Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų galinos Blaževič ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei D. P., atsakovui G. P., jo atstovui advokatui Dariui Kripui, trečiajam asmeniui J. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, ir atsakovo G. P. priešieškinį, tretysis asmuo J. G., valstybinė institucija teikianti išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tik vėliau sužinojo, kad automobilis pirktas ieškovės sesers vardu, nors pirktas buvo iš bendro šeimos biudžeto. Bute buvo atliktas eilinis remontas. Ieškovė nurodė nerealias sumas, kurios tikrai nebuvo išleistos darant remontą. Apie paskolos raštelį balkono stiklinimui ir kitas skolintas sumas sužinojo tik gavęs ieškinį. Kiekvieną mėnesį duodavo ieškovei pinigų. Už butą mokėjo abu. Ieškovė vaikui per daug leidžia. Jis išlaiko ir savo dukrą. Mano, kad ieškovės pateikti vaiko poreikių paskaičiavimai yra gerokai išpūsti. Tenkinti tokio dydžio poreikius negali, nes finansai riboti. 300 Lt per mėnesį tikrai pakaktų. Kai ieškovė įsigijo automobilį santykiai pradėjo prastėti. Įsitikinęs, kad tikroji automobilio savininkė yra ieškovė.

Skunde nurodoma, jog nutraukdamas santuoką dėl atsakovo G. P. kaltės teismas rėmėsi išimtinai vien ieškovės ir jos sesers J. G. paaiškinimais bei ieškovės draugės E. U. parodymais bei ieškovės pateiktais įrodymais tuo pažeisdamas CPK 185 str. 2 d. nuostatą, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Dėl to, apylinkės teismas

nepagrįstai sprendė, kad 1998 m. liepos 10 d. bei 1998 m. rugpjūčio 23 d. sutartimis (t.l b.l. 40-39) J. G. esą dovanojo ieškovei po 6000 Lt (viso 12000 Lt). Šie sandoriai realiai nebuvo sudaryti. Ieškovė tvirtino, jog esą pagal šias sutartis gautus pinigus tuo metu panaudojo atsakovo buto Seinų g, 6-21, Kaune, remontui, tačiau sandoriai notariškai nepatvirtinti, atsakovui apie juos nebuvo žinoma iki jų pateikimo į bylą. Sandorių buvimo fakto nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, priešingai - pati ieškove teismo posėdžio metu pripažino jog būtent atsakovas 1998 m. buto remontui davė 10000 Lt sumą (t.3, b.l. 121). Be to, ieškovė nurodė, kad remontas buvo baigtas dar 1998 m. liepą (t.3, b.l. 121), tad akivaizdu, jog nebuvo jokio tikslo sudaryti 1998 m. rugpjūčio 23 d. sutartį. Neįvertinta ir tai, jog ir pačios J. G. paaiškinimai teisme buvo prieštaringi -ji teigė, jog pinigus ne dovanojo, bet paskolino ir nurodė, kad tie pinigai buvo net ne jos, o priklausė sutuoktiniui bei, kad tai buvo pinigai iš nelegalaus verslo (t.3, b.l. 121). Taigi, J. G. patvirtino, kad neturi jokių įrodymų, jog jos šeima turėjo 12000 Lt. Nepagrįstai neįvertinti liudytojos M. V. - šalių kaimynės bei namo bendrijos buhalterės parodymai. Ši liudytoja nurodė, kad po atsakovo močiutės mirties butas buvo labai tvarkingas, o darant remontą buvo tik išgriauta sieninė spinta, išdažytos bei ištapetuotos sienos. M. V. taip pat parodė, jog tuo metu ji pati darėsi gerą remontą, kuris jai kainavo 3000 Lt Priešingai CPK 178 str., jokių kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių remonto darbus, jų kiekį, apimtis, medžiagų kainas byloje ieškovė nepateikė, todėl teismui nebuvo pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimu, jog 1998 m. bute buvo atliekamas tik einamasis, o ne kapitalinis remontas, kaip tvirtino ieškovė, sakydama, jog atsakovo duotų 10000 Lt sumos remontui nepakako. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, 1998 m. liepos 10 d. bei 1998 m. rugpjūčio 23 d. sutartys turėjo būti vertinamos kaip tariami sandoriai, sukurti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 12000 Lt kompensaciją turėjo būti teismo atmestas.

