėnesių nepravedė nei vieno Autodesk programinės įrangos mokymų užsiėmimo ir dėl šios priežasties Autodesk kompanija panaikino Autodesk ATC instruktoriaus statusą;
- neperdavė programinės įrangos instaliavimo instrukcijų, prezentacijos, Test-Drive ir mokymo medžiagos pagal 2007-11-12 potvarkį „Kogra-Cad darbo pobūdis, tvarka ir taisyklės“. 2008-04-02 ieškovė kreipėsi į atsakovo darbo ginčų komisiją su prašymu dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo. Atsakovo Darbo ginčų komisija 2008-04-10 posėdžio protokolu Nr. 2 nusprendė ieškovės prašymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog 2007-11-12 atsakovo direktorius patvirtino „Kogra-Cad darbo pobūdį, tvarką ir taisykles“, kuriose nustatė, jog kiekvienas specialistas privalo sukurti jam paskirtos programinės įrangos prezentaciją, paruošti programinės įrangos Test-Drive ir nuoseklią (žingsnis po žingsnio) mokymo medžiagą; viską pristatyti suderinimui ir patvirtinimui iki 2007-12-17. 2007-11-30 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 62 buvo nuspręsta patikrinti įmonės specialistų profesinį pasirengimą ir tuo tikslu atlikti specialistų-instruktorių atestaciją už periodą nuo 2007-02-02 iki 2007-11-30. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neginčijo aplinkybių, jog buvo pasirašytinai supažindinta su abiem darbdavio lokaliniais aktais. Teismas konstatavo, jog 2008-01-03 atsakovo specialistų-instruktorių atestacijos komisija nusprendė, jog ieškovės atestuoti nėra galimybės, nes pastaroji nepateikė jokios mokymo metodinės medžiagos. Teismas iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatė, jog laikotarpiu nuo 2007-12-13 iki 2008-01-07 imtinai ieškovė nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, buvo darbe. Teismas atkreipė dėmesį, jog tuo laikotarpiu suėjo programinės įrangos medžiagos (prezentacijos ir kt.) pridavimo terminas, taip pat buvo atliekama ieškovės atestacija, tačiau ieškovė nepridavė darbų ir neprašė pratęsti terminus ar atidėti jos atestaciją, kas, atsižvelgiant į jos būseną – nėštumą bei nedarbingų dienų skaičių, tuo metu būtų pateisinama ir suprantama. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ieškovei pasakius kompiuterio slaptažodį ir šalims susipažinus su jame esama medžiaga nustatyta, kad tam tikrus darbus ieškovė atliko, tačiau jų nepabaigė ir nepridavė.
Teismas nustatė, kad 2007 m. buvo patvirtintas ieškovės ATC instruktoriaus statusas, jai buvo suteiktas identifikacijos kodas ir priėjimas prie ATC vertinimo sistemos, tačiau nuo 2008-03-01 ieškovės priėjimas prie vertinimo sistemos buvo panaikintas Autodesk kompanijos, nes pagal internetinio vertinimo sistemos ataskaitas 2007 m. gruodžio mėnesiui ieškovė nepravedė jokių mokymo kursų per praėjusius 12 mėnesių.
