- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 1-684-899/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00028-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- S. J.
- Advokatai
- Dalius Vaičiulis, Adolfas Račkauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „S.“ mašinistu, gyvenantis Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. 2014-02-03 apie 17.47 valandą, Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas T. gatve, nuo A. al. gatvės link Ežero gatvės, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją J. M., ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. M. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinės akies potrauminis retrobulbarinis neuritas, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje ir pėdoje; o dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešinės akies potrauminio retrobulbarinio neurito J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad buvo žiema, važiavo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po darbo, t. y. po 17.00 val., galėjo būti vasario mėnesio 3 diena. T. gatve, priekyje važiavo automobilis, kuris sutrukdė pamatyti einančią pėsčiąją. Pėsčiąją pamatė viduryje kelio, pavėluotai. Kaltinimas yra teisingas, tik nukentėjusioji nurodė, kad buvo sausa, bet iš tiesų buvo labai slidu. Buvo tamsus paros laikas, labai slidu. Jei būtų neslidu, automobilį būtų sustabdęs. Automobilis buvo tvarkingas, padangos naujos. Sutinka, kad jis pats nesustojo, todėl buvo sukeltos pasekmės. Automobilis perėją pravažiavo. Automobilį vairuoja apie 30 metų. Pats girtas nėra automobilio vairavęs, administracinių pažeidimų neturėjo. Savo elgesį vertina blogai. Pačiam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbui, nes dirba mašinistu. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, prarastų darbą. Įvykio metu automobilis buvo draustas AB „L. d.“. Kitą dieną nuėjo į ligoninę, bet informacijos apie nukentėjusiąją niekas nesuteikė. Po to tyrėja davė nukentėjusiosios telefono numerį, tuomet nukentėjusiosios telefonu atsiprašė. Žalos fakto neneigia. Tiki, kad nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Prašoma neturtinė žala yra labai didelė. Planavo atlyginti patirtas gydymo išlaidas. Atlygino nukentėjusiajai 1 000 Lt už suteiktas advokato paslaugas. Nukentėjusiosios atsiprašė ir telefonu, ir prieš posėdį. Atsiprašo ir dabar už padarytą bėdą, dėl įvykusio labai gailisi.
Nukentėjusioji J. M. teisme parodė, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko pilnai. 2 000 Lt išlaidas sudaro vaistai, kelionės. Pati gydėsi Šiaulių ligoninėje ir Kauno klinikose. Kauno klinikose gulėjo savaitę, po mėnesio vyko į konsultaciją. Dukra ją gulinčią Šiaulių ligoninėje savaitę lankė kasdien. Vaistus skyrė šeimos gydytoja, pirko vitaminus akims, sutinimams. Gydytoja skyrė plečiančius, raminančius vaistus. Vaistų receptai, kurie buvo išrašyti, ir vaistų pirkimo kvitai yra pateikti byloje. Pačiai jau proceso išlaidos yra atlygintos, t. y. 1 000 Lt už sumokėta už advokato paslaugas. Patirtą neturtinę žalą sudaro tai, kad dabar viena akimi nemato, mato tik šešėlį. Iš pradžių pirmas savaites po įvykio negalėjo miegoti, visur skaudėjo. Dabar bijo eiti per gatvę, nemato nei duobių, eina beveik griūdama. Nedarbingumas paskirtas nuo įvykio dienos, t. y. nuo vasario 3 dienos ir tęsiasi iki šiol. 32 metus dirbo „I. T.“ technike prie geodezinių darbų. Dabar to darbo dirbti nebegalės, kadangi atlieka matavimus, naudoja leiką, teudolitus. Matavimus atlieka dviese. Vykdyti matavimus su viena akimi negalės, niekas kartu nenorės dirbti. Darbdavys sakė, kad galės dirbti prie kompiuterio, braižyti, bet ką uždirbs. Šiaulių ligoninėje gydėsi savaitę. Operacijų atlikti nereikėjo. Gydytojas sakė, kad procesas negrįžtamas, akies nervai pažeisti, nervas pabalęs, reikia saugoti kitą akį. Iš Šiaulių ligoninės vyko į Kauną. Į Kauną gydytis važiavo su gydytojo siuntimu. Reabilitacinio gydymo gydytojai jai nesiūlė. Pas medikus lankėsi kas savaitę, lankėsi pas neurologą. Dabar pasidarė jautri, greitai susinervina, reikia psichologinės pagalbos. Akis sužalota niekada nebuvo, operacija jai atlikta nebuvo. Gydytojai nepatikėjo, kuomet po avarijos pasakė, kad nemato, sakė „negali būti“. Kvietė kelis gydytojus apžiūrėti. Iki įvykio buvo sveika ir laiminga. Fizinį skausmą po įvykio juto tris savaites. Šiai dienai skauda pusė galvos ir ji svaigsta, be to, viena akimi nemato. Po įvykio negalėjo įsipilti į puodelį vandens, viskas pro šalį, nesupranta, ar tai dėl galvos ar dėl akies. Mano, kad atlyginta 8 000 Lt suma yra maža. Tokios žalos pinigais neįvertins.