Apylinkės teismas turėjo kritiškai vertinti ir 2001 m. balandžio 22 d. sutartį, kuria ieškovės draugė E. U. jai esą balkono stiklinimui paskolino 1500 Lt, nes pati ieškovė pripažino, kad balkonas buvo įstiklintas dar 1999 m. pavasarį (t. 3, b. 1.121). Neįvertinta aplinkybė, kad ieškovei tuo metu nebuvo reikalo skolintis pinigų, nes banko sąskaitoje ji turėjo indėlį viršijantį minėtą sumą, o 2001 m. gegužės 4 d. nusiėmė indėlio dalį, 1900 Lt dydžio (t.2, b.l. 158).

Netinkamai įvertinta 2006 m. rugsėjo 14 d. automobilio Opel Astra pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės. Nepaisant automobilio būtinybės (reikėjo sūnų vežioti į toli esančią mokyklą), 2006 m. rugsėjo 14 d. D. P., padedant sesers J. G. vyrui, pardavė šeimos automobilį WW Jetta (t.3. b.l. 23) už 900 Lt (t.3, b.l. 131). Tą pačią dieną ieškovės sesuo J. G. su UAB „Pabaltijo Automobilių Prekyba" sudaro 2000 m. gamybos automobilio Opel Astra pirkimo- pardavimo sandorį- Automobilis nupirktas už 10000 Lt (t.2, b.l. 16-18). Teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčo automobiliu J. G. nesinaudojo ir niekada neketino naudotis. 2006 m. gruodžio 14 d. VĮ „Regitra" šiam automobiliui įregistruota panauda ieškovės vardu suteikiant teisę neatlygintinai juo naudotis net iki 2016 m. gruodžio 14 d., t.y. iki visiško fizinio automobilio nusidėvėjimo (t.2, b.l.18). J. G. šeima jau turėjo vieną automobilį (t.3, b.l. 131), todėl akivaizdu, kad antras automobilis nebuvo reikalingas.

Nustatydamas nepilnamečio sūnaus D. P. gyvenamą vietą su ieškove teismas netinkamai taikė CK 3.174 straipsnį. Neteisingai įvertinti VTA T 2009 m. kovo 13 d. buities patikrinimo aktas bei 2008 m. gegužės 30 d. raštas „Dėl šeimos aplinkos" (t.3, b.l. 104; t.2, b.l. 83), todėl išvada, jog būtent ieškovė sugeba sudaryti vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir sąlygas, neteisinga. Šeimos buitį ieškovė ir atsakovas kūrė kartu, nes motina su vaiku iki šiol gyvena atsakovo bute. Be to, nebuvo įvertinti įrodymai patvirtinantys, kad vaikas netvarkingas, neįpratintas būti atsakingu už savo veiksmus (t.2, b.l. 97), bei liudytojos M. V. parodymų, kad ieškovė vaikui suteikia per daug laisvės, kad jis net mėto visokius daiktus pro langą (t. 3, b.l. 133). Pažymėtina, kad skyrybų proceso metu, siekdama jai palankaus teismo spendimo, ieškovė pastoviai manipuliavo vaiku: ribojo vaiko galimybę bendrauti su tėvu, jį išveždama iš namų, stengėsi suformuoti vaikui išankstines nuostatas, nuteikinėdavo vaiką prieš atsakovą (t.3, b.l. 125-126), siekdama papirkti vaiką net vežėsi jį į ekskursiją į Krokuvą bei Tatrus (t.2, b.1.95). Dėl to, teismas turėjo kritiškai vertinti 2008 m. gegužės 30 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte, 2009 m. kovo

13 d. Vaiko teisių tarnybos akte (t.2, b.l. 84- 85; t.3, b.l. 103-104) taip pat D. P. pareiškimuose prie šių dokumentų įrašytas ar teismo posėdžio metu išsakytą (t.2, b.l. 121) norą gyventi su ieškove. D. P., kuriam tik 11 metų amžiaus, yra pastoviai veikiamas ieškovės psichologinės įtakos suformuotų išankstinių nuostatų, nuolat jį nuteikinėjant prieš atsakovą, todėl traumuojamas psichologiškai. Vaikas vienaip elgiasi ieškovės akivaizdoje ir visai kitaip kai būna dviese su atsakovu. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Domo ranka užpildytoje socialinių ryšių lentelėje vaikas nurodė, jog kai jam būna sunku - pasipasakoja pliušiniams žaislams, bet ne ieškovei (t. 2, b.l. 99). Tokia D. P. nurodyta aplinkybė patvirtina, jog Domas bijo ieškovės ir dėl to gali bijoti išreikšti savo tikrą valią su kuo iš tėvų jis norėtų likti gyventi po jų skyrybų. Šios aplinkybės tinkamai negalėjo įvertinti ir Kauno rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba, nes joje nėra vaikų psichologo (t. 3, b.l. 132). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas prašė skirti byloje psichologinę teismo ekspertizę, kuri įvertintų vaiko brandą, jo ryšius su tėvais, nustatytų su kuo iš tėvų tikslingiau būtų nustatyti vaiko gyvenamą vietą, tačiau teismas prašymo netenkino. Ekspertizę buvo tikslinga skirti byloje ir dėl to, kad ieškovė dirba Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, todėl yra pagrindas abejoti jos kolegų - specialistų iš Kauno miesto ar Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybų nešališkumu ir tuo pačiu byloje išvadą duodančios institucijos išvados objektyvumu.

