- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-59-497/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-2377-827-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- A. B.
Pranešėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-497/2015
Teisėja Inga Štuopienė Teisminio proceso Nr. 1-2377-827-2014
2015 m. kovo 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas:
-pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
-pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta trečdaliu ir A. B. skirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Iš A. B. priteista UAB „ALSTOM Power“ naudai 3074,40 Lt žalos atlyginimo, o UAB „Nekilnojamojo turto gama“ naudai 508,20 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013-10-24 18.00 val. iki 2013-10-25 07.20 val., Vilniuje, Lvovo g. 25, būdamas 7 aukšte, Vilniaus verslo uosto centre „Didžioji burė“, rankomis išdaužė posėdžių salės stiklinę pertvarą ir įsibrovė į įmonės UAB „Alstom Power“ patalpą, iš kur nuo stalo pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „DELL Latitude 6400“ – 3074,40 Lt vertės, priklausantį įmonei UAB „Alstom Power“, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Alstom Power“ priklausantį 3074,40 Lt vertės turtą.
Be to, A. B. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013-10-24 18.00 val. iki 2013-10-25 07.20 val., Vilniuje, Lvovo g. 25, būdamas 7 aukšte, Vilniaus verslo uosto centre „Didžioji burė“ Vilniuje, vagystės tikslu įsibrovęs į vidų, rankomis išdaužė posėdžių salės stiklinę pertvarą 508.20 Lt vertės, tokiu būdu sugadino svetimą, UAB „Nekilnojamojo turto gama“ priklausantį 508.20 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog šiuo atveju jis tikrai labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir prisiekia daugiau nenusikalsti. Apelianto teigimu, teismas parinkdamas jam laisvės atėmimo bausmę kaip recidyvistui ir atsižvelgęs į tai, kad jis daug kartų teistas nepripažino jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tokiu būdu nubausdamas jį du kartus už tą patį nusikaltimą. Apelianto manymu, skundžiamajame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštaringai ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvuotai atmesti gynybos argumentai ir pasiremta vien kaltinimo įrodymais, taip pat nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apelianto teigimu, dėl padaryto nusikaltimo jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu jis parašė nuoširdų prisipažinimą, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti nusikaltimo padarymo aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtino prokurorė E. Grigaitytė kaltinamajame akte nurodant, kad A. B. kaltė grindžiama jo nuoširdžiu prisipažinimu ir duotais parodymais, dėl ko prašė bylą nagrinėti BPK 273 str. tvarka. Tačiau apelianto manymu, teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tuo pažeidžiant BK 61 str. reikalavimus.
Pasak apelianto, teismas, motyvuodamas lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nepagrįstai rėmėsi jo ankstesniais teistumais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl sistemingai daromų nusikaltimų jis jau negali gailėtis. Teigia, kad nors teistas 16 kartų, tačiau gailesčio jausmai nedingo, šį nusikaltimą padaręs iš anksto neplanavęs, nesistengė paslėpti pirštų antspaudų, nusikaltimo padarymo tikslas buvo maistas, nes kelias dienas nieko nevalgė. Nurodo, kad viena iš priežasčių, nulėmusi jo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi yra tai, kad nusikaltimo padarymo metu leisdamasis kabeliais iš 6 aukšto nukrito ir sulaužė stuburą, dėl ko prarado sveikatą, negali gyventi pilnaverčiu gyvenimu.
Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai įvertino bylos aplinkybes, taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, taip pat paskirti jam mažesnę galutinę subendrintą bausmę.
Teismo posėdžiu metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
2014 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. B. prašymas išnagrinėti jo apeliacinį skundą ir paskirti jam bausmę pagal naujai nuo 2014 m. lapkričio mėnesio priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas arba paskelbti priimtą procesinį sprendimą jau po įsigaliojusių baudžiamojo kodekso pataisų. Tačiau toks nuteistojo prašymas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Nuteistasis konkrečiai nenurodo, kokios baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų pataisos yra priimtos ir remiantis kokių straipsnių pataisomis teismas turėtų vadovautis skiriant jam bausmę. Antra, BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad tiek šiuo metu, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, už kurį jis nuteistas, nepakito. Minėtos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytos bausmės rūšys ir dydžiai taip pat nepakito.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. Nuteistojo A. B. apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, civilinių ieškinių dydžiai, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.
Apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, atmestinas. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, negali sutikti su tokiu nuteistojo argumentu. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Nuteistajam A. B. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau 16 kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, išsiskyręs, į narkologines įskaitas neįrašytas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankstesnės bausmės teigiamų rezultatų nedavė. Be to, apeliantas analogiškas nusikalstamas veikas daro sistemingai, nes ši susikalstama veika padaryta po to, kai 2013-10-21 jis padarė kitą analogišką nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas 2014-02-12 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu. Visa tai atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, nenorą nutraukti asocialų elgesį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. B. paskyrė BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytą nusikaltimą (BK 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų) paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė, todėl darytina išvada, kad apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik vienerių metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. B. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytą nusikaltimą bei šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti. Be to, pirmosios instancijos teismas šią paskirtą bausmę subendrindamas su 2014-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė.
Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nusikaltimo padarymo metu leisdamasis kabeliais iš 6 aukšto nukrito ir sulaužė stuburą, dėl ko prarado sveikatą, negali gyventi pilnaverčiu gyvenimu. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybės nešalina apelianto baudžiamosios atsakomybės.
Toliau apeliantas skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe–jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, taip pat sušvelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Nors apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamajame nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštaringai ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas prašo įvertinti tik tuos įrodymus ir bylos aplinkybes, susijusius su apelianto duotu nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi.
Pirmosios instancijos teismas byloje pagrįstai nenustatė A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Apeliantas teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikaltimų padarymo aplinkybes, tačiau minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas nėra grindžiamas vien bendrais pareiškimais dėl kaltės pripažinimo. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kai jis savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvias aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nors nuteistasis formaliai pareiškė, kad prisipažino padaręs BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad tai nuoširdus pareiškimas, kadangi nuteistasis sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas. Byloje esantys Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys apie fizinį asmenį, taip pat įsiteisėjusių nuosprendžių kopijos patvirtina, jog A. B. yra teistas net 16 kartų, be to už analogiškas nusikalstamas veikas, naujas tyčines nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad po šių nusikalstamų veikų būdamas laisvėje jis vėl nusikalto ir padarė analogiškus nusikaltimus. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. B. nekritiškai vertina savo elgesį ir nesigaili. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo šioje byloje konstatuoti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.