- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- A2-586-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- G. V., R. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sinkasta“, UAB „Verslo valdymo centras“, Č. K.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos R. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-500-358/2010 pagal AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovams G. V. ir R. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Sinkasta“, UAB „Verslo valdymo centras“, Č. K., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-500-358/2010 LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu – kai paaiškėja esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog tokia aplinkybė paaiškėjo Kauno rajono apylinkės teismui 2011 m. spalio 13 d. priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 206 straipsnio 2 dalyje (kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką). Priėmus šį įsakymą, paaiškėjo, kad G. V., būdamas UAB ,,Sinkasta“ vadovu, gavęs kreditą apyvartinėms lėšoms, jį panaudojo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir jo laiku negrąžino, todėl kreditoriui (AB DnB NORD bankui), laiduotojui (R. K.) ar kitam asmeniui padarė didelę turtinę žalą. Paaiškėjus, kad kredito sutartis nebuvo įvykdyta dėl UAB ,,Sinkasta“ direktoriaus, nuteistojo G. V., nusikalstamos veikos, pareiškėjai negali kilti civilinė atsakomybė LR CK 6.246 straipsnio pagrindu. Apie priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą nei pareiškėjai, nei teismui priimant 2010-01-29 teismo sprendimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma, tačiau jei jos būtų žinomos bylos nagrinėjimo metu, tai būtų turėję lemiamą įtaką bylos baigčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą nurodytoje byloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010-01-29 sprendimu ieškovo AB DnB Nord banko ieškinys dėl 50 000 Lt skolos bei palūkanų priteisimo solidariai iš G. V. ir R. K. buvo patenkintas todėl, kad ieškovui 2008-01-29 su UAB „Sinkasta“ sudarius kredito linijos sutartį, kurios pagrindu buvo suteiktas 50 000 Lt kreditas su kintančia metinių palūkanų norma apyvartinėms lėšoms papildyti, įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo įvykdyti. Už kredito linijos sutarties įvykdymą laidavo atsakovai G. V. bei R. K., ir laiduotojai įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu skolininkas nevykdys visų ar dalies prievolių pagal minėtą kredito linijos sutartį arba jas įvykdys netinkamai. Kadangi laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, todėl solidariųjų prievolių atveju aplinkybė, kur ir kam realiai buvo panaudoti kredito pinigai, neturi reikšmės, ir pareiga įvykdyti šias prievoles išlieka abiems solidariosios prievolės dalyviams nepaisant pinigų gavimo tikslo ir jų realaus panaudojimo. Todėl vien 2011-10-13 Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti G. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 206 str. 2 d., priėmimas nesudarytų pagrindo civilinėje byloje Nr. 2-500-358/2010 pareikštus reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo išspręsti priimant 2010-01-29 teismo sprendimą. Apylinkės teismas sprendė, jog teismo baudžiamasis įsakymas neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų požymių ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-500-358/2010. Nurodo, jog nepagrįstai netenkintas pareiškėjos prašymas, kadangi yra visos sąlygos, būtinos proceso atnaujinimui. Pareiškėjos pasirašytoje laidavimo sutartyje nėra nurodyta, kad ji laiduoja už paskolą bet kokiomis sąlygomis, o tik kreditavimo sutartyje numatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėja sutiko laiduoti už trečiojo asmens paimtą paskolą pagal sutartyje nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad kreditas paimtas apyvartinėms lėšoms papildyti, pareiškėja yra atsakinga dėl paskolos grąžinimo tik tuomet, kai paimtas kreditas buvo panaudotas pagal kredito sutartyje numatytas sąlygas, t.y. įmonės apyvartinėms lėšoms. Dėl G. V. nusikalstamos veikos buvo iššvaistytas ieškovo suteiktas kreditas ir laiku neatsiskaityta su ieškovu, todėl naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, kaip kad konstatavo Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 29 d. sprendime. Pareiškėjos nuomone, šios naujai paaiškėjusios aplinkybės pagrindu atnaujinus bylos nagrinėjimą, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, kadangi ši aplinkybė įrodo, kad pasirašyta laidavimo sutartis neatitinka šalių valios, ir todėl atnaujinus bylos nagrinėjimo procesą pareiškėjai būtų sudaryta galimybė pasinaudoti teismine gynyba ir apginti savo teises pareikalaujant šią laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, atliko pilną ir išsamią proceso atnaujinimo pagrindų analizę, nors šias aplinkybes teismas turėjo aiškintis jau atnaujinus bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovas byloje) AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė negalėtų lemti kitokio sprendimo priėmimo, nei buvo priimtas. R. K. laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti už UAB „Sinkasta“ prievoles, kurias privalo įvykdyti skolininkas, o kredito panaudojimas, įskaitant ir neteisėtą panaudojimą, skolininko ir laiduotojų prievolių bankui nepanaikino. G. V. neteisėti veiksmai gali turėti įtakos tik laiduotojų R. K. ir G. V. tarpusavio santykiams, tačiau ne laiduotojų atsakomybei prieš banką. Be to, pareiškėja klausimą dėl banko suteikto kredito panaudojimo kėlė dar bylos pirmojoje instancijoje nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė apskritai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina tai, kad G. V. veiksmai panaudojant banko kreditą yra pripažinti nusikalstamais, ir tai paaiškėjo jau priėmus sprendimą, tačiau tai neįtakoja pareiškėjos sutartinės atsakomybės ir teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja galėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimui tik tuomet, jei laidavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Taip pat nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuria remdamasi, šalis siekia proceso atnaujinimo, teismo turi būti bent preliminariai įvertinta, priešingu atveju, šaliai nurodžius bet kokią naujai paaiškėjusią aplinkybę, procesas turėtų būti atnaujintas visais atvejais, o tai prieštarautų proceso atnaujinimo instituto paskirčiai. Todėl pagrindas atnaujinti procesą yra tik esminę reikšmę turinti aplinkybė.