Teismas nepagrįstai nustatė uzufruktą ir pripažino, kad ieškovė su sūnumi turi panaudos teisę į 20 m² kambarį ir bendro naudojimo patalpas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Seinų g. 6-21, Kaune. CK 3.86 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktiniui su kuriuo lieka vaikai, teismo sprendimu gali būti nustatyta uzufrukto teisė. Tai reiškia, jog minėta teisė nėra nustatoma automatiškai, neatsižvelgiant į bylos aplinkybes, vien remiantis faktu, jog vaikas lieka gyventi su sutuoktiniu formaliai neturinčiu gyvenamosios patalpos. Teismas šį reikalavimą sprendė formaliai, pasiremdamas vien aplinkybe, kad ieškovės vardu registruota namų valda Dumsiškių kaime, Jonavos rajone yra sudegusi, todėl nėra galimybės ten gyventi. Tačiau, apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė turi didelės vertės nekilnojamojo turto: ūkinio miško, žemės bei nuosavybės teise priklausančią dalį sodybos Dumsiškių kaime, Jonavos rajone (t.l, b.l. 28-35, t. 2, b.l. 86). Be to, D. P. gauna virš 2400 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį (t. 3, b.l. 105). Minėti įrodymai patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis gera ir ji turi finansinę galimybę įgyti (pirkti ar išsinuomoti) bet kokį jai patinkantį būstą. Nebuvo įvertinta ir tai, jog 2009 m. rugsėjo 1 d. vaikas ieškovės prašymu perkeltas mokytis į kitame Kauno miesto rajone - Panemunėje, Vaidoto gatvėje, esančią Šv. Mato mokyklą. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovei uzufruktas nereikalingas, nes bute Seinų g. neketina gyventi. Be to, teismas nustatydamas uzufruktą turėjo taikyti uzufruktą reglamentuojančias normas - CK 4.143 str. 3 d. bei CK 4.144 str. 2 d. ir įpareigoti uzufruktorę D. P. mokėti mokesčius bei visas kitas su uzufruktu susijusias įmokas. Vietoj to, uzufruktas nustatytas suteikiant panaudos teisę. Pagal CK 6.629 str., panauda -tai teisė neatlygintinai naudotis daiktu. Suteikdamas šią teisę teismas faktiškai atleido ieškovę nuo mokesčių už butą, kurių ji ir taip nemoka 2,5 metų, mokėjimo.

Išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui neatitinka jo poreikių proporcingumo tėvų turtinei padėčiai. D. P. prašė iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui po 500 Lt per mėnesį. Grįsdama savo reikalavimą ji teismui pirmiausia pateikė paskaičiavimą, jog sūnaus Domo išlaikymui per mėnesį esą reikalinga 1010 Lt suma (t.2, b.l. 98). Paskaičiavime nebuvo nenurodytos nei konkrečios prekės, nei jų kiekis, pirkimo dažnumas, prekių ar paslaugų pirkimo čekiai. Vėlesni paskaičiavimai pagrįsti ne maisto prekių pirkimo čekiais, pvz. 2008 m. balandį ieškovė pirko maisto ir ne maisto prekių už 152, 68 Lt (t.2, b.l. 91- 92), o 2008 m. gegužės mėn.- už 181,35 Lt (t.2, b.l. 90-91), įskaitant net tokias prekes, kurios negali būti laikomos reikalingomis vartojamos vaikui, pvz. kava (t.2, b.l. 90). Ieškovės pateikti prekių pirkimo kvitai (t.2, b.l. 90-93; 180- 181) nepatvirtina, kad paskaičiavimuose pateiktos prekės yra realiai perkamos, kad jos perkamos suvestinėje nurodytais kiekiais, dažnumu bei kainomis ir tuo pačiu neįrodo, jog vaikui išlaikyti mėnesiui reikia 1010 Lt ar 1038 Lt. Skaičiavime nurodytos kainos bei vaiko poreikiai akivaizdžiai padidinti, antai nurodoma, jog bandelės kainuoja po 2,19 Lt, nors realiai perkamos po 0,79 Lt (t. 2, b.l. 90), paskaičiuota, jog Domui kiekvienais metais reikalinga po 3 striukes, 4 poros batų, 2