Teismas, įvertinęs ieškovės elgesį, padarė išvadą, jog ieškovė aplaidžiai vykdė savo pareigas ir tikėjosi, jog dėl nėštumo ir gimdymo atostogų išvengs jų atlikimo iki galo. Teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai ieškovei paskyrė drausmines nuobaudas už ATC instruktoriaus statuso praradimą ir programinės įrangos instaliavimo instrukcijų, prezentacijos, Test-Drive ir mokymo medžiagos pagal minėtą 2007-11-12 potvarkį neparengimą ir nepridavimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pastaroji metodinė medžiaga turėjo būti priduota iki 2007-12-17, o ieškovė nuo 2007-12-17 iki išėjimo į nėštumo ir gimdymo atostogas 2008-03-03 darbe buvo tik 18 d. padarė išvadą, kad atsakovas nepraleido DK nustatyto drausminės nuobaudos skyrimo vieno mėnesio termino, į kurį neįskaitomas laikotarpis, kuriuo metu darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos. Tikrindamas ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos už darbinio kompiuterio, jo atidarymo slaptažodžio ir jame instaliuotos programinės įrangos prieigos ir autorizavimo kodų neperdavimo, teismas nustatė, jog, išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų nuo 2008-03-03, ieškovė fiziškai to negalėjo padaryti, nes nuo 2008-02-19 iki pat išėjimo nėštumo ir gimdymo atostogų turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jos darbe nebuvo. Teismas iš 2008-03-03 akto Nr. 2008/03/03 dėl V. S. kompiuterio užantspaudavimo nustatė, kad nuo akto surašymo datos kompiuteris buvo užantspauduotas iki ieškovė praneš kompiuterio atidarymo slaptažodį. Teismas pažymėjo, jog byloje yra prieštaringi duomenys dėl slaptažodžio ir kompiuterio prieinamumo kitiems atsakovo bendrovės darbuotojams: ieškovė ieškinyje nurodė, jog slaptažodį pasakė darbdaviui dar 2007 m. lapkričio mėnesį, o atsakovo direktorius ir byloje liudytojais apklausti atsakovo darbuotojai R. R., D. K. ir R. R. – P. nurodė, jog dėl slaptažodžio nežinojimo su ieškovės kompiuteriu negalima buvo dirbti. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo paprašyta ieškovė teismo posėdžio metu pasakė kompiuterio slaptažodį, kompiuteris buvo pajungtas ir šalys susipažino su jame esančiais duomenimis. Ieškovės teigimu, gavusi atsakovo reikalavimą iki 2008-03-20 pasiaiškinti dėl kompiuterio, jo atidarymo slaptažodžio ir jame instaliuotos programinės įrangos prieigos ir autorizavimo kodų neperdavimo į juos neatsakė, nes tuo metu jai buvo ne tas galvoje. Teismas įvertinęs tai, jog tuo metu ieškovė kreipėsi į valstybinę darbo inspekciją, vėliau į atsakovo darbo ginčų komisiją, padarė išvadą, jog nors ir būdama nėščia, ieškovė aktyviai siekė savo teisių ginimo, nenustatyta jokių svarbių priežasčių, dėl ko atsakovui neatsakė ir nepasiaiškino. Teismas konstatavo, kad visos trys nuobaudos ieškovei skirtos pagrįstai už jos darbo pareigų netinkamą vykdymą. Teismas pažymėjo, jog pritaikytos nuobaudos yra vidutinio griežtumo, ieškovei sugrįžus į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, jos visos neteks galios. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas siekė darbo drausmės užtikrinimo, todėl, skiriant nuobaudas, nebuvo pažeistas DK 238 str.
Teismas pažymėjo, jog, sprendžiant ar drausminė nuobauda galėjo būti ieškovei paskirta jos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, būtina atsižvelgti į tai, jog DK nustato naikinamąjį – 6 mėnesių terminą nuo pažeidimo padarymo – drausminei nuobaudai paskirti. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų nuo 2008-03-03 iki 2008-07-06. Tuo atveju, jei gimdymas nebūtų komplikuotas ir ieškovė sugrįžtų į darbą 2008-07-07 parašyti prašymą dėl išėjimo į vaiko priežiūros atostogas, atsakovas nebegalėtų jai skirti drausminės nuobaudos už darbų neatlikimą iki 2007-12-17, suėjus naikinamajam 6 mėnesių terminui. Teismas dėl šios priežasties atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog su drausminės nuobaudos skyrimu atsakovas privalėjo palaukti iki jos sugrįžimo į darbą. Teismas pabrėžė, kad aplinkybė, jog atsakovas paskirtas drausmines nuobaudas įvardino griežtu papeikimu, o įstatymas būtent griežto papeikimo nenumato, nepaneigia paskirtos nuobaudos teisėtumo, nes formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą (DK 234 str., 237 str. – 241 str., CK 1.126 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tokiu būdu pažeidė CPK 185 str. Teismas nekorektiškai konstatavo, kad ieškovė aplaidžiai vykdė savo pareigas ir tikėjosi, jog dėl nėštumo ir gimdymo atostogų išvengs jų atlikimo iki galo. Tokios teismo išvados ne tik žeidžia ieškovę, bet ir prieštarauja pareigai ginti silpnesniąją, ekonomiškai priklausomą, nukentėjusią santykių šalį. Darbdavys nei 2008-03-21 įsakyme Nr. 77, nei teismo metu nenurodė jokios teisės normos, kurią pažeidė ieškovė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad darbdavio kompiuteris visada buvo jo dispozicijoje. Darbdavys neturi jokios patvirtintos tvarkos, kurioje būtų numatyta kompiuterio slaptažodžio sukūrimo, panaikinimo, perdavimo vieni kitiems tvarka, tuo labiau išeinant nėštumo ir gimdymo atostogų, t.y. iš esmės ieškovei negali būti taikoma drausminė atsakomybė už nesančios pareigos tariamą nevykdymą. Net ir nesant numatytos įmonėje tvarkos, ieškovė dar 2007 m. lapkričio mėnesį pasakė kompiuterio slaptažodį jai skambinusiai įmonės darbuotojai D. K., nes jau tuo metu jai grėsė persileidimas ir ji praktiškai visą laiką sirgdavo ir nebūdavo darbe. Darbdavys nepaneigė šių ieškovės teiginių. Visą tą laiką, kuomet ieškovė dėl savo nėštumo sirgo ir nebuvo darbe nuo 2007-09-17 (iki išėjimo į nėštumo ir gimdymo atostogas ieškovė dirbo tik 30 darbo dienų), darbdaviui nereikėjo kompiuterio ir tik 2008-03-03 jį staiga užantspaudavo, nes jau tuo metu tarp šalių buvo konfliktas dėl nesuteiktų atostogų. Tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Darbdavys tikrai žinojo kompiuterio slaptažodį, nes priešingu atveju būtų taikęs drausminę atsakomybę žymiai ankščiau. Be to, joks teisės aktas nenumato kompiuterio antspaudavimo, t.y. darbdavys tokiais veiksmais tik įrodė, kad jis tyčia siekė parodyti, neva negalįs pasinaudoti kompiuteriu, kai tuo tarpu protingas, apdairus, rūpestingas darbdavys, kaip objektyviai stipresnioji darbo santykių šalis, dirbanti informacinių technologijų srityje, dėtų visas technines galimybes kompiuteriu naudotis (pvz., išsikelti duomenis ir perinstaliuoti operacinę sistemą), jei iš tikrųjų jis nežinotų slaptažodžio.
2) Teismas liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Tiek R. R. – P. (darbdavio žmona), tiek D. K. (R. R.-P. sesuo) yra giminaitės ir darbdavio pavaldinės, gyvenančios viename bute, todėl neabejotinai jų parodymai tarpusavyje suderinti ir palankūs darbdaviui. Kita liudytoja R. R. taip pat yra darbdavio pavaldinė, mažo (4 žmonių) kolektyvo pardavimo vadovė, todėl jos tarnybinis priklausomumas trukdė jai sakyti tiesą.
3) Nei darbdavys 2008-03-21 įsakyme Nr. 78, nei teismas savo sprendime nenurodė kokią konkrečią teisės normą ieškovė pažeidė inkriminuojama veika ar kur konkrečiai būtų užfiksuota tokia ieškovės pareiga. Ieškovės tiesioginė vadovė R. R. – P. teisme patvirtino, kad nežino, kada ieškovei davė paskutinį nurodymą vesti kursus. Ieškovė patvirtino teismui, kad ji vesdavo hsbCad, Lira kursus, o ne Autodesk, už kuriuos yra atsakingas pats darbdavys. Teismas nenustatė ir net nesiaiškino, kada prasideda tie 12 mėnesių, kada jie baigiasi, kada suėjo senatis, jei buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, ar yra priežastinis ryšys tarp instruktoriaus statuso panaikinimo ir 12 mėnesių termino, bei kursų vedimo.
4) Ieškovė įrodinėjo, kad ji buvo paruošusi medžiagą pagal 2007-11-12 taisykles ir ją perdavė su kompiuteriu darbdaviui. Teismas nustatė faktą, kad bylos nagrinėjimo metu kompiuteryje buvo patikrinta esanti ieškovės paruošta, bet neužbaigta maždaug 70-80 puslapių medžiaga. Pagal 2007-11-12 taisyklių 2 skyrių nėra aišku, kokia forma turi būti perduota paruošta medžiaga. Yra vartojami tik žodžiai „pristatyta“, „suderinta“, „patvirtinta aktu“. Neaišku, nei kur reikėtų pristatyti, nei su kuo derinti, o tvirtinimo aktu pareiga apskritai numatyta ne ieškovei, todėl tokios neapibrėžtos pareigos tik patvirtina, kad ieškovė visiškai teisingai įvykdė minėtas taisykles perdavusi darbdaviui kompiuterį su jame esančia medžiaga.
5) Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes - nuolatinį ieškovės nedarbingumą, pripažino tai pateisinama ir suprantama priežastimi, tačiau nepagrįstai ne tik, kad nelaikė drausminę nuobaudą per griežta, bet dar ją paliko galioti. Teismas neįvertino darbdavio teiktų paaiškinimų teismui, kad darbdavys, atsižvelgdamas į ieškovės nėštumą, pratęsdavo terminą medžiagai pateikti (b.l. 164), t.y. tokiais posakiais darbdavys tik patvirtino aplinkybę, kad praktiškai darbo santykiai yra reglamentuojami ne rašytiniais dokumentais, o žodiniais nurodymais. Ieškovei nėra žinoma, kada baigėsi paskutinis terminas pateikti medžiagą, šios aplinkybės taip pat nesiaiškino ir teismas, o tai ypač svarbu sprendžiant individualios atsakomybės klausimą.
6) Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nėštumo ir gimdymo atostogų metu darbuotojas nedirba, o darbo drausmės teisena, aiškinant sistemiškai DK 10 str., 35 str., 240 str., 241 str., nevykdoma darbuotojo nedarbo metu, t.y. darbuotojui tiek teikti pasiaiškinimą, tiek skųsti darbdavio veiksmus, turi būti suteikta galimybė tai atlikti darbo metu. Teismas neatsižvelgė į ieškovės argumentus, kad darbdavio drausminės nuobaudos likus mėnesiui iki vaiko gimimo yra tik kerštas už ieškovės teisių gynimą. Darbdavys paprasčiausiai siekė įbauginti ieškovę ir be abejo sudaryti sąlygas praleisti visus skundo padavimo terminus.
7) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog neva ieškovė nėštumo ir gimdymo metu pati gynė savo teises. Šiuo laikotarpiu ieškovei atstovavo advokatas, kuris ir gynė ieškovės interesus. Jokių aktyvių veiksmų, išskyrus atstovo susiradimą, ieškovė neatlikinėjo. Ieškovė ir taip morališkai nukentėjo nuo darbdavio, kuomet pastarasis, tyčiodamasis iš jos, nesuteikinėjo kasmetinių jai priklausančių atostogų, neteisėtai rinko apie ją informaciją iš gydytojų, šmeižė ją darbo inspekcijai ir galiausiai neteisėtai nubaudė.
8) Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad jei darbdavys suklydo, įvardindamas drausminę nuobaudą, tuomet tai laikytina tik formaliu nustatytos tvarkos pažeidimu ir neturi įtakos drausminės nuobaudos galiojimui, tačiau kiekvienu atveju, nustatinėjant darbdavio suklydimą, tenka vertinti bylos faktines aplinkybes. Darbdavys teismo posėdžio metu pripažino, kad „papeikimas už kažką tai, bet tai papeikimas, ir ne daugiau. Griežtas papeikimas, kad suprastų, kad mes prašome dėl svarbios priežasties, mes prašome oficialiai“ (b.l. 164). Įvertinus tai, kad darbdavys skyrė ne vieną, o tris griežtus papeikimus, kad įsakymuose nurodė teisinį pagrindą DK 237 str. 1 d. 2 p., darytina išvadą, kad darbdavys nesuklydo, o tyčia parinko neva griežtą, bet neegzistuojančią drausminę nuobaudą, ir svarbiausią suprato, kad pažeidžia DK 237 str. imperatyvą. Atsakovui keliami didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, priimant sprendimus dėl drausminių nuobaudų parinkimo, tuo labiau kai drausminės nuobaudos skyrimas sukelia neigiamų pasekmių nėščiai darbuotojai. Tokiu atveju yra ypač svarbūs teisėtumo, DK normų laikymosi principai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kogra-Cad“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė netenkinti ieškovės apeliacinio skundo, o palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį iš dalies (LR CPK 7 str., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad pagal 2007-02-01 darbo sutartį Nr. 3 (b.l. 76-78) V. S. buvo priimta dirbti UAB „Kogra-Cad“ programinės įrangos specialiste.
UAB „Kogra-Cad“ gavo 2007-11-12 medicininį pažymėjimą (b.l. 37) dėl V. S. nėštumo.
