Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-2844-429/2016Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01963-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.11.2; 3.1.7.7; 3.2.6.1 (S)

2016 m. gruodžio 19 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. N., V. N. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2016 m. vasario 2 d. pateikė ieškinį (b. l. 3-8), kuriuo prašė:

panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo";įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, įkainojimo akto 1.2. punkte nurodyti buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), vertę pakeitusių nuomininko A. N. investicijų dydį ir jas įvertinti apskaičiuojant parduodamo Buto kainą;Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę įkainojimo akto 3 punkte nurodyti parduodamo savivaldybės būsto kainą- 13 098,18 Eur.

2016 m. spalio 31 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį (b. l. 117-126), kuriuo prašo:

prijungti prie civilinės bylos Nr. 2-5844-429/2016 patikslintą ieškinį ir jį nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu.panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo" (toliau – ir Sprendimas);įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, įkainojimo akto 1.2. punkte nurodyti buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę pakeitusių nuomininko A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) investicijų dydį - 11 709,51 Eur;įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 188764867, įkainojimo akto 3 punkte nurodyti parduodamo savivaldybės būsto kainą- 13 098,18 Eur.priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuomojasi savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Butą, kuriame gyvena kartu su žmona R. N. ir dukra V. N.. Pagal 2012 m. kovo 13 d. nuomos sutarties 5.10 punktą, ieškovas įsipareigojo savo lėšomis pagal poreikį, bet ne rečiau nei kas 5 metus, atlikti paprastąjį nuomojamų patalpų remontą. Ieškovas nurodo, kad atliko Buto remonto darbus už 11 709,51 Eur ir mano, kad būtent tokia suma atsakovė turėtų sumažinti parduodamo Buto kainą, t. y. įskaičiuoti ieškovo atliktus remonto darbus.

Ieškovas A. N. 2016 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bute gyvena apie 50 metų, nuo pat gyvenamojo namo pastatymo dienos (1969 m.), gyveno su tėvais, vėliau su žmona ir neįgalia dukra. Butą pradėjo remontuoti nuo 2008 m., remontavo iki 2011 m. Pradėjo remontuoti, kadangi pelijo sienos, o įvykus vamzdynuose avarijai, pakeitė visą santechniką Ieškovas paaiškino, kad iš pradžių pakeitė langus dviejuose kambariuose, balkone, vėliau dar po metų, kitus langus, tai pat pakeitė visas septynias duris, įskaitant ir lauko duris. Pažymėjo, kad yra davęs pinigų ir dėl stogo remonto, tačiau sumokėtų pinigų iš savivaldybės neatgavo. Ieškovas patvirtino, kad nesikreipė į atsakovę dėl leidimo atlikti remonto darbus, bei nesikreipė dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo dėl kapitalinio remonto darbų.

Ieškovo atstovė, advokatė Asta Kakoškina, 2016 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio prašė bylą nagrinėti pagal patikslintą ieškinį, nurodė, kad palaiko ieškovo teismo posėdžiu metu nurodytas faktines aplinkybes. Advokatė atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, kurioje aiškindamas teisės aktus ir normas privatizavimo klausimais, pažymėjo, kad kai pagerintą turtą įsigyja pats pagerinimus atlikęs nuomininkas, jo teisė į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą išlieka ir turi būti ginama, tokiu atveju turto pagerinimo išlaidas turi kompensuoti buvęs privatizuoto turto savininkas (valstybė ar savivaldybė). Advokatė pažymėjo, kad nors minėtoje nutartyje faktinės aplinkybės nesutampa, tačiau svarbūs yra išaiškinimai materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomininkų teisę į nuomojamų savivaldybės patalpų pagerinimo išlaidų kompensavimą.

Advokatė patikslino, kad remonto darbai buvo atliekamai 2008-2011 m. Advokatės nuomone, tokia situacija, kai nuomininkas, pragyvenęs daugiau nei 20 metų, ir neturi jokių privilegijų įsigydamas turtą, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tokiu atveju, pats privatizavimo institutas netenka prasmės. Advokatė paaiškino, kad ieškovas į savivaldybę nesikreipė dėl sutikimo atlikti remonto darbus, kadangi tuo metu nebuvo teisinio reglamentavimo. Nurodė, kad ieškovas yra investavęs daugiau nei vienuolika tūkstančių eurų ir tai patvirtina pateikta sąmata, paaiškino, kad ieškovas papildomų įrodymų neturi, kadangi daugelį darbų atliko pats, medžiagų pirkimo dokumentų ir nėra išsaugojęs. Akcentavo, kad vien savivaldybės sutikimo negavimas, neturėtų sukelti tokių neigiamų pasekmių ieškovui.

Atsakovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 76-81, 149-153). Atsakovė nurodė, kad ieškovas atliko paprastus remonto darbus, ką ir įsipareigojo daryti nuomos sutartimi. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas remonto darbus atliko neturėdamas atsakovės leidimo. Be to, jeigu ieškovas būtų atlikęs kapitalinio remonto darbus, tai jam būtų reikėję turėti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas būtų turėjęs kokį leidimą.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad lokalinė sąmata sudaryta 2015 m. kainomis, todėl nėra aišku, kada realiai buvo atlikti ieškovo darbai ir kiek jie kainavo, nepateiktos sutartys, sąskaitos. Pažymėjo, kad pateikta sąmata tik patvirtina, kiek kainuotų tokie darbai, juos atliekant 2015 m. spalio mėn., taip pat įskaičiuota ir darbo jėga, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų (sutarčių), jog ieškovas būtų samdęs darbininkus ir jiems mokėjęs sąmatoje nurodytą atlygį. Todėl, atsakovės nuomone, negalima teigti, jog sąmatoje nurodyta remontų darbų vertė yra tolygi nekilnojamojo turto vertės padidėjimui.

Atsakovės atstovė Laima Pušinskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Butas nuosavybės teise priklauso savivaldybei. 2012 m. kovo 13 d. su ieškovu sudarė nuomos sutartį. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad savivaldybė yra patvirtinusi savo tvarką, kurioje numatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti, tačiau tokių dokumentų ieškovas nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovas nuomos sutarties 5.5 p. įsipareigojo atlikti paprastojo remonto darbus. Atsakovės nuomone, ieškovo išvardyti darbai ir pateikta lokalinė sąmata patvirtina, kad buvo atlikti paprastojo remonto darbai. Atstovė pažymėjo, kad CK 6.501 straipsnio 1 dalis reglamentuoja dėl turto pagerinimo darbų atlyginimo, turi būti raštiškas nuomotojo sutikimas. Šiuo atveju savivaldybė nebuvo išdavusi jokio sutikimo. Nurodė, kad jei savivaldybė būtų žinojusi, kokius darbus ketina atlikti, tuomet būtų fiksuojama nuotraukomis prieš remonto ir po jo atlikti darbai, būtų derinama sąmata, jei tai kapitalinis remontas, turi būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau ieškovas nesikreipė į savivaldybę, remonto darbus atliko savo valia. Pažymėjo, kad visi darbai kuriuos atliko nuomotojas buvo numatyta nuomos sutartyje, o daryti einamąjį remontą nuomininkas privalo.

Atstovė atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) Buto vertinimą atliko lyginamuoju metodu, todėl remonto vertė, įdėtos lėšos neturi jokios įtakos Buto vertės nustatyme. Akcentavo, kad 24 700 Eur Buto vertė, kaip už keturių kambarių, 70 kv. m. buto plotą, nėra didelė.

Liudytojas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m spalio 5 d teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), seniai pažįsta ieškovą, kadangi gyvena priešais ieškovo namą. Paaiškino, kad jis pirmas pradėjo darytis kapitalinį remontą, po metų pradėjo remontuotis ir ieškovas, tai buvo 2008 m. Liudytojas paaiškino, kad ieškovas remontą darė etapais. Pažymėjo, kad remontą reikėjo daryti, kadangi vamzdynas buvo supuvęs, reikėjo apšiltinti sienas, nes jos palijo. Liudytojo nuomone, tokių darbų kaina, samdant darbuotojus, galėtų kainuoti apie 15 000. Liudytojas paaiškino, kad pats statybose dirba 35 metus, todėl mano, kad ieškovas atliko kapitalinį remontą, kadangi viską keitė iš pagrindų.

Liudytoja L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad su ieškovu yra kaimynai, gyvena tame pačiame name, ji antrame aukšte, o ieškovas ketvirtame aukšte. Paaiškino, kad matė kaip ieškovas remontavosi, kadangi ir ji panašiu laiku darėsi remontą, todėl ateidavo pas ieškovą pažiūrėti kaip remontuojasi. Nurodė, kad ieškovas remonto darbus atliko palaipsniui 2008-2011 m.: keitė vamzdynus, langus, gyvatuką, šiltino sienas, keitė grindis, duris, pakeista elektros instaliacija. Pažymėjo, kad remontas buvo atliekamas, kadangi butas buvo labai apleistas.

Motyvuojamoji dalis

ko nstatuoja:

Butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, Kauno miesto savivaldybei 1995 m. kovo 16 d. Priėmimo – perdavimo akto Nr. 25-12-84 pagrindu (b. l. 29).

Ieškovas Bute gyvena nuo gyvenamojo namo pastatymo dienos (1969 m). Šiuo metu gyvena su žmona R. N. ir dukra V. N.. Gyvenamąją vietą Bute ieškovas yra deklaravęs nuo 1985 m. lapkričio 21 d., R. N. - nuo 1998 m. spalio 30 d., V. N. – nuo 2004 m. vasario 25 d. (b. l. 42).