megztiniai, 1 treningas, numatyta kasmet vaiką vežti ne tik prie jūros, bet ir [turistinę kelionę, nors į tokią kelionę ieškovė sūnų vežėsi tik 1 kartą, jau prasidėjus bylai (t. 2, b.l. 95) it t.t. Byla užvesta dar 2007 m., ieškovė turėjo galimybę realiai pagrįsti vaiko poreikius, tačiau sąmoningai to nedarė. Atkreiptinas dėmesys, jog reikalaudama priteisti iš atsakovo 12600 Lt įsiskolinimą, ieškovė nurodė, kad vaikui išlaikyti kas mėnesį buvo reikalinga ne 1010 ar 1038 Lt, bet 700 Lt. Toks žymus skaičiavimų pokytis niekuo nepagrindžiamas ir įrodo ieškovės iš atsakovo reikalautos priteisti sumos- 500 Lt- nepagrįstumą. Dėl minėtų aplinkybių teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog ieškovė neįrodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 1010 Lt ar 1038 Lt suma, tačiau to nepadarė. Teismas nesivadovavo 2005 m. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigų- materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" išaiškinimu, jog nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi apskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios. Be to, nustatant realų D. P. išlaikymo dydį teismas turėjo atsižvelgti ir į Lietuvos teismų praktiką, pagal kurią vaikui skiriamo išlaikymo dydis siejamas su minimalia mėnesine alga (2004 m. balandžio 26 d. LAT nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali alga yra 800 Lt, tačiau atskaičius nuo juos privalomus mokėti mokesčius realus minimalus atlyginimas sudaro apie 600 Lt. Visuotinai žinoma, jog didelė dalis dirbančiųjų Lietuvoje gyvena tik iš minimalaus atlyginimo, tad akivaizdu, jog tokio dydžio išlaikymo pilnai pakaktų visiems 11 metų vaiko poreikiams patenkinti. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas dar išlaiko ir kitą vaiką- 1990 m. kovo 26 d. gimusią dukrą I. P., kuriai iki 2010 metų yra nustatytas 65% nedarbingumo lygis (t.2, b.l. 104- 105). Jos išlaikymui atsakovas moka po 300 Lt/mėn, bet ne po 50 Lt/mėn. kaip nustatė teismas (2009 m. birželio- rugpjūčio mėn. G. P. sąskaitos išrašas). Priteisdamas išlaikymą teismas turėjo taikyti CK 3.198 str. 1 d. nuostatą, jog kai mokamas išlaikymas 2 vaikams, išlaikymo dydis nustatomas kad būtų galima patenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Vertindamas turtinė šalių padėtį, teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovė gauna didesnes darbines pajamas, nei atsakovas. Taip 2009 m. sausio- vasario mėnesiais atsakovo darbinės pajamos buvo 2107,53 Lt/mėn, o ieškovės-2286,10 Lt (t.3, b.l. 98, 105). Be to atsakovas serga obstrukciniu bronchitu, jam pašalinta tulžies pūslė, todėl nuolat reikalingos lėšos vaistams.