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurio paskirtis – ištaisyti esmines teisines ar faktines klaidas, jeigu jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais arba nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų. Pareiškėjo įvardinti proceso atnaujinimo pagrindas vertintini, siekiant patikrinti, ar jie leidžia pagrįstai abejoti priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ar pagrįstumu.
Šalies argumentai
Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo naujai paaiškėjusią esminę aplinkybę, jos manymu, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, t.y. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytą faktą, kad G. V. (UAB „Sinkasta“ direktorius ir laiduotojas) yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 206 straipsnio 2 dalyje (kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką). Pareiškėjos nuomone, priėmus baudžiamąjį įsakymą paaiškėjo, kad G. V., būdamas UAB ,,Sinkasta“ vadovu, gavęs kreditą apyvartinėms lėšoms, jį panaudojo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką ir jo laiku negrąžino, dėl ko kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos. Kadangi kredito sutartis nebuvo įvykdyta dėl UAB ,,Sinkasta“ direktoriaus, nuteistojo G. V., nusikalstamos veikos, pareiškėjai negali kilti civilinė atsakomybė LR CK 6.246 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors tai ir yra naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, tačiau ji nėra esminė, galinti turėti reikšmės priimto teismo sprendimui ir teisėtumui. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada - sprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Pareiškėjos nurodoma aplinkybė pati savaime niekaip neįtakoja laidavimo sutarties galiojimo ir jos atsakomybės pagal šią sutartį, kadangi pareiškėjos, kaip laiduotojos, atsakomybės atsiradimo pagrindas yra skolininko UAB „Sinkasta“ įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas. Todėl aplinkybės ir priežastys, dėl kurių įsipareigojimai neįvykdyti ar įvykdyti nevisiškai nei pagrindinio skolininko, nei laiduotojo atsakomybei įtakos neturi. Pareiškėjos proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma aplinkybė nepaneigia skolininko sutartinių įsipareigojimų pagal kredito linijos sutartį neįvykdymo fakto ir laiduotojų pareigos atsakyti kreditoriui už skolininko sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Turtinės žalos, galimai atsiradusios pareiškėjai dėl G. V. neteisėtų nusikalstamų veiksmų, padarymas yra atskiros bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi reikšmės pareiškėjos, kaip laiduotojos, santykiams su banku (kreditoriumi).
Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjos nurodytas argumentas, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas, kadangi, jos nuomone, ši aplinkybė įrodo, kad pasirašyta laidavimo sutartis neatitinka šalių valios, todėl atnaujinus bylos nagrinėjimo procesą pareiškėjai būtų sudaryta galimybė pasinaudoti teismine gynyba ir apginti savo teises pareiškiant reikalavimą pripažinti šią laidavimo sutartį negaliojančia. Tačiau byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nebuvo pareikštas reikalavimas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Baudžiamasis teismo įsakymas negali būti pagrindas teismui priimti kitokį sprendimą, kadangi laidavimo sutartys byloje nebuvo ginčijamos ir nėra nuginčytos CK nustatyta tvarka, todėl buvo ir yra galiojančios. Pareiškėjai neužkertamas kelias reikšti reikalavimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atskira tvarka ir tik tuomet, jei laidavimo sutartis būtų nuginčyta, tai galėtų būti pagrindu atnaujinti procesą šioje byloje.
Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas dėl pažeistų prašymo nagrinėjimo ribų, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atlikti išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą. CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Tai reiškia, kad šioje stadijoje yra sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą ir tiriami bei vertinami su tuo susiję įrodymai. Kadangi pareiškėjos prašymas buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t.y. kai procesas yra atnaujinamas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjos nurodyta aplinkybė atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus, tame tarpe įvertinti, ar ji yra esminė, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė, neviršydamas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė procesinės teisės normų reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją panaikinti. Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.