- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-18
- Bylos Nr.
- ATP-285-245/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. V. rajono apylinkės teismo 2016-01-27 nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d. įspėjimu už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 21 d., apie 16.05 val., išėjo iš namų į darbą ir, būdama girta, paliko be priežiūros savo nepilnametį sūnų L. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris bijodamas vienas būti namuose, turėjo nakvoti pas kitą asmenį. Tokiais veiksmais R. L. pažeidė Lietuvos Respublikos CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 2 d. (tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudarydami palankias sąlygas visapusiškai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. L. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-01-27 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad 2015-11-21 ji nepaliko vaiko vieno būdama girta, ji sūnų paliko artimų žmonių priežiūrai. Be to, jos neblaivumas neįrodytas. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neatitinka surinktų įrodymų visumos, įrodymai prieštaringi ir nepatikrinti. Teismas nepagrįstai rėmėsi jos buvusio sutuoktinio, su kuriuo santykiai yra įtempti, pareiškimu policijai, socialinės darbuotojos paaiškinimais. Jos parodymai, duoti teisme, nepagrįstai atmesti. Jo alkoholį vartojo nuo 19.00 val. iki 21.30 val., žinodama, kad vaikas yra prižiūrėtas. Tai, jog vaikas sirgo, nepatvirtina jokie įrodymai. Vaikas tik slogavo, jam buvo palikti vaistai. Ji pati išvyko dėl svarbių priežasčių, t. y. vyko į darbą. Apeliantės teigimu, tikslinga apklausti visus liudytojus, nes vien rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams. Jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Berniukas buvo išmaudytas ir jau paguldytas miegoti. Be to, vaiko promočiutė gyvena apie 50 metrų atstumu nuo jos gyvenamojo būsto, pas šią berniukas ne kartą buvo paliktas. Taigi vaiko priežiūra buvo pasirūpinta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato viršininkas prašo R. L. skundo netenkinti, jos apeliacinio skundo teiginius vertinti kaip siekį išvengti atsakomybės, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog R. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015-11-21, apie 16.05 val., L. L. paliko savo mažametį sūnų, gim. 2004 m., be priežiūros, nepasirūpino, kad jį prižiūrėtų suaugęs asmuo, kuris vaikui būtų artimas ir nekeltų nesaugumo jausmo. Apie netinkamą vaiko priežiūrą policijos pareigūnus informavo vaiko tėvas V. L., kuriam įvykio dieną paskambino sūnus ir pranešė, kad mama, palikusi jį vieną namuose, išvyko į darbą. Vaikas tėvui paaiškino ir tai, kad motina prieš išvažiuodama gėrė (b. l. 9). V. L. pareiškimo turinio teisingumą patvirtino ir pats mažametis, todėl nesivadovauti jo paaiškinimais vien dėl to, kad su apeliante jis yra nutraukęs santuoką, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
R. L. teiginiai tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, taip pat jos apeliacinio skundo argumentų dėstymas verčia teismą abejoti, ar ji apskritai suvokia savo, kaip motinos, turimas pareigas vaikui. Apeliantė visiškai abejinga ir nejautri berniuko poreikiams ir interesams, o pateikto apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja vieni kitiems. R. L. aiškina, kad duomenų, patvirtinančių jos neblaivumą įvykio dieną, nėra, tačiau jau kitoje skundo pastraipoje nurodo, jog vartojo alkoholį nuo 19.00 val. iki 21.30 val. Šį faktą patvirtina ir alkotesterio duomenys. 2015-11-21, 22.10 val., R. L. buvo nustatytas 1,92 promilės girtumas (b. l. 12). Tai, jog apeliantė, kaip pati teigia, nuvedė sūnų pas promočiutę, kad su šia pabūtų, kol jos nebus namuose, paneigia tiek paties mažamečio paaiškinimas, tiek promočiutės J. M. paaiškinimas, taip pat socialinės darbuotojos A. P. paaiškinimas.
Mažametis L. L. paaiškino, kad 2015-11-21 mamą matė svirduliuojančią, ji sunkiai, nerišliai kalbėjo, suprato, jog mama neblaivi. Motina jam pasakė, kad turi važiuoti į darbą, tačiau, kas tuo metu pasirūpins juo, nepasakė. Todėl mažametis pats pradėjo svarstyti pas ką galėtų pernakvoti. Berniukas siūlėsi pas močiutę L. Š., bet motina jam atsakė, kad ši jo nepriims. Tuomet vaikas pasiūlė promočiutę J. M., pas kurią ir nuėjo (b. l. 16-17). J. M. patvirtino, kad vaikas atėjo pas ją pernakvoti, motina vaiko neatvedė, jai neskambino, su ja vaiko priežiūros neaptarė. J. M. prisiminė, jog vaikas buvo ligotas, tačiau jokių vaistų su savimi neatsinešė (b. l. 21). Socialinė darbuotoja A. P. paaiškino, kad jai paskambino J. M., kuri nurodė, jog pas ją atėjo R. L. sūnus, ji nežino ką daryti. Atvykusi A. P. matė, jog vaikas sloguoja, tačiau vaistų neturi. Ji pasiūlė skambinti vaiko tėvui, taip ir buvo pasielgta, atvykęs tėvas vaiką išsivežė (b. l. 18).
Nors minėti liudytojai nebuvo apklausti teisme, tačiau jų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Be to, mažamečio vaiko papildomas apklausimas gali sukelti jam stresą, neigiamus išgyvenimus, todėl pakartotinė apklausa nėra tikslinga. Pažymėtina, kad vaikai dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiami. Konstitucijoje įtvirtintos principinės nuostatos dėl valstybės pareigos saugoti ir globoti vaikystę, ginti nepilnamečius vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatos įpareigoja valstybę imtis visų priemonių apsaugoti vaikus nuo fizinio, psichologinio smurto ir prievartos, įžeidimo, grubaus elgesio, išnaudojimo, nepriežiūros. Šias Konvencijos esmines nuostatas atkartoja ir 1996 m. kovo 14 d. priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad mažamečiu vaiku 2015-11-21 nebuvo tinkamai pasirūpinta, apeliantė R. L. savo interesus buvo iškėlusi aukščiau vaiko interesų, todėl yra nubausta administracine tvarka pagrįstai. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog administracinė atsakomybė visų pirma yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas, taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju sergančio vaiko palikimas be priežiūros yra akivaizdus ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
R. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarimą palikti galioti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.