Spręsdamas tariamo 12600 Lt įsiskolinimo D. P. išlaikymui priteisimo už laikotarpį nuo 2004-11-12 iki 2007-11-12, teismas netinkamai paskirstė CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, nes ją perkėlė atsakovui, reikalavimas buvo patenkintas ne todėl, kad ieškovė įrodė reikalavimo pagrįstumą, bet todėl, kad teismo nuomone atsakovas neįrodė reikalavimo nepagrįstumo. Įsiskolinimo priteisimas iš atsakovo yra nepagrįstas, nesąžiningas ir neteisingas. Teismas neobjektyviai vertino aplinkybes, patvirtinančias, jog jis nevengė pareigos išlaikyti vaiką. Visa eilė byloje esančių įrodymui, kurių teismai? tinkamai neįvertino, patvirtina, jog atsakovas išlaikė vaiką. Mokėdamas mokesčius už butą (banko sąskaitų išrašai (t.2, b.l. 110- 113) atsakovas užtikrino vaiko teisę į būstą. Liudytojos M. V., V. P. paaiškino, jog šeima gyveno gražiai, jiems nieko netrūko (t.3, b.l. 133- 134). Atsakovas duodavo pinigų ir vaikams iš pirmos santuokos (t.3, b.l. 124,134), tad nebuvo pagrindo abejoti jo paaiškinimais, jog jis duodavo pinigus ir ieškovei, pirko maistą, vežėsi vaiką atostogauti (t.3, b.l. 129). Atsakovo sūnus D. P. patvirtino, jog atsakovas duodavo jam duodavo pinigų, pirko žaislus (t.2, b.l. 121). Kad atsakovas išlaiko sūnų taip pat patvirtina ir D. P. atsakovui 2009-05-13 išduotas raštelis (t.4, b.l. 11), bei aplinkybė, jog tik 2009-05-14 posėdyje ieškovė paprašė teismo priteisti laikiną išlaikymą vaikui, nors dar prieš dieną buvo gavusi 600 Lt iš atsakovo. Priteisdamas tariamą įsiskolinimą teismas sprendimą grindė ne įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis, bet prielaida: „pagrindinė šeimos iširimo priežastis buvo tai, jog atsakovas neteikė reikalingo materialinio išlaikymo savo šeimai, todėl visiškai tikėtina, jog išlaikymas sūnui nebuvo pakankamai teikiamas". Atkreiptinas dėmesys, jog teismo pozicija prieštaringa: viena vertus konstatuojama, kad išlaikymas nebuvo pakankamas, kita vertus priteisiama suma po 350 Lt/mėn. Neturėdamas pagrindo priteisti tariamo įsiskolinimo, teismas tokį pagrindą sukuria, susiedamas tariamą skolą su tariama atsakovo kalte dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad ieškinys teismui pateiktas 2007-11-21, tačiau teismas priteisė tariamą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-11-12 iki 2007-11-12. Teismas pasisakė esą 9 dienų neatitikimas nekeičia reikalo esmės. Akivaizdu, jog priteisti skolą teismas galėjo ne anksčiau kaip nuo 2004-11-21, todėl pažeidė imperatyvų CK 3.200 str. įtvirtintą draudimą priteisti įsiskolinimą ne daugiau kaip už 3 metus. Bet kokiu atveju CK 3.200 str. normą teismas taikė nepagrįstai- jos nereikėjo taikyti visai.

Teismas nepagrįstai taikė CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bei CK 3.117 str. nuostatas ir padalino kaip santuokinį turtą garažą Nr. 1291, esantį GSEB „Šaltupys" Elektrėnuose bei priteisė ieškovei 4000 Lt kompensaciją. Šis turtas nuosavybės teise nei ieškovės nei atsakovo vardu neregistruotas, net nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl negalėjo būti dalinamas. GSEB „Šaltupys" pranešė, jog jokių dokumentų, kad garažą įsigijo G. P. neturi. Pagal 2001 m. CK 6.393 str. 1 ir 2 d., nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o jos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Dėl to, spręsdamas apie turto priklausomybę, teismas į bylos neįtraukė GSEB „Šaltupys".

Teismas nepagrįstai taikė CK 3.89 str. 1 d. 1 p., normą ir pripažino ieškovės asmenine nuosavybe santuokoje įgytas 50 vienetų obligacijų LT0000403115 SEB Great China 81 proc, kurių bendra vertė 7650 Lt. CK 3.88 str. įtvirtina prezumpciją, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu pareiga nuginčyti minėtą prezumpciją teko ieškovei. Ieškovė tvirtino, esą vertybinius popierius pirko už tėvo A. P. dovanotus pinigus, gautus už 2002 08 13 jo parduotą butą, tačiau nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę. Pagal CK 6.469 str. 1 d., sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 5000 Lt suma, turėjo būti rašytinės formos. Ieškovė tokios dovanojimo sutarties teismui nepateikė. Be to, už parduotą butą A. P. gavo 24500 Lt, o ieškovė į sąskaitą įnešė kitą sumą- 22000Lt (t.I, b.l. 52- 55). Savo turto deklaracijoje už 2002 metus ieškovė nenurodė jokių dovanotų lėšų (t.2, b.l. 23-24). N. P. 2000-11-09 testamentu butą ir buvo palikęs ieškovei, tačiau vėliau savo valią pakeitė (t.2, b.l. 86) ir butą pardavė, tad akivaizdu, jog buto pardavimas nėra susijęs su pinigų įnešimu į ieškovės sąskaitą. SEB banko 2008-08-06 išrašas iš ieškovės sąskaitos patvirtina, jog 2002-12-31 šioje sąskaitoje buvo likę vos 1567,36 Lt suma. Tokiu būdu akivaizdu, jog akcijų pirkimas 2005-10-12 ir 22000 Lt įnešimas įjos sąskaitą 2002-08-13 nėra susiję. Minėtų įrodymų teismas tinkamai neįvertino. Tokiu būdu teismas turėjo taikyti CK 3. 88 str. 1 d. 1 p., CK 3.117 str., ir padalinti obligacijas atsakovui priteisiant pusę šio turto. Bylos eigoje paaiškėjus, kad vertybiniai popieriai iš ieškovės buvo banko išpirkti už 7649,80 Lt sumą (SEB banko 2009-08-12 pažyma), teismas turėjo priteisti atsakovui 3824,90 Lt dydžio kompensaciją.

