Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui P. Ž. (P. Ž.) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1.6. Atsižvelgiant į tai, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-552-723/2021 priėmimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 183 straipsnio 5 dalis), o atsakovas jokių teigiamų pokyčių nepadarė, kad susigrąžintų vaiką, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl yra tikslinga neterminuotai apriboti tėvo P. Ž. valdžią nepilnamečio vaiko A. Ž. atžvilgiu.

2. Atsakovo P. Ž. atstovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

2.1. Su atsakovu buvo bendrauta telefonu, ieškinį jis yra gavęs. Atsakovas išreiškė nuomonę, kad jis nesutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia dukters A. Z. atžvilgiu. Šiuo metu jis nedirba, tačiau tuo laiku, kai neturi oficialaus darbo, dirba atsitiktinius darbus. Jis tikisi, kad gavus darbą, padėtis pasikeis.

2.2. Atsakovas teigia, kad su dukra bendravo, tačiau nepavyko su dukters globėja suderinti bendravimo laiko, nes jis pageidavo bendrauti su dukra išeiginėmis dienomis, tačiau tai buvo neparanku globėjai. Atsakovas iš bendravimo su globėja ir socialinių tarnybų atstovais yra susidaręs nuomonę, kad vaikas jam nebus grąžintas.

2.3. Atsakovui buvo paaiškinta būtinybė dėti visas pastangas dėl bendravimo su dukra ir jos globėja tęsimo, emocinių ryšių atnaujinimo, įsidarbinimo, išlaikymo teikimo bei kad, dedant minėtas pastangas, ateityje būtų galimybė kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo panaikinimo. Atsakovui taip pat išaiškinta, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas gali būti įvaikintas be tėvo sutikimo.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį tenkinti. Nurodo, kad:

3.1. Per visą laikinosios ir nuolatinės globos laikotarpį globėja ne tik buvo sudariusi sąlygas vaiko tėvui netrukdomai bendrauti su savo dukra, tačiau ir skatino jį aplankyti savo dukrą, ragino skambinti vaizdo skambučių pagalba. Visgi, vaiko tėvas savo dukrą aplankė tik kelis kartus, o po 2021 m. gegužės jis nustojo teirautis dėl dukros, neatvažiuoja jos aplankyti, nesidomi ja.

3.2. Per visą laikinosios ir nuolatinės globos laikotarpį vaiko tėvas savo dukrai neteikė jokio išlaikymo, nors išlaikymas priteistas.

4. Suinteresuotas asmuo Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Jurgita Vaisėtaitė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Atstovė papildomai nurodė, jog turimais duomenimis, tėvas paskutinį kartą dukrą lankė 2021 m. gegužę, iki šios dienos teigiamų pokyčių nėra.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Regina Vasiliauskienė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovas bandė lankyti pozityvios tėvystės užsiėmimus, bendrauti su dukra per globėją. Šie veiksmai rodo, kad nėra visiškai taip, kad atsakovui nerūpėtų jo dukra. Advokatė prieš posėdį skambino atsakovui, tačiau atsakovas neatsiliepė, su advokate nesusiekė ir prieš tai.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

7. Gimimo įrašo (Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovas P. Ž. ir S. Ž. yra A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnamečio vaiko mama S. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-552-723/2021, atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu bei priteistas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Minėtu sprendimu taip pat nuspręsta nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos D. R. gyvenamojoje vietoje. 2021 m. balandžio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2513-723/2021, nepilnamečio vaiko nuolatine globėja paskirta D. R..

9. 2021 m. spalio 1 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 3GVA-824 duomenimis globėja D. R. globą vykdo tinkamai, duomenų apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus, nėra. Nepilnametis vaikas yra per mažas, kad galėtų išreikšti savo nuomonę. Su nepilnametės dukters tėvu nebendrauja, jis išlaikymo vaikui neteikia.

10. Švenčionių socialinio paslaugų centro duomenimis nepilnamečio vaiko globėja D. R. tinkamai atlieka globėjos pareigas, atliepia globojamo vaiko poreikius. Stebint vaiką, matyti, jog ji globėjos prižiūrima, toje aplinkoje jaučiasi saugi, mylima, globa atitinka geriausius mergaitės interesus.

11. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas administracine tvarka 5-erių metų bėgyje baustas 3 kartus, nuobaudos skirtos dėl transporto priemonių vairavimo, neturint tam teisės. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis atsakovas neteistas.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

12. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

13. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

14. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

16. Teismas šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatė, kad tarp tėvo (atsakovo) ir jo dukters dėl atsakovo kaltės nėra emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis laikinai buvo pasikeitusi – atsakovas dalyvavo tėvystės kursuose, per savaitę kelis kartus skambino globėjai domėdamasis dukra, teikė išlaikymą. Tačiau nuo 2021 m. gegužės padėtis pablogėjo – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nebesidomi jos gyvenimu, be to, abejoja tėvyste, tačiau DNR tyrimo neatlieka. Atsakovas su dukra vengia susitikti, nepriima ir socialinės darbuotojos pagalbos, atsisako kalbėti apie vaiką, taigi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

17. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.

18. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovo elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas po laikinosios rūpybos nustatymo trumpam rodė pastangas bei norą susigrąžinti dukrą. Be to, atsakovo atstovė taip nurodė, kad atsakovas bandė lankyti pozityvios tėvystės užsiėmimus, bendrauti su dukra per globėją, atsakovui rūpi ryšys su dukra. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad atsakovas šiuo metu savo elgesiu rodo priešingą nusistatymą, kadangi teismo procesu nesidomi, į advokatės skambučius neatsiliepia, teismui pozicijos apie neterminuotą tėvo valdžios apribojimą asmeniškai neišsakė, vaiku nesidomi. Taigi objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas sukurti tėvo ir dukters ryšį, byloje nėra.

19. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

20. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią jo nepilnametei dukrai A. Ž.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

21. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytas minimalus valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumos dydis, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,94 Eur.

24. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo P. Ž. (P. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnametės dukters A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.