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes S. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo teisme duotų parodymų, S. J. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, t. y.:
- liudytojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2014-02-03 apie 17.50 val. Šiauliuose lipo laiptais nuo Šiaulių Gedulo namų link T. gatvės. Norėjo prieiti prie pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) namu. Tuo metu jau buvo tamsus paros metas, gatvių apšvietimas buvo įjungtas. Kiek lipdamas matė, tai eismas buvo intensyvus. Kadangi tą vakarą buvo lijundra, buvo slidu. Taip jis belipdamas į viršų laiptais pamatė nuo parduotuvės „T.“ (nuo buvusio „G.“), per pėsčiųjų perėją einančią kaimynę Janiną, kurios pavardės nežino. Tuo metu, kai pamatė kaimynę, ji jau buvo perėjusi beveik visą gatvę, pėsčiųjų perėjoje, jai jau buvo likęs gal tik koks žingsnis ir ji jau būtų kelkraštyje. Jis nukreipė žvilgsnį ir staiga išgirdo tokį duslų smūgio garsą, pakėlė akis ir pamatė, kad nebemato kaimynės. Užlipo iki pat viršaus ir pamatė kaimynę gulinčią perėjoje, šalia kelkraščio. Jos daiktai buvo išsibarstę po gatvę. Kaip įvyko pats smūgis - nematė, su kuria vieta mašina kliudė moterį - nematė. Prie kaimynės priėjo jis ir dar kažkoks vyras, kuris ėjo pro šalį. Suprato, kad kaimynę pertrenkė mašina. Kol jis buvo prie kaimynės, mašinos vairuotojas, kuris kliudė moterį, stovėjo jam už nugaros. Jis buvo pasimetęs, aiškino, kad nepastebėjo moters, aiškino, kad padangos buvo geros, viskas įvyko labai greitai. Jis paskambino bendrosios pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbas. Sulaukė, kol atvyks medikai. Surinko nuketėjusiosios daiktus ir juos parnešė namo. Kaip ėjo kaimynė per gatvę, per perėją, negali pasakyti, nes ją pamatė trumpai. Ar skubėjo ar lėtai, tikrai nematė. Tačiau tiksliai gali pasakyti, kad ji ėjo per perėją, kuri nereguliuojama šviesoforo signalu. Atsimena, kad nuo pėsčiosios gulėjimo vietos iki automobilio buvo gal apie 10 metų, jis dar tiek pavažiavo po susidūrimo. Mano, kad dėl šio eismo įvykio yra kaltas automobilio vairuotojas, nes jis nepraleido moters einančios ir baigiančios pereiti pėsčiųjų perėjos. Kaimynė buvo apsirengusi tamsiu paltu, ar ji turėjo užsidėjusi atšvaitus, negali pasakyti (36-37 b. l.);
- 2014-02-03 eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, apžiūra; nurodyta automobilio VW PASSAT padėtis už pėsčiųjų perėjos, išmatuoti reikiami atstumai (5-15 b. l.);
- 2014-02-03 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: priekinio bamperio dešinysis kampas. Minėtas automobilis priklauso S. J., kuris buvo grąžintas jam saugoti (16-17, 19, 24 b. l.).
- asmens blaivumo testas Nr. 1648, kuriame užfiksuota, kad 2014-02-03, 18.00 val. S. J. nustatytas 0,00 prom. girtumas (43 b. l.);
- 2014-02-03 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 37, kuriame nustatyta, kad S. J. kraujyje alkoholio nerasta (45 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-02-07 specialisto išvada Nr. G 215/14(04), kurioje nurodyta, kad J. M. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinės akies potrauminis retrobulbarinis neuritas, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje ir pėdoje. Dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešinės akies potrauminio retrobulbarinio neurito J. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti kontaktuojant su bukais kietais ribotais paviršiais. Iš kūne rastų sužalojimų J. M. susidūrimo su automobiliu momentu į automobilį buvo pasisukusi dešiniu šonu (50-51 b. l.).