Priteisdamas ieškovei 5000 Lt, kuriuos ji tariamai panaudojo atsakovo buto išlaikymui, teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų- mokesčių kvitų, sąskaitos išrašų, patvirtinančių aplinkybę, kad D. P. mokėjo mokesčius už butą tik laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės iki 2007 m. balandžio mėn- apie 20 mėnesiu- (t.2, b.l. 160-163, t. 3, mokesčių aplankas), nes 2006 m. vasaros laikotarpiu (birželį- rugpjūtį), mokesčius mokėjo jos sesuo J. G. (t.3, mokesčių aplankas, 1.59-76). Pažymėtina, jog ieškovė atsakovo bute gyvena 11 metų, t.y. 132 mėnesius. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuo 2007 m. balandžio mėn., t.y. paskutinius du su puse metų, ieškovė visiškai neprisideda prie buto Seinų g. 6-21, Kaune, kuriame gyvena išlaikymo, o mokesčius už butą moka vien tik atsakovas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas (t. 2, b.l. 110-113) bei pačios ieškovės paaiškinimas (t.3, b.l.126). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas turėjo konstatuoti, kad abi šalys mokėjo mokesčius už butą. Kadangi kitų leistinų įrodymų ieškovė byloje nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Tačiau teismas ieškinio reikalavimą, nurodydamas esą vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Vis tik nurodyti motyvai patvirtina, kad teismas CK 1.5 str. bei CPK 3 str. 1 d. principus pažeidė.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Šeimos bylose yra galimas apeliacinio skundo ribų peržengimas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šioje byloje ieškovė D. P. prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo G. P. kaltės. Atsakovas G. P. priešieškiniu nesutiko, kad santuoką būtų nutraukta dėl jo kaltės ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės D. P. kaltės.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Tai reiškia kad nustatyti, jog santuoka iširo dėl atsakovo G. P. kaltės, reikalingos dvi aplinkybės-kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas dėl sveikatos stovio tik kurį laiką nedirbo, bet turėjo kitų pajamų, kuriomis prisidėjo prie šeimos išlaikymo(sėkmingai pardavė akcijas, organizavo keliones). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą(CK 3. 174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai poakio noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu(Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat motinos(tėvo)asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos ryšį.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas šalių sūnaus Domo, gimusio 1998 m. liepos 22 d. gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgė į D. P. norą gyventi su ieškove. Tokį norą D. P. išreiškė teismo posėdžio metu. Iš jo paaiškinimų teismas padarė išvadą, jog tarp sūnaus ir ieškovės yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, sūnus ja labai pasitiki. D. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaiko interesus, todėl tenkinti apeliacinį skundą dėl paskyrimo D. P. psichologinę teismo ekspertizę ir šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu pagrindo nėra.

Dėl uzufrukto nustatymo

CK 3.86 straipsnio 2 d. nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi(uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei D. P. nustatė teisę naudotis 20 kv. m. ploto kambariu ir teise naudotis bendro naudojimo patalpomis(uzufruktą), esančiomis Seinų g. 6-21, Kaune. Ieškovė kitos gyvenamosios patalpos neturi, nenustatyti, jog ji išgali ją įsigyti.

Nepagrįstas apelianto G. P. argumentas, kad teismas privalėjo įpareigoti ieškovę D. P.(uzufruktorių)mokėti mokesčius bei visas kitas su uzufruktu susijusias įmokas. CK 4. 144 straipsniu nustatyta, kad uzufruktorius privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, kiek tai būtina jo normaliai būklei užtikrinti, privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas. Tai reiškias, kad uzufruktoriui nemokant mokesčių ar kitų įmokų, daikto savininkas turi teisę turėtas išlaidas išsiieškoti iš uzufruktoriaus, todėl teismas šioje byloje neprivalėjo uzufruktoriui nustatyti įpareigojimo mokėti mokesčius ir pan.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Iš atsakovo G. P. sūnaus D. P., gimusio 1998 m. liepos 22 d., išlaikymui priteista po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskirta ieškovė D. P..