Pirminė Buto nuomos sutartis sudaryta 1999 m. sausio 18 d. (b. l. 44, antra pusė).

Ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. Bute atliko tokius remonto darbus: pakeitė langus, vidines ir lauko duris, vamzdynus, apšiltino sienas, įsirengė įtempiamas lubas, nudažė ar tapetavo sienas, pakeitė grindų dangą. Kiek tiksliai kainavo ieškovo atlikti remonto darbai su medžiagomis, teismas nustatyti negali, nes nėra pateikti jokie kvitai, PVM sąskaitos – faktūros, sutartys ar kitokie dokumentai.

2009 m. rugsėjo 19-20 dienomis, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti stogo remonto darbai, ieškovas prisidėjo prie stogo remonto kartu su kitais gyventojais, sumokėdamas 257,50 Lt (b. l. 103).

2012 m. kovo 13 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 25-12-84 (toliau – Sutartis), kuria ieškovui ir jo šeimos nariams, remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), neterminuotai buvo išnuomotos 70 kv. m. bendrojo ploto, keturių kambarių butas, adresų (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Sutarties pasirašymo dieną Buto būklė įvertinta kaip gera (b. l. 16).

Ieškovas pirmą kartą dėl Buto pirkimo į atsakovę kreipėsi 2015 m. balandžio 13 d. (b. l. 62). Ieškovas buvo informuotas, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (toliau – Paramos įstatymas), ieškovui bus galimybė pirkti Butą, kai bus priimti Paramos įstatymą įgyvendinantys teisės aktai (b. l. 60-61).

Ieškovas A. N. ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. N. ir V. N., 2015 m. rugsėjo 7 d. susitarė, kad ieškovas Butą pirks asmeninės nuosavybės teise (b. l. 54).

Ieškovas 2015 m. spalio 14 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl Buto pirkimo (b. l. 48).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. N. 2015 m. spalio 14 d. ieškovo vardu sumokėjo 107,69 Eur pradinį įnašą už Buto pirkimą (b. l. 56).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Buto įkainojimo aktą ir nusprendė ieškovui Butą (70 kv. m. bendrojo ploto su rūsiu) parduoti už 24 807,69 Eur (b. l. 21).

Kauno miesto savivaldybė, nustatydama Buto pardavimo kainą, rėmėsi (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 15-K-120 (b. l. 23). Kauno miesto savivaldybė nenustatė būsto vertę pakeitusių nuomininko investicijų. Į Buto pardavimo kainą įtraukė išlaidas, susijusias su būsto vertės nustatymu – 107,69 Eur įkainojimo akte.

(Duomenys neskelbtini) Buto vertinimą atliko lyginamuoju metodu, t. y. lyginant per paskutinius 36 mėnesius toje vietoje įvykusius sandorius (b. l. 47). Buto su rūsiu vertė 24 700 Eur (b. l. 47).

Byloje kilo ginčas dėl 11 709,51 Eur sumos, kuria ieškovas nori, kad būtų sumažinta Buto pardavimo kaina. Ieškovas byloje neginčija bendros Buto įvertinimo kainos, t. y. 24 700 Eur (Buto su rūsiu vertė)+107,69 Eur (išlaidos, susijusios su būsto vertės nustatymu).

Dėl ieškovo teisės į Buto pagerinimo išlaidų atlyginimą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.501 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai nuomininkas nuomotojo leidimu daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ką kitą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išnuomotam daiktus ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas neturėjo atsakovės sutikimo atlikti remonto darbus.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimo atvejus, jų vertės ir kainos nustatymą, sandorių sudarymą, atsiskaitymo už parduotus būstus tvarką ir lėšų panaudojimą nuo 2015 m. sausio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau — Įstatymas) ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T-421 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", (toliau - Aprašas).

Įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas. Ieškovas atitiko Įstatymui keliamus reikalavimus, todėl jam buvo leista iš atsakovės pirkti jo nuomojamą Butą už 24 807,69 Eur. Teismas pažymi, kad Įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos, kadangi ieškovas dėl Buto privatizavimo pirmą kartą kreipėsi 2015 m. balandžio 13 d., t. y. jau galiojant Įstatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.501 str. 1 d. nuostata galiojo tiek ieškovui atliekant remonto darbus, tiek ir kreipiantis į atsakovę dėl Buto pirkimo. Minėta, kad ieškovas nuomotojo sutikimo nebuvo gavęs, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sumažinti ieškovui parduodamo Buto kainos, įvertinant jo investicijas į remontą.