LR BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. LR BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Teismas nagrinėtinu atveju nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai, transporto priemonės apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada ir kt. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad S. J. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2014-02-03 apie 17.47 valandą, Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas T. gatve, nuo A. al. gatvės link E. gatvės, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją J. M., ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio J. M. buvo padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dešinės akies potrauminis retrobulbarinis neuritas, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje ir pėdoje; o dėl galvos smegenų sukrėtimo ir dešinės akies potrauminio retrobulbarinio neurito J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Pažymėtina, kad dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalota nukentėjusioji J. M., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas atsirado dėl S. J. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. S. J. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad važiuodamas negalės laiku sustabdyti vairuojamos transporto priemonės atsiradus tam tikrai kliūčiai, t. y. iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją J. M., ją kliudys, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma. S. J. veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.
Teisiamajame posėdyje S. J. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.
Kaltinamasis S. J. padarė vieną nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė. Nukentėjusiajai kaltinamasis atlygino 1 000 Lt dydžio proceso išlaidas, patirtas už jai suteiktas advokato paslaugas (141 b. l.). Kelių eismo taisyklių pažeidimus kaltinamasis S. J. padarė vairuodamas automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB „L. d.“. Taigi, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo atsiranda draudimo bendrovei. Civilinio atsakovo AB „L. d.“ rašte užfiksuota, kad draudimo įmonė išmokėjo draudimines išmokas: J. M. 8 000 Lt - neturtinės žalos atlyginimas bei nuostolių (1 754,74 Lt dydžio) atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. S. J. neteistas (100 b. l.), duomenų apie tai, jog anksčiau būtų buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės byloje nėra, praeityje administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (92 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio charakteristikoje nurodyta, kad S. J. atžvilgiu pareiškimų, skundų nėra gauta; charakterizuojamas teigiamai (91 b. l.), dirbantis UAB „S.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (94-95 b. l.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir S. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. M..
Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga S. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis S. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje tik vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, S. J. yra dirbantis, teisė vairuoti transporto priemones kasdien reikalinga darbo metu. Nusikalstamą veiką įvykdė būdamas blaivus, dėl neatsargumo. Todėl teismas sprendžia, jog nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise S. J.. Atsižvelgiant, kad S. J., kaip dirbantis asmuo, turi nuolatinių pajamų, tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (112-113 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš S. J. ir AB „L. d.“ priteisti 30 000 Lt neturtinę žalą, 2 000 Lt turtinę žalą patirtą iki 2014-04-14 bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (53-56 b. l.). 2014-04-15 nutarimu J. M. buvo pripažinta civiliniu ieškovu minėtoms sumoms (70 b. l.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo drausta valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje AB „L. d.“ (25-27 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydama iš S. J. ir AB „L. d.“ priteisti 30 000 Lt neturtinę žalą, 2 187,91 Lt turtinę žalą, patirtą iki 2014-06-05 (t. y. išlaidos vaistams, kurui, akiniams), bei turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos, t. y. negautos pajamos iš darbo santykių, priteisiant periodines išmokas mokamas kiekvieną mėnesį, kurių minimalus dydis kiekvieną mėnesį sudarytų 1 400 Lt (neatskaičius mokesčių valstybei), ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, šią sumą mažinant pajamomis, kurios būtų gautos minimu laikotarpiu kaip mokėjimas už darbo veiklą, bei prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusiosios atstovas teismo posėdžio metu patikslino reiškiamus nukentėjusiosios reikalavimus, jog prašo priteisti 17 000 Lt neturtinę žalą, turtinei žalai reikalavimas mažinamas iki 2 000 Lt, o dėl turtinės žalos, kurią sudaro negautos pajamos, t. y. negautos pajamos iš darbo santykių, priteisiant periodines išmokas, prašo nevertinti, šioje dalyje ieškinį paliekant nenagrinėtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012). Nagrinėjamos bylos kontekste AB „L. d.) dar nepriėmus teismo sprendimo dėl patirtos žalos dydžio atlyginimo, nukentėjusiajai J. M. išmokėjo 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei atlygino 1 754,74 Lt dydžio nuostolius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Kaip matyti, draudimo įmonė jau yra išmokėjusi 8 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2012 m. birželio 11 d. esančios 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).