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas(CK 3. 192 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. sausio- vasario mėnesiais gaudavo 2107, 53 Lt atlyginimą per mėnesį, o ieškovė 2286, 10 Lt per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad 800 Lt suma, kurią šalys skirs sūnaus išlaikymui yra pakankama užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas, tėvų turtinė padėtis suteikia galimybę tokį išlaikymą teikti.

CK 3. 200 straipsniu nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas įsiskolino 12600 Lt, kadangi neišlaikė sūnaus. Šis įsiskolinimas paskaičiuotas nuo 2004 m. lapkričio 12 d. iki 2007 m.lapkričio 12d.(36 mėn. x 350 Lt). Teismas įsiskolinimo būvimą argumentavo tuo, kad pagrindinė šeimos iširimo priežastimi buvo tai, jog atsakovas G. P. neteikė reikalingo materialinio išlaikymo savo šeimai, todėl visiškai tikėtina, kad ir sūnui išlaikymas nebuvo pakankamai teikiamas. Toks argumentas reiškia, kad įsiskolinimo buvimas nustatytas prielaida, nors šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovas sūnaus išlasymui neteikė lėšų. Kolegija sprendžia, kad teismas nenustatė, jog atsakovas neteikė lėšų sūnaus išlaikymui.

Dėl santuokinio turto padalinimo

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, kuris įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto(CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje įsigijo garažą (Nr.1291) GSEB „Šaltupis“, esantį Elektrėnų mieste. Teismas, vadovaudamasis CK 3.119 straipsniu, garažą įvertino 8000 Lt suma. Apeliantas nurodo, kad šis turtas nuosavybės teise neįregistruotas, net nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl negalėjo būti dalinamas. Kolegija sprendžia, kad toks apelianto argumentas nėra pagrįstas. Iš byloje esančių Elektrėnų individualių garažų kooperatyvo „Šaltupys“ nario įskaitos kortelės, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šaltupys“ pirmininko rašto matyti, kad apeliantas G. P. nuo 2000m. gruodžio 4 d. yra šios bendrijos narys, naudojasi garažu Nr. 1291(b. l. 9,10, t.2). Apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie pajaus dydį, esantį minėtoje bendrijoje. Tokių duomenų neturi ir bendrija, todėl kolegija yra tos nuomonės, kad teismas pagrįstai vadovavosi eksperto atliktu turto įvertinimu, nustatydamas, jog garažo vertė yra 10 000 Lt, bet atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto vertė krito maždaug 20 procentų, teismas nustatė, jog garažo vertė yra 8 000 Lt(CK 1. 5 straipsnis).

Kolegija yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui G. P. negalėjo pripažinti asmeninės nuosavybės teisių į ginčo garažą. Bendrija yra juridinis asmuo. Ji turtą valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės teise ar patikėjimo teise(CK 2. 48 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju turtas valdomas, naudojamas ir disponuojamas nuosavybės teise, todėl apeliantui tik galėjo būti nustatyta teisė naudotis garažu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės D. P. asmenine nuosavybe 50 vienetų obligacijų, susietų su Great China akcijomis. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė minėtas obligacijas įsigijo už jos tėvo A. P. 2002 m. rugpjūčio 13d. padovanotus pinigus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės tėvas jai asmeniškai dovanojo 22000 Lt obligacijoms pirkti, todėl laikytina, kad minėtos obligacijos yra jungtine sutuoktinių nuosavybė(CK 3. 88 straipsnis).

Jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro: pajus GSEB „Šaltupys“, garažas Nr.1291, (šalys nepateikė įrodymų apie pajaus dydį minėtoje bendrijoje, todėl garažas įvertintas 8000 Lt suma), 50 vienetų obligacijų, susijusių su Great China akcijomis(7649, 80 Lt), 120 lt vertės skalbimo mašina Wirpool (duomenys neskelbtini) 70 Lt vertės dujinė virykla Hansa, 10 Lt vertės garų ištraukėjas,80 lt vertės virtuvės baldai, 30 Lt vertės metalinė kriauklė su vandens maišytuvu, 90 Lt vertės prieškambario baldų komplektas, 110 Lt vertės sofa-lova, 70 Lt vertės fotelis, 110 Lt vertės rašomasis stalas, 40 Lt vertės kompiuteris, 40 Lt vertės dulkių siurblys Furja, 20 Lt vertės gruzdintuvė Maulinex Supremia, 60 Lt vertės elektrinis rankšluosčių džiovintuvas, 90 Lt vertės šaldytuvas „Snaigė“ Deign line, 560 Lt vertės svetainės baldų sekcija. Bendra turto vertė-17249, 80 Lt. Dalijant turtą ieškovei tenka turto už 8109, 80 Lt, o atsakovui už 9040 Lt. Atsakovas apeliaciniu skundu sutiko, kad iš jo ieškovei D. P. būtų priteista 1268, 25 Lt kompensaciją už jam tenkančią santuokinio turto dalį(baldus, namų apyvokos daiktus, plastikinius langus, šarvuotas duris, grindų dangą). Toks atsakovo prašymas tenkintinas, kadangi jis neprieštarauja teisės normoms, reguliuojančioms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą(CK 3.116, 3.117 straipsniai).

Atsakovui G. P. tenka didesnė turto dalis, Ieškovei iš atsakovo nepriteistina 515 Lt piniginė kompensacija, kadangi atsakovui tenka pajus, kurio dydis nėra žinomas, garažų bendrijoje, o priteisus kompensaciją, galimai bus pažeista CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostata, jog preziumuojama kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam iš atsakovės priteisti 5000 Lt kompensaciją, kadangi automobilio pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis(CK 1.87 straipsnis). Šis automobilis priklauso ieškovės seseriai J. G., kuri automobilį įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi 2006 m. rugsėjo 14 d. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ginčo automobilis yra šalių bendrąja nuosavybe, kadangi automobilio pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo užginčytas ieškinine teisena, yra galiojantis.

Dėl išlaidų atsakovo turtui išlaikyti

Pirmosios instancijos teismas dalinai tenkino ieškinį, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 5000 Lt išlaidų, kurių ieškovė turėjo atsakovo turtui išlaikyti, t.y. atsakovas visai nesirūpino jam priklausančiu butu, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas. Bet pirmosios instancijos teismas pripažino, kad mokesčiai už komunalines paslaugas buvo pervedami ir iš atsakovo sąskaitos, butas buvo remontuojamas o tai reiškia, kad šalys rūpinosi gyvenamąja patalpa, joje gyveno. Ieškovei nustatytas uzufruktas naudotis vienu kambariu ir bendromis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovei galėtų būti priteista kompensacija už tai, kad dėl ieškovės įdėtų lėšų padidėjo atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio turto vertė(CK 3. 98 straipsnis). Taip pat nenustatyta, kad atsakovas turtą(butą), kuris yra jo asmeninė nuosavybė, tvarko aplaidžiai ar taip neprotingai ir nerūpestingai, jog kilo grėsmė šeimos interesams dėl to, kad tas turtas gali būti prarastas ar iš esmės sumažėti(CK 3.97 straipsnio 2 dalis). Dėl šių aplinkybių naikintina teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 5000 Lt kompensacija už atsakovui priklausančio turto išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas G. P. turėjo 4091 Lt bylinėjimosi išlaidų: 1191 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 2900 Lt advokato pagalbai apmokėti(CPK 79, 88 straipsniai).Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 2045, 50 Lt(CPK 93 straipsnis).

Iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 12, 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rusėjo 24 d. sprendimą.

Santuoką tarp G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 1996 m. liepos 4 d. Kauno m. CMB, įrašo Nr. 1106, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

iš atsakovo G. P. ieškovei D. P. priteistas 12 600 Lt įsiskolinimas, susidaręs dėl sūnaus D. P., gim. 1998 m. liepos 22 d., išlaikymo už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 12 d. iki 2007 m. lapkričio 12 d.; ieškovei D. P. iš atsakovo G. P. priteista 5000 Lt už atsakovo turto išlaikymą, ir ieškinį šiose dalyse atmesti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria garažas Nr. 1291, esantis Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Šaltupys“, Elektrėnų mieste, pripažintas atsakovo G. P. asmenine nuosavybe.

Nustatyti G. P. teise naudotis garažu Nr. 1291, esančiu Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „Šaltupys“, Elektrėnų mieste.

Panaikinti sprendimo dalis, kuria ieškovės D. P. asmenine nuosavybe pripažinta 50 vienetų obligacijų, susijusių su Great China akcijomis, ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. P. ieškovei D. P. 1268, 25 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį.

Priteisti iš ieškovės D. P. atsakovui G. P. 2045, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš iš ieškovės D. P. ir atsakovo G. P. valstybei po 12, 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.