Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 val. nemokamų darbų. Į bausmės laiką įskaitytas Ž. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2016 m. spalio 22 d. iki 2016 m. spalio 24 d., t. y. 2 paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Tuo pačiu nuosprendžiu Ž. N. iš kaltinimų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo UAB „O.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Ž. N. priteista 530 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. N. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 17.47 val. viešoje vietoje, UAB „O.“ priklausančiuose lošimo namuose „S.“, esančiuose (duomenys neskelbtini), ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą, lošimo namų lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia mesdamas stiklinę į baro lentyną, suskaldė lošimo namų „S.“ stiklinę baro lentyną bei nuo atšokusių stiklo šukių apgadino dekoratyvinę koloną, padarydamas UAB „O.“ turtinę žalą, tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sugadino svetimą UAB „O.“ priklausantį turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti, bylą šioje dalyje nutraukti ir nepripažinti civilinio ieškovo ieškinio toje dalyje, kurioje reikalaujama atlyginti dekoratyvinei kolonai padarytą žalą. Tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas šis prašymas, apeliantas prašo pakeisti jam paskirtą bausmę ir paskirti daugiau valandų viešųjų darbų ir/arba baudą.Skunde apeliantas nurodo, jog teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi, apelianto nuomone, jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį, nes konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys, t. y. noras, kad apelianto į lošimo namus daugiau nebeįleistų.Nagrinėjamu atveju apeliantas nesiekė nieko sužeisti, prieš metant taurę į stiklinę baro lentyną apsižvalgė ar šalia nėra žmonių ir įspėjo baro darbuotoją, kad tuoj mes taurę. Pats konfliktas buvo trumpalaikis, šį konfliktą matę liudytojai neturi apeliantui jokių pretenzijų ir įvykio metu nepasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, o žmonių darbas įvykio metu nebuvo nutrauktas. Be to, įvykio metu nebuvo iškviesta policija, o tik nuolatos lošimo namuose dirbanti apsauga, kas patvirtina nedidelį veikos pavojingumą. Įvertinus apelianto veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, kitas aplinkybes, darytina išvada, kad jo padaryta veika nepasiekė tokio pavojingumo, kuris būdingas baudžiamajam nusikaltimui, įtvirtintam BK 284 straipsnio 1 dalyje.Apeliantas taip pat kategoriškai nesutinka su padaryta žala dekoratyvinei baro kolonai ir teismo nuosprendį toje dalyje laiko nepagrįstu, kadangi byloje surinkti įrodymai nepagrindžia būtent jo veiksmais buvo sugadinta baro kolona. Jo įsitikinimu, civilinis ieškovas siekia pasipelnyti, todėl pateikė situacijos neatitinkančią nuotrauką, tokiu būdu pakenkdamas bylos tyrimui. Pirmosios instancijos teisme duoti liudytojų parodymai taip pat pagrindžia faktą, kad kolonos lošimo namų klientų yra apgadinamos nuolat. Be to, kolonos pažeidimas yra labai nedidelis, ja buvo galima užglaistyti ir uždažyti, tačiau Civilinis ieškovas darbų rangovo reikalavo pakeisti visą koloną. Akivaizdu, kad Civilinis ieškovas elgiasi visiškai nesąžiningai ir neteisingai reikalaudamas neproporcingai didelės vertės darbų lyginant su kilusiais nuostoliais. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad pats Civilinis ieškovas yra nesąžiningas ir tik pasipelnyti siekiantis verslo subjektas. Nesant pakankamai įrodymų ir atsižvelgiant į Civilinio ieškovo neprotingus ir nesąžiningus veiksmus yra nepagrįsta ir neteisinga pripažinti Civilinio ieškovo ieškinį toje dalyje, kurioje reikalaujama atlyginti padarytą žalą už dekoratyvinę baro koloną, kuri neva buvo apgadinta dėl apelianto veiksmų.Ž. N. nesutinka ir su jam paskirta bausme. Skunde nurodoma, jog apeliantas ieško darbo užsienyje ir nuolat keliauja po Europos Sąjungą ir kitas užsienio šalis, todėl įpareigojimas nuo 22:00 val. iki 07:00 val. būti registruotos buveinės adresu yra neproporcingas padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, kadangi nepaprastai suvaržo jo veiksmus ir kliudo ateities planams. Atsižvelgiant į tai apeliantas prašo jam paskirtą įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu pakeisti į daugiau valandų viešųjų darbų arba į baudą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo Ž. N. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ginčija priteistą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir prašo jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti kita bausme.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai Ž. N. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pripažindamas nuteistąjį Ž. N. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, kuriuos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl nesutikti su šio teismo išvadomis aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutikdamas su jo padarytos veikos kvalifikavimu nurodo, kad konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys, t. y. noras, kad jo nebeįleistų į lošimo namus, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet pagal ATPK 174 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentais nesutinka.Sutiktina, jog tiek BK 284 straipsnio 1 dalyje, tiek ir veikos padarymo metu galiojusio ATPK 174 straipsnyje atsakomybė yra numatyta už iš esmės analogiškas veikas, t. y. viešosios tvarkos pažeidimą. Pagrindinis kriterijus atribojant šiuos skirtingo pobūdžio pažeidimus – yra nusikalstamai veikai būdingas pavojingumas (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), apie kurį sprendžiama įvertinus veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų skaičių, juos apibūdinančius duomenis, viešosios vietos specifiką bei kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-788/2015).Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog Ž. N. viešoje vietoje – lošimo namuose rodė nepagarbą, lošimo namų lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje atliko vandališkus veiksmus, tyčia metė stiklinę į barą, suskaldė lošimo namų stiklinę baro lentyną, atšokusios stiklo šukės pasklido į šalis, apgadino dekoratyvinę prie baro stovėjusia koloną, dėl ko UAB „O.“ padaryta turtinė žala, bei pataikė į kitą lošimo namų lankytoją. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų taip pat matyti, jog lošimo namuose buvo ir daugiau žmonių, todėl akivaizdu, jog apeliantas savo vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad nuteistasis sutrikdė visuomenės rimtį ir veikė iš tiesų nusikalstamai pavojingai patvirtina ir tai, kad įvykio metu buvo kviečiama apsauga.Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas vandališkais veiksmais akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė įstaigos darbą. Taigi nustatytos aplinkybės neleidžia Ž. N. veiksmų vertinti kaip mažai pavojingų, todėl jo veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu ir nurodo, jog byloje surinkti įrodymai nepagrindžia, kad būtent jo veiksmais buvo sugadinta baro kolona. Be to, jo įsitikinimu, kolonos pažeidimas yra labai nedidelis, ją buvo galima užglaistyti ir uždažyti, todėl civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala yra neproporcingai didelė. Šie skundo argumentai nepagrįsti.Nors apeliantas neigia, kad lošimo namų kolona buvo sugadinta dėl jo kaltės, tačiau tokią apelianto versiją paneigia byloje esantys kaltinime nurodyto įvykio vaizdo įrašai bei kolonos nuotraukos. Iš minėtų vaizdo įrašų matyti, jog Ž. N. sėdėdamas už baro, rankoje laikydamas stiklinę, apsidairęs meta stiklinę į baro lentyną, nuo baro atšokę daugybė stiklo šukių skrieja į šalis, t. y. į šalia minėtos baro lentynos stovinčią koloną, į salę, už baro, pataiko netgi į kitą lošimo namuose buvusį lankytoją (t. 1, b. l. 34, 17:47:29-17:47:51 val.). Iš byloje kartu su 2017 m. vasario 28 d. apžiūros protokolu pateiktų nuotraukų matyti, jog šalia baro lentynos, į kurią nuteistasis metė stiklinę, esanti kolona yra apgadinta (t. 1, b. l. 156-158). Įvertinus kolonos vietą ir aptartus aukščiau įrodymus, teisėjų kolegijai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nekyla abejonių, jog kolona buvo apgadinta būtent dėl neteisėtų apelianto veiksmų. Tai kad iš pradžių į bylą per klaidą buvo pateiktos ne tos kolonos nuotraukos, nepašalina nuteistojo atsakomybės už kolonos, esančios prie baro, apgadinimą. Pirmosios instancijos teismas paminėtus ikiteisminio tyrimo trūkumus pašalino, surinkdamas visus įmanomus įrodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistino turtinės žalos dydžio.BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.Civilinis ieškovas UAB „O.“ pareiškė 1050 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo(b. 1. 36). Į bylą taip buvo pateikta „S.“ statybų sąmata ir darbų vykdymo grafikas, iš kurio matyti, jog prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: kolonos tvarkymas (350 Eur), stiklo lentyna (380 Eur), montavimo darbai (320 Eur) (b. l. 37).Nagrinėjamu atveju, įvertinęs civilinio ieškovo pateiktą sąmatą, tai, jog plastikinės kolonos pažeidimas yra nedidelis, atsižvelgęs į liudytojo R. B. parodymus, jog koloną galima užglaistyti ir nudažyti, t. y. ją sutvarkyti mažesnėmis sąnaudomis ir į tai, jog darbai, už kuriuos prašoma priteisti žalą, nėra atlikti, pirmosios instancijos teismas priteistiną turtinės žalos dydį sumažino iki 530 Eur, tame tarpe už kolonos tvarkymą prašomą priteisti 350 Eur sumą sumažino iki 150 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinos turtinės žalos dydį, o nustatytas žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl bausmės.

Apeliantas taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir paskirti viešuosius darbus arba baudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodomus bausmės švelninimo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas Ž. N. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė būdamas neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau teistas užsienyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad Ž. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Įvertinęs aptartas aplinkybes ir tai, jog bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. N. laisvės apribojimo bausmę.Nors nuteistasis savo prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę motyvuoja tuo, jog paskirta laisvės apribojimo bausmė užkerta kelią jam ieškoti darbo užsienyje ir ateities planams. Nuteistasis yra nedirbantis, ankščiau teistas Švedijoje, Ispanijoje ir Austrijoje, todėl kolegija sprendžia, jog nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo. Paskirta bausmės rūšis tinkamiausia siekiant bausmės tikslų.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo Ž. N. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo Ž. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.