Pažymėtina, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala atitinka protingumo ir teisingumo principus, patirtą žalą pagrindė dokumentais, t. y. vaistų pirkimo kvitais, gydytojų išrašytais vaistų receptais, kvitais už patirtas kuro sąnaudas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos dalyje dėl patirtų išlaidų (vaistai, kuras, akiniai) atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš AB „L. d.“ priteistina nukentėjusiosios teismo posėdžio metu patikslinta prašoma 2 000 Lt suma turtinei žalai atlyginti. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos, pasireiškiančios sumažėjusiu 45 proc. darbingumo patiriamais nuostoliais, paliktinas nenagrinėtu, neužkertant kelio šį reikalavimą kelti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.
Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. M. sveikata, dėl ko ji daugiau nei 10 dienų buvo nedarbinga, dėl įvykio nukentėjusioji patyrė galvos smegenų sukrėtimą, buvo kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, kairėje blauzdoje ir pėdoje, atsirado dešinės akies potrauminis retrobulbarinis neuritas; dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, taip pat turėjo važiuoti konsultuotis ir gydytis į Kauno klinikas. Nukentėjusioji J. M. civiliniame ieškinyje pažymėjo, kad ji dėl patirtų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, išgyvenimais, jaučiamu nuolatiniu nuovargiu, nemiga. Dėl prarasto regėjimo suprastėjo gyvenimo kokybė, dėl fizinio defekto atsirado nepilnavertiškumo jausmas, persekioja baimės jausmas ir kyla kiti neigiami išgyvenimai.
Teisme J. M. paaiškino, kad dabar pasidarė jautri, greitai susinervina, reikia psichologinės pagalbos. Šiai dienai skauda pusė galvos ir ji svaigsta, be to, viena akimi nemato ir kt.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį (J. M. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, anot jos, po įvykio viena akimi mato tik šešėlį ir kt.); žalos padarymo aplinkybes (sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininko veiksmų, netikėtai); į tai, kad nukentėjusioji patyrė nepatogumus (gydėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, teko vykti konsultuotis pas medikus į Kauno klinikas, J. M. jautė fizinį skausmą); į sužalojimų pasekmes, t. y. nukentėjusiajai J. M. dėl S. J. padaryto nusikaltimo nebuvo sunkiai sutrikdyta sveikata (ji iš dalies darbinga (netektas darbingumas nustatytas 45 proc. iki 2014-11-14), į tai, kad S. J. įvykio metu buvo blaivus; į tai, kad kaltinamasis dirbantis; į pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metais, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad protinga skirtinga proceso dalyvių interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus J. M. iki 13 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad AB „L. d.“ savanoriškai atlygino nukentėjusiajai dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 8 000 Lt, iš AB „L. d.“ priteistina nukentėjusiajai J. M. likusi nesumokėta 5 000 Lt neturtinė žala.
Nukentėjusioji J. M. taip pat prašė priteisti advokato išlaidas už atstovavimą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. M. patvirtino, kad 1 000 Lt suma advokato išlaidoms padengti yra atlyginta, ką patvirtina esantys kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas (141 b. l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pradėtas procesas dėl nukentėjusiosios pareikšto prašymo padengti turėtas advokato išlaidas nutraukiamas.
Daiktinis įrodymas – automobilis „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis S. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui saugoti iki proceso pabaigos (19, 24 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotam S. J. disponavimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
S. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai J. M. susitaikius ir baudžiamąją bylą S. J. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią S. J. privalo sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įspėti S. J., kad jei per vienerius metus S. J. padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
S. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusiosios J. M. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl patirtos 2 000 Lt turtinės žalos, susijusios su patirtomis išlaidomis, tenkinti visiškai ir iš akcinės bendrovės „L. d.“ priteisti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) sumą turtinei žalai J. M. naudai atlyginti.
Nukentėjusiosios J. M. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, pasireiškiančios sumažėjusiu 45 proc. darbingumo patiriamais nuostoliais, palikti nenagrinėtą, neužkertant kelio šį reikalavimą kelti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nukentėjusiosios J. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų) sumai ir iš akcinės bendrovės „L. d.“ priteisti likusią nesumokėtą 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) sumą neturtinei žalai J. M. naudai atlyginti.
Procesą, pradėtą pagal nukentėjusiosios J. M. pareikštą prašymą dėl patirtų advokato išlaidų padengimo, nutraukti.
Daiktinį įrodymą – automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį S. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui saugoti iki proceso pabaigos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotam S. J. disponavimui
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.