CK 6.493 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas savo lėšomis privalo daryti einamąjį nuomojamo daikto remontą, jeigu ko kitą nenustato įstatymai arba sutartis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas 2012 m. kovo 13 d. Sutarties 5.10 punktu įsipareigojo savo lėšomis pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas penkeri metai atlikti paprastąjį nuomojamų gyvenamųjų, pagalbinių ir bendrojo naudojimo patalpų (jei jos išnuomotos), bei jų įrenginių remontą, t. y.: tinkuoti, balinti, dažyti sienas ir lubas; dažyti langų vidinius rėmus, palanges, duris, grindis, radiatorius, vamzdžius; keisti buto langų ir durų įtaisus, įstiklinti langus; pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus; keisti ir remontuoti klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, maišytuvus, čiaupus, karšto ir šalto vandens vamzdžius ir kt. Taigi, tiek CK, tiek Sutartis įpareigoja ieškovą einamajam remontui priskiriamus darbus atlikti iš savo lėšų.

Pažymėtina, kad pateikdamas prašymus atsakovei dėl būsto išsipirkimo, ieškovas nepateikė jokios informacijos, jog būtų atlikęs esminius būsto pagerinimo darbus, kurie padidino išnuomoto buto vertę. Teismo vertinimu, ieškovo pateikta atliktų būsto darbų lokalinė sąmata, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2015 m. sudarė lokalinę sąmatą, kurių darbų vertė nurodyta 11 709,51 Eur, tačiau tokia sąmata negali būti laikoma kaip sąmata, patvirtinanti ieškovo atliktų remontų darbų kainą. Pažymėtina, kad lokalinė sąmata sudaryta 2015 m. spalio mėnesio kainomis, tuo tarpu byloje nustatyta, kad ieškovas remonto darbus atliko 2008-2011 metais. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų (pvz., medžiagų pirkimo kvitų, sutarčių dėl samdytų darbuotojų ir jiems mokamo užmokesčio, PVM sąskaitų faktūrų), kurie patvirtintų, kiek ieškovas investavo į Buto remonto darbus. Todėl teismas negali vienareikšmiškai patvirtinti aplinkybės, kad ieškovo atlikti remonto darbai Bute kainavo 11 709,51 Eur. Be to, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovo atliktų remontų darbų kaina negali būti prilyginama Buto rinkos kainai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, nurodė, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo atveju nuomininko teisėtai, turint nuomotojo leidimą, patirtos būtinos turto pagerinimo išlaidos jam būtų kompensuotos pagal CK 6.501 str. įtvirtintas taisykles. Todėl ieškovės nurodyta nutartis tik patvirtina, kad ieškovas turėtų teisę į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, jeigu remonto darbus būtų atlikęs teisėtai, t. y. gavęs atsakovės raštišką sutikimą.

Dėl ieškovo atliktų remonto darbų kvalifikavimo

Byloje kilo ginčas, ar ieškovo atlikti darbai laikyti einamojo (paprastojo) remonto darbais ar kapitaliniu remontu.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas nustato, kad statinio kapitalinis remontas — statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punktas nustato, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, numato, kurie remonto darbai yra priskiriami paprastajam (pagal Civilinį kodeksą — einamajam remontui), o kurie - kapitaliniam remontui.

Ieškovo atliekamų remonto darbų metu (2008-2011 m.), galiojusios STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" redakcijų (nuo 2004-04-07 iki 2009-12-31; nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 ir nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31) VI-VIII skyriuose buvo nurodyta, kas yra laikoma statinio rekonstravimu, kapitaliniu remontu ir statinio paprastuoju remontu. Teismo vertinimu, ieškovo sąmatoje nurodyti darbai priskirtini prie paprastojo remonto.

Pažymėtina, kad ieškovo ginčijamas ir prašomas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualus administracinis aktas, kuris gali būti panaikintas, jeigu jis: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą; kitais pagrindais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str.).

Ieškovas neįrodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti, o tuo pačiu tenkinti antrąjį reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo įvertinti investicijų į butą dydį, mažinant buto pardavimo kainą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą bei nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę pakeisti Buto pardavimo kainą, įvertinant ieškovo atlikto remonto darbų kainą, todėl patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą dėl 11 709,51 Eur sumos, kiti reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl ieškovas, pateikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį iš viso turėjo sumokėti 351,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 32, 133-134). Teismui atmetus ieškovo patikslintą ieškinį, žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 2 d.).

Teismas turėjo 21,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, kurios priteistinos iš ieškovo, atmetus patikslintą ieškinį (CPK 92 str., 96 str. 2 ir 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111106319, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo" panaikinimo, įpareigojimo įkainojimo akte nurodyti vertę pakeitusių investicijų dydį - 11 709,51 Eur ir įpareigojimo įkainojimo akte nurodyti parduodamo savivaldybės būsto kainą - 13 098,18 Eur.Priteisti iš ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 372,96 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 96 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.