- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-369-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- I. K., V. K.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų (apeliantų) I. K. (I. K.) ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. K. (I. K.) ir V. K. ieškinį atsakovui J. J. dėl teisių gynimo ir atlygintino servituto nustatymo, išvadas teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai I. K. ir V. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. J., kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir jėgomis nugriauti ieškovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytus pastatus, sutvarkyti statybvietę ir atlaisvinti žemės sklypo teritoriją nuo daržų, daiktų ir gyvūnų, o atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo – leisti jį įvykdyti ieškovams, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo; 2) ieškovų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), už 11 576 Eur kompensaciją nustatyti ieškovų nurodytus servitutus.
Priėmus ieškinį, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi teismas nustatė ieškovams 20 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti UAB „Topoprojektai“ 2017 m. sausio 4 d. servituto nustatymo schemą (M1:500), kuri būtų suderinta su Nacionaline žemės tarnyba.
2017 m. rugpjūčio 28 d. teismui buvo pateikta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti. 2017 m. rugpjūčio 30 d. teisme taip pat gautas ieškovų prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame ieškovai prašė netenkinus prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo įpareigoti išvadą teikiančią instituciją Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išvadą, ar UAB „Topoprojektai“ 2017 m. sausio 4 d. servituto nustatymo schemoje įbraižytos išorinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos atitinka galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, ar šis planas derintinas; netenkinus ir šio prašymo, ieškovai prašė pratęsti ieškinio trūkumų šalinimo terminą 2 mėnesiams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šalių 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą taikos sutartį; atmetė ieškovų prašymą įpareigoti išvadą teikiančią instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą, pateikti papildomą išvadą byloje; pratęsė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti 30 dienų nuo patvirtintos nutarties kopijos gavimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi bei pažymėjo, jog klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, taikos sutartimi negali būti sprendžiami. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisme iškelta civilinė byla dėl servituto nustatymo ir savavališkų statybų padarinių šalinimo, tačiau šalys prašė patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovai parduoda atsakovui už sutartą kainą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. sprendžia klausimą dėl nuosavybės teisių perėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, jog tokios taikos sutarties sąlygos išeina už teisme nagrinėjamos bylos ribų ir atsisakė tvirtinti pateiktą 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai ir atsakovas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti notarinės formos žemės sklypo pardavimo sandorį.
Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo įpareigoti išvadą teikiančios institucijos teikti į bylą papildomos išvados dėl ieškovų pateikto įrodymo – UAB „Topoprojektai“ 2017 m. sausio 4 d. servituto nustatymo schemos, vertinimo, nes patys ieškovai turi pareigą pateikti į bylą tinkamai parengtus įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai (apeliantai) I. K. ir V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį; netenkinus šio prašymo – įpareigoti išvadą teikiančią instituciją Nacionalinę žemės tarnybą pateikti išvadą ar UAB „Topoprojektai“ 2017 m. sausio 4 d. servituto nustatymo schemoje įbraižytos išorinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos atitinka galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.
Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartimi šalys siekia išspręsti kilusį teisinį ginčą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu konkrečiomis teisinėmis priemonėmis, t. y. perleidžiant nuosavybę į ginčo žemės sklypą. Apeliantai pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Anot ieškovų, šalių sudaryta taikos sutartimi nepažeidžiamos imperatyvios teisės normos, sutartis atitinka materialiąją teisę, neprieštarauja viešajam interesui ir gerai moralei. Apeliantų vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui patvirtinus taikos sutartį, būtų galutinai išspręstas šalių ginčas ir užkirstas kelias atsirasti ginčams ateityje; be to, būtų išspręsta netoleruotina situacija, kai gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys ginčo žemės sklype, priklauso atsakovui, o pats ginčo žemės sklypas – ieškovams, būtų panaikinti abiejų šalių teisių naudotis savo nekilnojamuoju turtu ribojimai. Be to, apeliantai aiškina, kad byloje pateikta Nacionalinės žemės tarnybos išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, todėl ji turėtų būti įpareigota pateikti papildomą išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi priėmė ieškovų I. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalyje dėl atsisakymo tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, tuo tarpu likusioje dalyje atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą. Nustatyta, kad šalys minėtos nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi, todėl darytina išvada, jog ieškovų atskirasis skundas yra tik dėl atsisakymo tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas J. J. atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Atsakovas palaiko ieškovų atskirajame skunde išdėstytus argumentus, nes, anot atsakovo, taikos sutartimi abi šalys siekia tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti kilusį teisinį ginčą, perleidžiant nuosavybę į ginčo žemės sklypą, taip užkirsdami kelią kilti kitiems teisminiams ginčams ateityje. Atsakovo vertinimu, minėta taikos sutartimi nepažeidžiamos imperatyvios teisės normos, sutartis atitinka materialiąją teisę ir neprieštarauja viešajam interesui bei gerai moralei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti šalių 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Kasacinis teismas taip pat teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią, tačiau teismas, prieš ją tvirtindamas, turi pareigą patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties ir tvirtinti CPK 140 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, taikos sutartimi negali būti sprendžiami; teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis); taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos šalių 2017 m. rugpjūčio 21 d. sudarytos taikos sutarties matyti, kad, visų pirma, yra peržengtos byloje pareikštų reikalavimų ribos, nes ieškovų ieškinys buvo pareikštas dėl galimai neteisėtų statinių nugriovimo, statybvietės sutvarkymo, žemės sklypo atlaisvinimo bei atlygintino servituto nustatymo, tuo tarpu sudarytoje taikos sutartyje šalys iš esmės susitarė dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti minėtą taikos sutartį šiuo pagrindu. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų CPK pagrindų, suteikiančių teisę teismui peržengti šalių pareikštų reikalavimų ribas.
Antra, kaip minėta, tam tikrais atvejais teismas šalių pateiktos taikos sutarties netvirtina jei, pavyzdžiui, sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis), todėl šalys nagrinėjamu atveju nepagrįstai bando išvengti šios imperatyvios normos vykdymo (iš esmės sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį ir prašydami teismo ją patvirtinti kaip taikos sutartį).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį (kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms), todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovų (apeliantų) I. K. (I. K.) ir V. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, palikti nepakeistą.