Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2008-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-174/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-01-09
Bylos Nr.
1-32-174/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Nukentėjusysis
I.
Kaltinamasis
D., C.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudž. byla Nr. 1-32-174/2008Procesinio sprendimo kategorija:1.2.3.1, 2.3.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,sekretoriaujant Jolantai Šiaučiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,gynėjui Antanui Jonušui,nukentėjusiajai I. M.,vertėjai Livijai Martišauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. C. ( D. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

kaltinamasis D. C. tyčia nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis D. C. 2007 m. rugsėjo 8 d., apie 01. 15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su S. V. metu, tyčia stiklo šuke perrėžė jam kairį skruostą ir kaklą, pažeidė kaklo kairės pusės magistralines kraujagysles, dėl to S. V. ūmiai išoriškai nukraujavo ir 01. 54 val. mirė, tokiu būdu tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis D. C. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą kartu su A. M. buvo bare, kuris yra Žardininkų gatvėje. Ten išgėrė. Jis buvo girtas. A. M. buvo lūžusi koja, šis buvo su gipsu, todėl jis iš baro išėjo pirmas, o A. M. ėjo iš paskos. Ant suoliuko sėdėjęs vyras jo paprašė pinigų. Jis jam davė monetų, o šis supyko, kad per mažai. Jis paklausė, ar šis nepatenkintas, ir koja spyrė šiam asmeniui į krūtinę. Nuo smūgio šis atsilošė ir tuo metu kaltinamasis išgirdo dūžtančio stiklo garsą, nes sudužo alaus butelis. Tada jis pasiėmė stiklo šukę ir jau atsitiesusiam asmeniui perpjovė kaklą. Kokiu būdu padaryti du pjūviai, jis negali paaiškinti. Gali būti, kad stiklo šukė nuslydo. Nukentėjusysis ant jo nepuolė. Jeigu jis nebūtų buvęs girtas, to tikrai nebūtų padaręs. Po kelių sekundžių pamatė, kad pasirodė kraujas, kuris bėgo vis smarkiau. Jis tada pasakė, kad žaizdą reikia užspausti. Nukentėjusysis taip ir padarė. Jis išsigando, klausė, gal reikia kviesti medikus, tačiau nukentėjusysis jam liepė dingti. Tada jis nuėjo namo. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikaltimą, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad žuvusysis yra jos brolis. Tą dieną jis pas juos buvo atėjęs tris kartus. Apie 17 val. jis buvo atėjęs blaivus, o 20 val. ir apie 23. 30 val. buvo išgėręs. Apie įvykį ji nieko nežino. Brolį laidojo ji, mama jau sena. Reiškia 3635 Lt laidojimo išlaidų civilinį ieškinį ir 50000 Lt neturtinės žalos.

Liudytoja J. M. patvirtino tas aplinkybes, kad jos sūnus A. M. tuo metu iš tiesų buvo susilaužęs koją ir tą naktį namo grįžo taksi automobiliu apie 01.30 val. Apie įvykį ji nieko nežino, sūnus jai nieko nepasakojo.

Liudytojas J. B. patvirtino tas aplinkybes, kad rugsėjo 7 d. naktį jis vežė vaikiną su ramentais taksi automobiliu, o kai grįžo į stovėjimo aikštelę, matė, kad prie „ Žardės“ baro atvažiavę medicininės pagalbos ir policijos automobiliai.

Liudytojas K. P. patvirtino tas aplinkybes, kad rugsėjo 7 d., jam dirbant policijos tyrėju, buvo gautas pranešimas, kad ant šaligatvio guli kruvinas vyras. Nuvykus į įvykio vietą prie gulinčio asmens stovėjo mergina, kuri sakė, kad matė įvykį. Papasakojo, kad iš baro išėjo du vaikinai. Vienas priėjo prie suolelio, kur sėdėjo vyras, ir jam smogė, o po to pakėlė nuo žemės stiklo šukę ir brūkštelėjo jam per kaklą.

Liudytoja O. G. patvirtino tas aplinkybės, kad tą naktį ji ėjo į parduotuvę. Iš „Žardės“ baro išėjo du vaikinai. Vienas buvo su ramentais. Kitas priėjo prie ant suolelio sėdinčio vyro ir sudavė jam porą smūgių. Gali būti, kad spyrė koja. Išgirdo, kad sudužo butelis, ir pamatė, kad paėmęs kažką nuo žemės vaikinas mostelėjo sėdinčiam vyriškiui. Apie ką jie kalbėjosi, ji negirdėjo. Ji priėjusi artyn ir pamačiusi, kad žmogus kraujuoja, iškvietė greitąją medicininę pagalbą.

Iš 2007-09-08 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta apžiūrėta. Ant suolelio sėdėjo kruvinas asmuo, kuris vežamas į ligoninę mirė. Iš įvykio vietos paimtos stiklo šukės ( t. 1, b. l. 4-8 ).

Iš 2007-09-11 Specialisto išvados Nr. M 856/07(03)nustatyta, kad S. V. mirė nuo išorinio nukraujavimo iš kaklo kairės pusės pažandės srities dėl padarytos pjautinės žaizdos, kuri pažeidė kaklo magistralines kraujagysles ( t. 1, b. l. 13-14).

Iš 2007-09-12 Specialisto išvados Nr. T-A 2517/07(03) nustatyta, kad S. V. kraujyje rasta 3,13 promilių etilo alkoholio, šlapime-3,41 promilių( t. 1, b. l. 15 ).

Iš 2007-09-08 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš D. C. buvo paimti rūbai, kurie 2007-09-10 buvo apžiūrėti ( t. 1. b. l. 87-92 ).

Iš 2007-10-23 Specialisto išvados Nr. S 173/07 (01) nustatyta, kad ant D. C. džinsinių kelnių, kurios 2007-09-08 buvo iš jo paimtos, yra S. V. kraujas su 99,999999999 procentų tikimybe( t. 1, b. l. 31-35).

Iš 2007-09-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad D. C. parodė, kur ir kokiu būdu padarė nusikalstamą veiką ( t. 1, b. l. 75-82 ).

Surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kadangi kaltinamasis tyčia stiklo šuke perpjovė nukentėjusiajam kaklą, padarydamas sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis perpjaudamas nukentėjusiajam gyvybiškai svarbią kūno vietą - kaklą, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, norėjo atimti gyvybę ir ją atėmė. Taigi nužudymas padarytas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama nei kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, nei kaip nužudymas, padarytas peržengus būtinosios ginties ribas. Šios aplinkybės byloje nenustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini, nes jie pagrįsti.

Nukentėjusioji prašo dėl brolio mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisti 50000 Lt neturtinės žalos. Teigia, kad dėl brolio mirties ji ir mama patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 str. numatyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji dėl brolio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys atitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis D. C. neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau yra dar tokio amžiaus, kad turi realią galimybę atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 3635 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. D. C. anksčiau neteistas, charakterizuojamas gerai, nustatyta tiek jo atsakomybę sunkinanti, tiek lengvinanti aplinkybė. Padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmės yra negrįžtamos, buvo nužudytas žmogus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 129 str. 1 d. numatytam sankcijos vidurkiui.

Teisėja, vadovaudamasi BPK 301-303 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendži a:

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str.1 d., ir nuteisti 11 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Iš D. C. nukentėjusiajai I. M. priteisti 50 000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, ir 3635 Lt turtinės žalos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – D. C. drabužius – atiduoti jo nurodytam asmeniui, S. V. drabužius – nukentėjusiajai I. M..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Miliuvienė