Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei Ž. Č. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys P. Š., V. Š. ir A. J. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Teismas nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, jeigu atsakovei perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, šis turtas taptų jų nuosavybe, o išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš sąžiningo įgijėjo galima tik CK numatytais atskirais atvejais, be to, nagrinėjamu atveju dar nėra išspręstas klausimas dėl ginčo palėpės dalių nuosavybės. Teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo. Šio principo laikymąsi užtikrina laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d., kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, ar yra realus pagrindas atsakovei perleisti nekilnojamąjį turtą be ieškovės žinios, tačiau teismas šios aplinkybes nevertino ir nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. CPK 144 straipsnio 3 dalis numato galimybę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl ieškovė, CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka, sužinojusi, jog atsakovė realiai ketina perleisti nekilnojamojo turto dalį, bet kurioje civilinio proceso stadijoje turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė apeliuoja ir į kitų bendrasavininkų (trečiųjų asmenų) teises, kurios, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neva bus pažeistos, tačiau pažymėtina, kad nei vienas iš trečiųjų asmenų – bendrasavininkų - pretenzijų dėl nekilnojamojo turto dalies atsakovei neturėjo ir neturi.VĮ Registrų centro 2016-06-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1. punkte matyti, kad yra registruotas nekilnojamasis daiktas: pastatas-gyvenamasis namas,(duomenys neskelbtini) . Išrašo 4.3. punkte nustatyta, kad Ž. Č. priklauso 37/100 pastato, nurodyto 2.1 punkte. Išrašo 8.1. punkte matyti, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ne ginčo negyvenamajai pastogei, bet visam atsakovės nekilnojamam turtui, 37/100 pastato, dėl kurio ginčo tarp ieškovės ir atsakovės nėra. Teismo nutartis nemotyvuota, neatitinka teismo nutartims keliamų turinio reikalavimų, o laikinosios priemonės paskirtos nesilaikant ekonomiškumo, proporcingumo principų ir neteisėtai suvaržant teisę į visą atsakovės nekilnojamąjį turtą, dėl kurio ginčo tarp šalių nekilo, vadinasi, paskirta laikinoji apsaugos priemonė suvaržė atsakovės teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.Atsakovė teismui 2016-03-09 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo be kitų reikalavimų prašė teismo pripažinti ir įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu AB „Swedbank“, kadangi jis yra tiesiogiai suinteresuotas civilinės bylos baigtimi. Nors atsakovės atsiliepimo į ieškinį klausimas buvo išspręstas, AB „Swedbank“ įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu klausimas nuo 2016-03-09 iki teismo nutarties priėmimo dienos nebuvo išspręstas, o teismo nutarties kopijos nebuvo išsiųstos tretiesiems asmenims.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad neturėjo jokių galimybių perleisti ar parduoti savo nekilnojamosios turto dalies be ieškovės žinios, dėl ko apylinkės teismas neturėjo taikyti jos turtui laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad perleidžiant kitokiu, nei pardavimo, būdu nuosavybės teisę į bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį, kitas bendraturtis neturi pirmenybės teisės jos įgyti, kadangi CK 4.79 straipsnis, įtvirtinantis bendraturčių pirmenybės teisę įsigyti kitų bendraturčių parduodamą dalį bendrojoje nuosavybėje ir reglamentuojantis šios teisės realizavimo tvarką, taikytinas tik tuo atveju, jei bendrąja nuosavybe esantis daiktas perleidžiamas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (t. y. pardavimo kitam asmeniui būdu), tuo tarpu, jeigu daiktas būtų perleistas kito savo esme ir paskirtimi sandorio - mainų sutarties - pagrindu, aukščiau nurodytos normos dėl bendraturčio pirmenybės teisės netaikytinos. Tai patvirtina šios teisės normos dispozicija, nurodanti būtent teisę pirkti parduodamą turto dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-352/2006). Atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo jos daugiau nei būtina teisėtam tikslui (atsakovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti. Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones tik tam turtui, dėl kurio vyksta ginčas - neįrengtos palėpės, tai patvirtina skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis. Atsakovė nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 338 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ginčas yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas atlikti neįrengtos pastogės kadastrinių matavimų darbus ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtos pastogės patalpas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė, kad ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, jeigu atsakovė perleistų ginčo nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, šis turtas taptų jų nuosavybe, o išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš sąžiningo įgijėjo galima tik CK numatytais atskirais atvejais, be to, nagrinėjamu atveju dar nėra išspręstas klausimas dėl ginčo palėpės dalių nuosavybės. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimais nėra prašoma pakeisti šalių nuosavybės teise turimų idealiųjų dalių bendroje nuosavybėje. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu atsakovė jai priklausančią pastato dalį perleistų kitiems asmenims, tai neapribotų ieškovės teisės su nauju turto dalies savininku spręsti turto atsidalinimo būdo bei valdymo ir naudojimo klausimus, nes naujas savininkas įgytų tik tiek teisių, kiek turi atsakovė. Galimas dalykas, kad su nauju savininku ieškovė dėl palėpės naudojimo tvarkos susitartų netgi greičiau ir lengviau negu su atsakove. Todėl ieškovės teiginys, kad netaikus laikinosios apsaugos priemonės gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, yra niekuo nepagrįstas, o pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra nesusijusi su pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimu, todėl yra neekonomiška, neproporcinga ir nereikalinga. Kiti apeliantės argumentai dėl ieškovės pirmenybės teisės pirkti bendrosios nuosavybės dalį ir dėl įrašo viešame registre turinio, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad ji teismui 2016-03-09 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo be kitų reikalavimų prašė teismo į procesą trečiuoju asmeniu įtraukti AB „Swedbank“, kadangi jis yra tiesiogiai suinteresuotas civilinės bylos baigtimi, tačiau šis klausimas teismo nebuvo išspręstas, o teismo nutarties kopijos nebuvo išsiųstos tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyti argumentai dėl trečiojo asmens yra nesusiję su nagrinėjamu atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, tik pastebi, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė dėl atsakovės prašymo į bylą įtraukti trečiąjį asmenį AB „Swedbank“ pagrįstumo spręsti vėlesnėje stadijoje įvertinus abiejų šalių argumentus dėl pareikšto prašymo. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl to skundžiama nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės I. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir VĮ Registrų centras Kauno filialui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.