2007-11-12 UAB „Kogra-Cad“ direktorius patvirtino „Kogra-Cad darbo pobūdį, tvarką ir taisykles“ (b.l. 44-46).
2007 m. gruodžio mėnesį V. S. dirbo 13 -15, 17-22, 27-29 dienomis (b.l. 82).
2008 m. sausio mėnesį V. S. dirbo 2-5, 7 dienomis (b.l. 83).
2008 m. vasario mėnesį V. S. dirbo 14, 15, 19 dienomis (b.l. 85).
Nuo 2008-03-03 iki 2008-07-06 V. S. buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas (b.l. 10).
2008-03-03 UAB „Kogra-Cad“ aktu (b.l. 107) buvo užantspauduotas V. S. kompiuteris dėl to, kad nežinomas kompiuterio atidarymo slaptažodis.
2008-03-17 UAB „Kogra-Cad“ direktorius reikalavimais Nr. 1 – Nr. 3 (b.l. 12-14) prašė iki 2008-03-20 V. S. pateikti paaiškinimą:
- dėl to, kad, išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų, iki šiol neperdavė jai skirto darbinio kompiuterio, jo atidarymo slaptažodžio ir jame instaliuotos programinės įrangos prieigos ir autorizavimo kodų;
- dėl to, kad per paskutinius 12 mėnesių nepravedė nei vieno Autodesk programinės įrangos mokymų užsiėmimo (dėl šios priežasties Autodesk kompanija panaikino jos Autodesk ATC instruktoriaus statusą);
- dėl to, kad iki šiol neperdavė jai paskirtos programinės įrangos instaliavimo instrukcijų, prezentacijų, Test-Drive ir mokymo medžiagos, kurią privalėjo perduoti Mokymo centro vadovei R. R. – P. iki 2007-12-17 pagal 2007-11-12 potvarkį „Kogra-Cad darbo pobūdis, tvarka ir taisyklės“.
2008-03-21 UAB „Kogra-Cad“ direktorius įsakymu Nr. 77 (b.l. 16) V. S. paskyrė drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą (DK 237 str. 1 d. 2 p.) už darbo pareigų nevykdymą dėl darbuotojo kaltės pagal DK 234 str., nes, išeinant nėštumo ir gimdymo atostogų, neperdavė darbinio kompiuterio atidarymo slaptažodžio ir jame instaliuotos programinės įrangos prieigos ir autorizavimo kodų.
2008-03-21 UAB „Kogra-Cad“ direktorius įsakymu Nr. 78 (b.l. 17) V. S. paskyrė drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą (DK 237 str. 1 d. 2 p.) už darbo pareigų nevykdymą dėl darbuotojo kaltės pagal DK 234 str., nes per paskutinius 12 mėnesių nepravedė nei vieno Autodesk programinės įrangos mokymų užsiėmimo ir dėl šios priežasties Autodesk kompanija panaikino jos Autodesk ATC instruktoriaus statusą.
2008-03-21 UAB „Kogra-Cad“ direktorius įsakymu Nr. 79 (b.l. 18) V. S. paskyrė drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą (DK 237 str. 1 d. 2 p.) už darbo pareigų nevykdymą dėl darbuotojo kaltės pagal DK 234 str., nes neperdavė programinės įrangos instaliavimo instrukcijų, prezentacijos, Test-Drive ir mokymo medžiagos pagal 2007-11-12 potvarkį „Kogra-Cad darbo pobūdis, tvarka ir taisyklės“.
UAB „Kogra-Cad“ Darbo ginčų komisija 2008-04-10 sprendimu (b.l. 35-37) dėl V. S. netenkino jos 2008-04-02 prašymo (b.l. 39) dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad be darbo tvarkos taisyklių, drausmės nuostatų, darbuotojų pareigas gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai. Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui, numatant galimybę, kad darbdavys, kaip drausminę valdžią turintis subjektas, savo išleistuose norminio pobūdžio aktuose turi nustatyti darbuotojams darbo pareigas.
2007-11-12 „Kogra-Cad darbo pobūdis, tvarka ir taisyklės“ (b.l. 44-46) nereglamentuoja tvarkos dėl kompiuterio slaptažodžio sukūrimo, panaikinimo, perdavimo, instaliuotos programinės įrangos prieigos ir autorizavimo kodų vieni kitiems perdavimo ir su tuo susijusių darbuotojų pareigų, Autodesk programinės įrangos mokymų užsiėmimų kiekio per 12 mėnesių laikotarpį. Tai reiškia, kad darbdaviui neapibrėžus darbuotojo darbo pareigų, negali būti taikoma drausminė atsakomybė.
