Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo gautas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo persiųstas pareiškėjo S. S. (toliau – ir pareiškėjas) atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties panaikinimo.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartyje nustatytų trūkumų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnis).

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi bei 151 straipsniu, jeigu atskirasis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti atskirąjį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, 2018 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė terminą iki 2018 m. vasario 2 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti kurią dieną jis buvo supažindintas su skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi bei atskirasis skundas nepasirašytas pareiškėjo.

Vykdydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjas teismui 2018 m. vasario 1 d. pateikė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. lydraštį bei nurodė, kad vokas kažkur nusimetė, o pasirašyto atskirojo skundo visai nepateikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu S. S. trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė teismui patikslinto atskirojo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepašalino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 16 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama 2018 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu (ABTĮ 138 str. 2 d., 151 str.).

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.