Tai, kad 2007-11-12 „Kogra-Cad darbo pobūdis, tvarka ir taisyklės“ numatė, kad prezentacijos, Test-Drive ir Mokymo medžiaga turėjo būti pristatyta iki 2007-12-17 ir suderinta bei patvirtinta aktu Mokymo cento vadovo, bei programinės įrangos instaliavimo ir autorizavimo instrukcijos pateiktos direktoriui patvirtinimui iki 2007-12-17, savaime nesukuria ieškovei drausminės atsakomybės, kadangi reikalinga nustatyti kaltus ieškovės veiksmus dėl šių pareigų neįvykdymo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl šių darbinių pareigų nevykdymo, atsižvelgiant į nuolatinį ieškovės nedarbingumą dėl komplikuoto nėštumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio V. S. dirbo 19 darbo dienų, o darbdavio žinioje esančiame kompiuteryje buvo apie 80 puslapių V. S. paruoštos medžiagos. Tai reiškia, kad ieškovė vykdė darbo pareigas, bet dėl savo sveikatos būklės neturėjo objektyvios galimybės užbaigti pradėtos medžiagos.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina 2008-03-03 UAB „Kogra-Cad“ aktą (b.l. 107) dėl V. S. kompiuterio užantspaudavimo, motyvuojant tuo, kad darbdaviui nežinomas kompiuterio atidarymo slaptažodis, nes tuo metu tarp šalių buvo konfliktas dėl nesuteiktų atostogų ieškovei. Šiuo atveju prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos 2009-12-16 nutartis (b.l. 196-201), kuria konstatuota, kad atsakovas, nesuteikdamas ieškovei atostogų pagal 2008-02-04 ieškovės prašymą, pažeidė DK 169 str. 4 d. 2 p. reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-02 nutartis (b.l. 202 -203) nagrinėjamai bylai prejudicinės reikšmės neturi, nes šioje administracinėje byloje nedalyvavo V. S. (CPK 182 str. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, kaip darbdavys, yra stipresnioji darbo santykių šalis, ir dirbdamas informacinių technologijų srityje, turėjo visas technines galimybes V. S. kompiuteriu, kuris buvo darbdavio žinioje, naudotis, nes kompiuterio slaptažodis ir jame instaliuotos programinės įrangos prieigos ir autorizavimo kodai savaime nereiškia, kad nėra kitų teisėtų būdų ir priemonių išsikelti kompiuterio duomenis ir perinstaliuoti operacinę sistemą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nebuvo patvirtinęs Autodesk programinės įrangos mokymų užsiėmimo grafiko ir nebuvo supažindinęs su privalomų mokymų skaičiumi ieškovės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės darbo pareigų nevykdymą per paskutinius 12 mėnesių nepravedus nei vieno Autodesk programinės įrangos mokymų užsiėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės vardu sudarytoje darbo vizitinėje kortelėje (b.l. 191) nėra duomenų, kad ieškovė, kaip programinės įrangos specialistė, vykdė Autodesk programinės įrangos mokymus, nes šioje vizitinėje kortelėje esanti nuoroda apie Autodesk programinės įrangos pardavimą neįvardina V. S., kaip Autodesk programinės įrangos mokymus atliekančios specialistės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikti sertifikatai (b.l. 183 -188) neturi teisinės reikšmės ieškovei pritaikytai drausminei atsakomybei.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo UAB „Kogra-Cad“ direktorius, 2008-03-21 įsakymais Nr. 77, Nr. 78 ir Nr.79 skirdamas V. S. drausmines nuobaudas – griežtus papeikimus, nenustatė konkrečių darbo pareigų pažeidimo aplinkybių, nekonstatavo, kada ir kokie konkretūs ieškovės veiksmai, pripažinti darbo pareigų pažeidimu, buvo atlikti, neįrodė, kad ieškovė kaltais veiksmai pažeidė darbo pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės sveikatos būklė (b.l. 5) turėjo tiesioginę įtaką ieškovės galimybei vykdyti tiesiogines funkcijas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės kaltės nėra dėl jos galimybės atlikti darbines pareigas, nes ieškovė negalėjo atlikti darbinių pareigų dėl objektyvių priežasčių, kurias sąlygojo ieškovės sveikatos būklė dėl nėštumo ir paties darbdavio netinkamas darbo organizavimas. Atsakovas, kaip darbdavys, elgėsi formaliai ir neatsižvelgė į tai, kad iki nėštumo ieškovė dirbo gerai, drausmine tvarka nebuvo bausta.
Ta aplinkybė, kad darbdavys paskyrė ieškovei drausmines nuobaudas – griežtus papeikimus, nenumatytus DK 237 str. 1 d. 2 p., ir darbo ginčų komisija, nagrinėjusi ieškovės prašymą, nepasisakė dėl įstatyme nenumatytų drausminių nuobaudų paskyrimo ieškovei, parodo, kad tiek darbdavys, tiek darbo ginčų komisija nebuvo objektyvūs ieškovės atžvilgiu.
Tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos nubaudimo drausmine tvarka, negali būti vertinama kaip nesąžiningas ieškovės elgesys, nes tai yra tik ieškovės teisių gynimo ir realizavimo būdas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra darbo drausmės pažeidimų sudėties: ieškovės darbo pareigų nevykdymo arba netinkamo jų vykdymo, ieškovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, pažeidžiant darbines pareigas.
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo atmestas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovei nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rungimosi ir lygybės civiliniame procese principų.
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nurodė, kad tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Darbo teisėje tokių padarinių gali atsirasti dėl įvairių aplinkybių –neteisėto drausminės nuobaudos paskyrimo ir kt. Baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių darbdaviui gali atsirasti pareiga atlyginti neturtinę žalą darbuotojui, nėra. Todėl žalos padarymo faktą, darbdavio neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos turi nustatyti teismas, kuris taipogi nustato ir padarytos žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Ieškovė savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų.
Tai, kad ieškovei jos nėštumo ir gimdymo atostogų metu neteisėtai buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos, sukėlė jai dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą, ir darbdavys turi atlyginti dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų ieškovės patirtą neturtinę žalą, nes tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė yra jauno amžiaus (gim. 1978 m.), pas atsakovą įsidarbino 2007 m. ir drausmine tvarka bausta nebuvo, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos dydį 1500 Lt sumai, atmetant ieškinį likusioje dalyje (LR DK 248 str. 4 p., 250 str., LR CK 6.250 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie duomenys sudaro teisinį pagrindą ieškinį patenkinti iš dalies, panaikinant atsakovo direktoriaus 2008-03-21 įsakymais Nr. 77, Nr. 78 ir Nr.79 V. S. skirtas drausmines nuobaudas – griežtus papeikimus ir Darbo ginčų komisijos 2008-04-10 sprendimą dėl V. S., priteisiant iš atsakovo 1500 Lt neturtinės žalos V. S. naudai, atmetant ieškinį kitoje dalyje. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR DK 2 str. 1 d. 4 p., 10 str., 228 str. - 230 str., 232 str., 234 str., 236 str., 238 str., 240 str., 242 str.; CPK 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).
Šiuo atveju byla iš esmės išspręsta ieškovės naudai, kuri patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas 1000 Lt pirmosios instancijos teisme (b.l. 122) ir nepateikė įrodymų dėl tokių išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nemažina ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes bylą iš esmės laimėjus ieškovei, bylinėjimosi išlaidų mažinimas prieštarautų teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijams (LR CPK 3 str. 1 d., 88 str., 93 str., 98 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad bylą iš esmės laimėjo ieškovė, atsakovas neturi teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir turi atlyginti 174,80 (129,80 Lt dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir 45 Lt dėl neturtinės žalos) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010-01-13 informacinis pranešimas Nr.2), 31 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme (b.l. 25, 120, 147-149) ir 7,05 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (b.l. 194) valstybės naudai (CPK 3 str., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo UAB „Kogra-Cad“ direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymais Nr. 77, Nr. 78 ir Nr.79 V. S. skirtas drausmines nuobaudas – griežtus papeikimus ir Darbo ginčų komisijos 2008 m. balandžio 10 sprendimą dėl V. S..
Priteisti iš atsakovo UAB „Kogra-Cad“ 1500 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas V. S. naudai.
Atmesti ieškinį kitoje dalyje.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kogra-Cad“ 174,80 Lt žyminio mokesčio ir 38,05 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.